Alytaus apylinkės teismo įsakymas, e1-281-791/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e1-281-791/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16263-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: E. B.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. e1-281-791/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16263-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), žinomas telefono numeris (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. B., nevykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 priteisti išlaikymą sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 eurų kas mėnesį ir po 150 eurų kas mėnesį nuo 2017-01-01 iki jo pilnametystės, tyčia nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, nuo 2017-07-12 iki 2017-07-16, nuo 2017-07-29 iki 2017-09-04, nuo 2017-09-08 iki 2018-01-04, nuo 2018-01-31 iki 2018-09-30, nuo 2018-10-06 iki 2018-10-07, nuo 2018-10-27 iki 2023-12-31 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui A. B. išlaikyti bei teikti jam kitą būtiną materialią paramą.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta, nurodė, kad I. Č. yra jo buvusi sutuoktinė, jie kartu turi bendrą vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Su I. susipažino 2015 metais, tais pačiais metais jie ir susituokė, ir pradėjo kartu gyventi. Gyveno iš pradžių pas I. tėvus, o vėliau išsinuomojo butą. 2016 metais jie su I. susilaukė sūnaus A. B.. Su I. sutarė gražiai, kartu augino vaiką, jis dirbo ir išlaikė šeimą. Tačiau po sūnaus gimimo praėjus maždaug pusei metų, galbūt ir mažiau, jis sužinojo, kad tuo metu sutuoktinė I. buvo jam neištikima. Tuomet su I. prasidėjo pykčiai, jis bandė išsaugoti santuoką ir jų šeimą, tačiau tada ji jį pradėjo kaltinti neištikimybe. Kodėl ji ėmė jį kaltinti, nežino, galbūt iš piktumo, nes tam pagrindo tikrai nebuvo, jis būdavo namuose arba darbe. 2016 metų pabaigoje jis sužinojo, kad I. padavė dokumentus skyryboms, skyrybų iniciatorė buvo pati I.. Kadangi I. norėjo skirtis, jis sutiko ir jie bendru sutarimu išsiskyrė. Jis sutiko, kad būtų priteistas išlaikymas vaikui A. B., kurį turėjo mokėti kas mėnesį po 150 eurų į motinos I. Č. banko sąskaitą. Jam teismo sprendimas buvo įteiktas, jis žinojo, kad jam yra priteisti vaiko išlaikymo pinigai, žinojo ir turėjo I. Č. banko sąskaitą, į kurią turėjo mokėti pinigus. Skyrybų bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje prašė atlikti DNR testą dėl sūnaus A. B., tačiau I. Č. kategoriškai tai draudė daryti. Daugiau nebandė atlikti DNR testo ir sutiko tuo metu bendru sutarimu išsiskirti ir kad A. B. yra jo sūnus. Jis jokių patvirtinančių duomenų, kad A. B. yra ne jo sūnus, neturėjo tuo metu ir dabar neturi. Tai yra jo pamąstymai ir abejonės. Po skyrybų jis savo sūnaus A. B. daugiau nematė, jam neleido matytis motina I. Č., todėl jis jo neaplankydavo. Niekur nesikreipė dėl to, kad jam neleidžia matytis su sūnumi, nes tuo metu niekur nedirbo ir neturėjo pinigų. Jis nei karto, kai jam priteisė mokėti vaiko išlaikymo pinigus I. Č., nemokėjo jų ir niekaip kitaip materialiai neprisidėjo prie sūnaus. Jis jam priteistų pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, nes jam neleido matytis su sūnumi ir neleido pasidaryti DNR testo. Jis į teismą daugiau po skyrybų nesikreipė, tačiau telefonu kalbėdamas prašė I. pasidaryti DNR testą, tačiau ji nesutikdavo. Kol buvo Lietuvoje, dirbo įvairius darbuose, tačiau neprisimena kokius, nes tai buvo seniai, daug sirgo, todėl būdavo nedarbingas. Gaudavo iš Sodros ligos išmokas, o kai dirbdavo, gaudavo iš darbovietės atlyginimą. Pinigų turėjo tuo metu ir galėjo pervesti vaiko išlaikymui pinigus, tačiau to nedarė, nes jam neleido matytis su sūnumi ir daryti DNR testo. Jis, kol buvo Lietuvoje, kartais I. parašydavo žinutę, kartais susitikęs mieste paklausdavo, kaip laikosi sūnus A.. Nuo 2018-12-23, kai išvyko į Airiją, jis daugiau su I. nebendravo ir dėl vaiko daugiau nesiteiravo. Nuo to laiko visiškai nieko nežino nei apie I. Č., nei apie savo sūnų A. B., daugiau I. jis nerašė ir neskambino. Kai atvyko į Airiją, iškart pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kompanijoje ir joje dirba iki šiol. Piniginių lėšų turi ir galėtų mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus, tačiau to nedaro, nes vis dar nėra atliktas DNR testas. Jis turi abejonių, ar A. B. tikrai yra jo sūnus. Airijoje jis sirgdavo, tačiau mažiau negu Lietuvoje, rimtų sveikatos problemų jokių neturi, serga kartais, kaip visi žmonės. 2022 metais jis gavo šaukimą atvykti į teismą Airijoje dėl jam priteistų vaiko išlaikymo pinigų sūnui A. B.. 2022-09-29 dieną buvo pirmas teismo posėdis, po to buvo dar keturi. Teisme dalyvauja jis, o I. atstovauja jos advokatė. Po pirmo teismo posėdžio jis ir Airijoje pasisamdė advokatę. Teismo posėdžiai dar bus vykdomi, galutinio sprendimo nėra dar priimta. Paskutinio posėdžio metu 2023-09-05 Airijoje teisėjas nurodė, kad nuo tos dienos yra sustabdomi jam priteisti vaiko išlaikymo pinigai, iki kol bus atliktas DNR testas arba byla baigta. Jokių patvirtinančiu dokumentų negali pateikti, dėl to, kad pagal Airijos įstatymus draudžiama pašaliniams asmenims susipažinti su byla. Kada bus atliktas DNR testas, jis nežino, kadangi apie tai duomenų dar neturi. Jis pats su I. nuo 2018 metų nebendravo, o bendrauja tik jo advokatė su jos advokate. Taip pat nurodė, kad nuo pirmos posėdžio dienos Airijoje teisėjui pasakė, kad jis nuo nieko nebėga, tik nori, kad būtų atliktas DNR testas. Taip pat sutiko apmokėti visas DNR išlaidas, nurodė, kad šiuo metu jo žiniomis yra susidariusi apie 5 tūkstančių eurų skola, su juo antstolė nebuvo susisiekusi. Nurodė, kad kai bus atliktas DNR testas ir jei A. bus jo sūnus, jis gražins visą skolą arba pusę ir toliau mokės iki pilnametystės priteistus pinigus. Iki kol bus atliktas DNR testas, nemokės pinigų. Nurodė, kad artimiausiu metu neplanuoja grįžti į Lietuvą ir tikrai negrįš. Jei bus vykdomi Lietuvoje teismo posėdžiai, jis sutinka juose dalyvauti nuotoliniu būdu arba kad kas nors jį atstovautų. Jei ikiteisminį tyrimą galima pabaigti baudžiamuoju įsakymu, jis sutinka, jei siūloma bausmė atitiks jo lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. Č. pranešė, kad jos buvęs sutuoktinis E. B. (kur tiksliai šiuo metu jis gyvena, nežino) nuo skyrybų t. y. jau apie 3 metus, visiškai nemoka Alytaus rajono apylinkės teismo priteistų pinigų, skirtų vaiko išlaikymui. Kiek tiksliai siekia skola ir dėl kokių priežasčių E. nemoka pinigų, ji nežino.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji I. Č. parodė, kad 2015 m. ji susipažino su E. B., su juo draugavo maždaug penkis mėnesius ir po to ji pastojo. Su E. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jų santykiai buvo geri, tik buvo viena problema, kad E. vis tingėdavo dirbti. E. dirbo labai mažai. Jį buvo įdarbinęs jos tėtis, tuo metu E. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau jo darbas tęsėsi gal savaitę laiko ir po to visus darbus metė. Tuo metu, kai gyveno su E., jis dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbovietėse, tačiau ten padirbdavo labai trumpai. Iki to laiko, kol pati išėjo į dekretą, ji dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadove, todėl šeimą išlaikydavo ji, taip pat padėjo ir jos tėvai. Visus mokesčius mokėjo jos tėvai, nes jie pas juos gyveno. E. nuolat ji ir kiti aplinkiniai bei šeimos nariai sakydavo, kad jis pradėtų dirbti, tačiau jis į šias kalbas nekreipė dėmesio. (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė jų sūnus A. B.. Kartu su E. gimus vaikui gyveno pas jos tėvus (duomenys neskelbtini). Kai vaikui buvo gal trys mėnesiai, jie išsikraustė gyventi pas E. močiutę, (duomenys neskelbtini), ten kur E. ir yra registruotas, ten gyveno gal dvi savaites. E. tuo metu taip pat nedirbo, todėl jų šeimą išlaikė tik ji. Kadangi buvo netinkamos sąlygos gyventi su mažu vaiku, jie vėl išsikraustė į Alytų, čia nuomojosi butą. Tas butas jiems netiko, todėl kartu nusprendė, kad geriausias variantas būtų grįžti jai gyventi pas tėvus, o E. – pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini). 2016 metų Šv. Velykas jau šventė atskirai. Vaikui gimus kartu pragyveno apie 4 mėnesius ir maždaug nuo 2016 metų liepos mėnesio gyveno atskirai. Nuo tada jis prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. Nemokėjo nei laikino išlaikymo pinigų, t. y., kol vyko skyrybų procesas, nei po to jau teismo priteistų pinigų. Nuo jos minėto 2016 m. liepos mėnesio jis vaiko nematęs ir juo visiškai nesidomi, nors tėvystės niekada neginčijo. Ji pati bandė ieškoti E., buvo nuvažiavusi pas jį į (duomenys neskelbtini), ten kur jis yra registruotas, tačiau jo motina jai pasakė, kad E. ten negyvena, ir liepė išvažiuoti iš jos kiemo. E. motina net nesidomėjo, kaip laikosi jos anūkas A., ar jam reikia kokios nors pagalbos, išlaikymo. E. motina jai net nesakė, kur E. šiuo metu yra ir kur gyvena. E. motina yra linkusi vartoti alkoholį, todėl ir su ja jokių ryšių nepalaiko. Taip pat buvo nuvykusi ir pas E. tetą R., kurios pavardės nežino, tačiau ši taip pat nesakė, kur yra E.. Tuo metu, kol kartu gyveno su E., jos ir E. giminaičių santykiai buvo tikrai geri. 2016 m. rugsėjo mėn. prasidėjo skyrybų procesas, ji pati pateikė dokumentus santuokos nutraukimui su E. B., tuo metu su juo visiškai nebendravo, nes neturėjo jo jokių kontaktų. Teismo nutartyje yra numatyta, kad jis gali vaiką lankyti ir bendrauti, tačiau tokio noro niekada neišreiškė. Iki šios dienos nėra gavusi jokių pinigų vaiko išlaikymui iš E., todėl prašė atlikti tyrimą, dėl kokių priežasčių jis nemoka 2017-01-20 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu paskirtų mokėti 150 eurų kas mėnesį. Ji neseniai kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kurie moka jai kas mėnesį po 70 eurų. Kiek žino, E. oficialiai niekur nedirba ir jokio turto neturi, kadangi jai taip sakė antstolė. Kadangi ji pati su juo nebendrauja ir nuo teismo posėdžių nėra mačiusi, todėl net nenumano, ar jis Lietuvoje, ar užsienyje. Jo kontaktų taip pat neturi. E. mama gyvena (duomenys neskelbtini) Papildomai nurodė, kad tol, kol vyko civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, E. buvo priteista kas mėnesį mokėti po 100,00 eurų periodinėmis įmokomis laikinam vaiko išlaikymui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nuo 2017-01-01 E. B. buvo priteista vaiko A. B. išlaikymui mokėti po 150 eurų periodinėmis išmokomis. Po santuokos nutraukimo ji pasiliko savo Č. pavardę, o A. liko tėvo – B. pavardė. Nuo pat vaiko gimimo E. nėra niekuo prisidėjęs prie vaiko ir visos šeimos išlaikymo, tai darė ji ir jos tėvai. E. nė karto nėra pervedęs net mažiausios pinigų sumos savo vaiko A. B. išlaikymui. Jis niekada nesidomėjo, kaip jis auga, ar jam reikia kokių nors priemonių, drabužių, maisto. Pati paskutinį kartą E. ieškojo 2020 m. balandžio mėnesį, prieš parašant pareiškimą, buvo nuvykusi pas jo tėvus. Kur šiuo metu yra E., ji nežino, tačiau mano, kad jis gali būti Airijoje, nes kiek žino, tai ten gyvena jo pusbrolis E. Jei gerai prisimena, tai pirmame posėdyje dėl vaiko išlaikymo E. dalyvavo ir pats, o antrame, kuriuo buvo priimtas sprendimas ir priteista 150 eurų suma, pats E. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismo sprendimas buvo įteiktas jo advokatui G. G.. Turbūt ir pats sprendimas E. buvo išsiųstas paštu, tačiau ar jis gavo šiuos dokumentus, ji nežino. Prisimena, kad teismo posėdyje dar pati E. advokatui G. G. užrašė savo banko sąskaitą, į kurią E. turėtų pervesti išmokas vaiko išlaikymui, tačiau nei vieno karto E. jokios sumos nebuvo pervedęs. Taip pat nori paminėti, kad nei pats E., nei jo tėvai ar artimieji neprisidėjo ir neprisideda prie vaiko A. B. išlaikymo. Maždaug prieš dvejus metus ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo to laiko vaiko išlaikymui gauna kas mėnesį po 70 eurų. Šiuo metu A. B. padeda išlaikyti jos dabartinis sužadėtinis N. B.. Kiek jai žinoma, tai E. iki to laiko, kol jie gyveno kartu, jokių rimtų sveikatos problemų neturėjo. Tačiau žino, kad dirbdamas anksčiau minėtose darbovietėse jis kreipdavosi į gydymo įstaigas ir gaudavo nedarbingumo pažymas. E. pats buvo minėjęs, kad jis neranda jam tinkamo darbo. Paminėjo, kad E. pats savo ranka yra parašęs raštą, kad jis atsisako savo sūnaus A., kad sūnus jam nereikalingas ir kad jis neprisidės prie jo išlaikymo. Apklausta papildomai nukentėjusioji parodė, kad iki šios dienos vis dar jos vaiko A. B. tėvas su ja nei karto nebuvo susisiekęs, nei karto nesidomėjo vaiku ir jo jokių kontaktų neturi. Jis jos kontaktus, sąskaitos numerį, telefoną tikrai turi, kadangi ji prieš porą metų kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl to, jog E. B. nemoka jam priteistų vaiko išlaikymo pinigų po 150 eurų kas mėnesį. Kreipėsi, jog iš E. B. minėtas fondas išieškotų priteistus pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Kiek žino, ne vienus metus Valstybinio socialinio draudimo valdybos skyrius ieškojo E. B. ir jo nerado. Tačiau neseniai gauta duomenų iš Airijos centrinės institucijos, gavo registruotą laišką, jog E. B. šiuo metu gyvena Airijoje. Tiksliai nežino, kaip vadinasi Airijoje ta įstaigą, kuri bandė surasti E. B., tačiau tai panašiai kaip ,,Sodra“, tačiau būtent ji surado E. B. ir su juo susisiekė ir jam tikrai yra žinoma, jog jis turi mokėti vaiko išlaikymui pinigus ir yra skolingas. Jai iki šiol dar nėra pateikta, jokių kontaktinių duomenų apie E. B. iš Airijos minėtos įstaigos, todėl iki šiol su juo neturi galimybės susisiekti ir pabendrauti. Jai tik yra pranešta, būtent gavo iš centrinės Airijos institucijos laišką, jog reikalaujama atlikti tėvystės testą E. B. iniciatyva. Testas yra mokamas ir E. B. už jį sumokės tik kaip testas bus atliktas ir teismas jam priteis apmokėjimą. Ji testo nesutinka atlikti iki tada, kol už jį nesumokės pats E. B.. Apie visa tai dar žino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė J. P., kuri bendradarbiauja su centrine Airijos institucija. Ji pati taip pat su E. B. nebuvo susisiekusi, neturi jo kontaktų, ji tik tarpininkauja jai tarp centrinės Airijos institucijos ir jos. Apie tai, ar E. B. žada grįžti į Lietuvą, taip pat jai nėra žinoma, paskutinį kartą su E. B. bendravo prieš kokius šešerius metus. Su E. B. motina R. B. taip pat nebendrauja, ši nesidomi anūku ir su ja bendravo taip pat prieš šešerius metus. Jei pavyks susisiekti ar gauti kokį nors kontaktą apie E. B., informuos. Apklausta papildomai nukentėjusioji parodė, kad iki šios dienos vis dar jos vaiko A. B. tėvas su ja nei karto nebuvo susisiekęs, nei karto nesidomėjo vaiku ir jo jokių kontaktų ji neturi. A. B. tėvas nei karto nemokėjo vaiko išlaikymo pinigų, taip pat neprisidėjo jokiais materialiniais daiktais prie savo sūnaus išlaikymo. Jos žiniomis, jis gyvena Airijoje ir vaiku visiškai nesidomi. Bendradarbiaujant su Airijos institucija yra nuspręsta atlikti DNR testą, kuris bus atliekamas. Lietuvoje klinika paims DNR mėginį iš jo sūnaus A. B., kuris bus išsiųstas į Airiją, ir ten bus atliktas DNR testas. Nurodė, kad jos buvęs vyras vaiko tėvas E. B. niekada neneigė, kad jis yra A. B. tėvas, skyrybų proceso metu jam netgi buvo siūlyta atlikti DNR testą, tačiau jis atsisakė, sakė, kad jam jo nereikia ir jis yra A. B. tėvas. E. B. tik buvo parašęs jai raštelį, kad jam jo vaikas A. B. nereikalingas ir jis nenori juo rūpintis. E. B. niekada neneigė savo tėvystės, tik pastaruosius metus laiko jis pradėjo prašyti atlikti DNR testą, taip norėdamas išvengti mokėti jam priteistus vaiko išlaikymo pinigus. Jis bando tik pratęsti laiką, kad nereiktų mokėti pinigų.

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus E. B. susituokė su moterimi, kurios vardo ir pavardės ji nepamena. Po santuokos abu gyveno pas ją (duomenys neskelbtini). Kada jos sūnaus žmona pastojo, ji nežino, tik žino, kad santuokoje jie susilaukė sūnaus, jos anūko, kurio vardo ir pavardės nežino, gal B. Jos sūnus su savo žmona pas ją gyveno metus laiko, vėliau nurodė, kad apie 8 mėnesius. Sūnus su žmona pradžioje santuokos sutarė gerai, o paskui pradėjo pyktis, nes sūnaus žmona dažnai važiuodavo pas savo mamą ir tai jos sūnui nepatiko. Kol gyveno santuokoje, sūnus savo šeima rūpinosi, dirbo (duomenys neskelbtini), savo uždirbtus pinigus leido šeimos gerovei, išlaikė šeimą. Sūnaus žmona niekur nedirbo, augino vaiką. Vėliau sūnaus žmona išėjo dirbti ,,kebabų“ pardavėja. Dėl ko jos sūnus išsiskyrė, ji tiksliai nežino, kilo kažkokios pavydo scenos. Su sūnaus žmona po jų skyrybų ji nebendravo, savo anūko nematė, anūko išlaikyti nepadėjo. Jos sūnaus žmona anūko pasiimti neleisdavo, sakydavo, kad gali matyti anūką, tačiau ir ji turėdavo kartu būti. Kai išsiskyrė, jos sūnus išlaikė savo sūnų, jam mokėjo pinigus kokius tris mėnesius, mokėjo iki tol, kol išvyko į užsienį. Kiek skirdavo per mėnesį jos sūnus savo vaiko išlaikymui, ji nežino. Jos sūnus žino, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis neišlaiko savo vaiko. Jos sūnus sakė, kad padarys DNR tyrimą ir po to, kai paaiškės, kad vaikas yra jo, tada mokės pinigus. Kada žada daryti DNR, ji nežino. Savo sūnų ji paskutinį kartą matė prieš tris metus, kai jos sūnus išskrido į Airiją, po to ji jo daugiau nematė. Ji sūnaus dabartinio gyvenamojo adreso nežino. Ji su sūnumi bendrauja ,,Messenger“ pagalba, kur jis vadinasi ,,(duomenys neskelbtini).“. Susisiekia maždaug kartą į savaitę. Ji žino, kad dėl šio ikiteisminio tyrimo jos sūnui yra paskelbta paieška, ji sūnui apie tai pasakė. Sūnus pasakė, kad tegu ieško, sakė, kai užsidirbs pinigų, grįš ir viską atiduos. Jos sūnus naujos šeimos nėra sukūręs. E. B. artimiausiu metu į Lietuvą neketina parvykti. Savo sūnaus jokio telefono numerio neturi. Ji daugiau vaikų neturi, turi tik E., todėl jis bendrauja tik su ja. Kur yra E. tėtis, ji nežino, E. su tėvu nebendrauja. Apklausta papildomai liudytoja R. B. parodė, kad jie išsiskyrė dėl to, jog I. pati kreipėsi dėl skyrybų ir ji yra skyrybų iniciatorė. Tada jos sūnus E. ėmė abejoti, kad sūnus, kurio su I. susilaukė, yra ne jo, kadangi I. jam yra buvusi neištikima. Tačiau I. nesutiko daryti DNR, jos sūnus pats siūlė atlikti DNR tyrimą, tačiau ji vis nesutiko. Kai išsiskyrė jos sūnus su I., jam teismas priteisė išlaikyti savo sūnų. Kiek žino, E. apie metus laiko mokėjo I. vaikui skirtus pinigus. Tada maždaug prieš 5-6 metus E. išvyko į Airiją. Iš pradžių jie su E. bendravo per ,,Messenger“ programėlę, tačiau paskui susipyko ir nuo to laiko su E. nebendrauja, išvis nepalaiko jokio kontakto, kadangi susipyko dėl asmeninių priežasčių. Jis ją užblokavo per ,,Messenger“ programėlę ir dabar negali jam paskambinti ir nežino, nei kaip jis užsivadinęs socialinėje erdvėje. Ji nežino, kur tiksliai gyvena E. Airijoje, nežino jo jokio tikslaus adreso. Taip pat jis per visus šiuos metus nei karto nebuvo grįžęs į Lietuvą, taip pat ir nežino, ar žada grįžti. Ar dabar rūpinasi E. savo vaiku, ji nežino, pati taip pat anūko jau nemačiusi daug metų, nuo tada, kai išsiskyrė. Pati I. neleido jai bendrauti su anūku, nes bijojo, jog padarys jo DNR. Ji mano, kad I. vaikas nėra E. vaikas, kadangi ši bijo darytis DNR tyrimą. Ji žino, kad dėl šio ikiteisminio tyrimo jos sūnui yra paskelbta paieška. Kai dar anksčiau bendravo su E., ji sūnui apie tai pasakė. Sūnus pasakė, kad tegu ieško, sakė, kai užsidirbs pinigų susiras advokatą ir iškels bylą, jog jis galėtų atlikti DNR tyrimą ir jai sūnus tikrai bus jo, jis visus pinigus, priskirtus jam už vaiko išlaikymą, atiduos. Savo sūnaus jokio telefono numerio neturi, su kuo jis galėtų bendrauti, ji nežino, su tėvu jis nebendrauja, nes jį matęs yra tik 7 metų, kai buvo mažas. Ji tik žino, kad E. tikrai yra užsienyje Airijoje, nes nei karto nėra grįžęs, o jei grįžtų, iškart su ja susisiektų.

Iš 2018-05-15 vykdomojo rašto matyti, kad teismas nusprendė, kad E. B. įsipareigoja mokėti sūnui A. B. išlaikymą, kas mėnesį po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki sūnus sulauks pilnametystės, už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, pervedant pinigus į I. B. nurodytą sąskaitą, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jo motina I. B..

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-05-05 atsakymo matyti, kad buvo gauta E. B. 2020-05-04 pažyma Nr. KA_(duomenys neskelbtini) apie asmens valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2020-04-21 ir Nr. KA_PZIE- 990 apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2020-04-21.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat iš gautos informacijos matyti, kad E. B. dirbant (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-07-13 iki 2017-07-25) ir gaunant darbdavio nedarbingumo pašalpą, iš nedarbingumo pašalpos nebuvo išskaičiuoti alimentai vaiko išlaikymui.

Iš VSDFV Alytaus skyriaus 2020-06-05 pažymos apie asmeniui išmokėtas ligos išmokas matyti, kad E. B. priskaičiuotos ligos išmokos už laikotarpį nuo 2017-04-21 iki 2017-04-30, nuo 2017-05-01 iki 2017-05-03, nuo 2017-05-04 iki 2017-05-19, nuo 2017-05-20 iki 2017-05-31, nuo 2017-06-01 iki 2017-06-05, nuo 2017-06-06 iki 2017-06-19, nuo 2016-06-20 iki 2017-06-30, nuo 2017-07-01 iki 2017-07-05, nuo 2017-07-06 iki 2017-07-11, nuo 2017-0719 iki 2017-07-28, nuo 2017-09-07 iki 2017-09-07, nuo 2018-01-07 iki 2018-01-18, nuo 2018-01-19 iki 2018-01-30, nuo 2018-01-03 iki 2018-01-05, nuo 2018-10-10 iki 2018-10-23, nuo 2018-10-24 iki 2018-10-26.

Iš VSDFV Alytaus skyriaus 2020-06-05 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti kad E. B. dirbo: (duomenys neskelbtini) nuo 2018-09-28 iki 2018-09-28, (duomenys neskelbtini) nuo 2017-07-13 iki 2017-07-25, (duomenys neskelbtini) nuo 2018-09-12 iki 2018-09-30, nuo 2018-10-01 iki 2018-10-26, (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-10 iki 2017-04-30, nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31, nuo 2017-06-01 iki 2017-06-30, nuo 2017 07-01 iki 2017-07-12, (duomenys neskelbtini) nuo 2017-08-02 iki 2017-08-31, nuo 2017-09-01 iki 2017-09-30, nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31, nuo 2017-11-01 iki 2017-11-31, nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31, nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31 iki 2018-02-01 iki 2018-02-06, ligos išmokos už laikotarpius nuo 2017-04-19 iki 2017-04-20, nuo 2017-04-21 iki 2017-04-30 (VSD fondas), nuo 2017-05-01 iki 2017-05-03 (VSD fondas), nuo 2017-05-04 iki 2017-05-19 (VSD fondas), nuo 2017-05-20 iki 2017-05-31 (VSD fondas) nuo 2017-06-01 iki 2017-06-05 (VSD fondas), nuo 2017-06-06 iki 2017-06-19 (VSD fondas), nuo 2016-06-20 iki 2017-06-30 (VSD fondas), nuo 2017-07-01 iki 2017-07-05 (VSD fondas), 2017-07-06 iki 2017-07-11, nuo 2017-07-17 iki 2017-07-18, nuo 2017-07-19 iki 2017-07-28 (VSD fondas), nuo 2017-09-05 iki 2017-09-06, nuo 2017-09-07 iki 2017-09-07 (VSD fondas), nuo 2018-01-05 iki 2018-01-05, nuo 2018-01-06 iki 2018-01-06, nuo 2018-01-07 iki 2018-01-18 (VSD fondas), nuo 2018-01-19 iki 2018-01-30 (VSD fondas), nuo 2018-10-01 iki 2018-10-01 iki 2018-10-02, nuo 2018-10-03 iki 2018-10-05 (VSD fondas), nuo 2018-10-08 iki 2018-10-09, nuo 2018-10-10 iki 2018-10-23 (VSD fondas), nuo 2018-10-24 iki 2018-10-26 (VSD fondas).

Iš 2020-05-13 antstolės A. K. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad antstolės A. K. kontoroje 2018-12-07 užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/18/02563 dėl išlaikymo išieškojimo iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojos I. Č. naudai A. B. išlaikymui pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2YT-201-652, išduotą 2018-05-15. Iki 2020-04-21 išlaikymo skola 6 094,50 Eur. Vienintelis antstolei žinomas skolininko adresas – (duomenys neskelbtini). 2018-12-07 užvedus vykdomąją bylą skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini). Skolininkas į antstolės kontorą atvykęs nebuvo, apie vaiko išlaikymo lėšų mokėjimą nesiteiravo ir nesidomėjo. Skolininkas per visą laiką nuo bylos užvedimo niekur nedirbo, buvo areštuotos jo sąskaitos, bet išieškotų lėšų nėra. Turto, iš kurio galima vykdyti išieškojimą, skolininkas taip pat neturi. Jokių išskaitymų nebuvo padaryta.

Iš 2020-06-12 I. Č. elektroninio laiško matyti, kad I. Č. teikia A. B. gimimo liudijimo kopiją, kuri patvirtina, kad vaiko tėvais įrašyti I. B. ir E. B., taip pat prideda ranka rašytą 2018-11-07 raštelį, kuriame E. B. nurodo, kad jis atsisako savo sūnaus A. B., kuriuo jis nesirūpina, nelanko, nemoka pinigų, nes sūnus jam nereikalingas.

Iš 2020-06-05 Užimtumo tarnybos rašto dėl E. B. registravimosi laikotarpių matyti, kad E. B. įregistruotas užimtumo tarnyboje nuo 2016-09-01 iki 2017-03-07.

Iš 2020-06-16 elektroninio laiško su priedu iš įmonės (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. dirbo įmonėje nuo 2017-04-10 iki 2017-07-12 dienos. Nurodytas asmuo dirbo įmonėje tik 6 dienas, visas kitas dienas sirgo iki 2017-06-11 dienos. 2017-06-12 dieną atleistas iš darbo. Kadangi jokio antstolio nurodymo negavo, išskaitų iš darbo užmokesčio nebuvo.

Iš (duomenys neskelbtini) 2020-07-31 pranešimo matyti, kad E. B. dirbo fabrike nuo 2017-07-13 iki 2017-07-25. Priskaičiuota už 2 (dvi) darbo dienas 39 Eur ir darbdavio nedarbingumo pašalpa už 2 pirmas ligos dienas 38 Eur. Iš viso priskaičiuota 77 Eur. Iš gaunamo uždarbio nebuvo išskaičiuota lėšos vaiko išlaikymui.

Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-01-20 sprendimo matyti, kad teismas nusprendė nutraukti E. B. ir I. B. santuoką, I. B. paliekama ikisantuokinė I. Č. pavardė, sūnaus A. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, E. B. įsipareigoja mokėti po 100 eurų sūnaus išlaikymui nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 ir po 150 eurų nuo 2017-01-01 iki sūnaus pilnametystės pervedant pinigus į I. B. nurodytą sąskaitą.

Iš (duomenys neskelbtini) 2020-07-28 rašto dėl informacijos pateikimo su priedu matyti, kad E. B. dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-08-02 iki 2018-02-06. Iš E. B. nebuvo atskaičiuojami alimentai vaiko A. B. išlaikymui.

Iš 2020-07-(duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. B. dirbo pagalbiniu darbininku pagal darbo sutartį Nr. 21, laikotarpyje 2018 09 12 – 2018 10 26. 2018 09 mėn. - dirbta 12 d. d. ir priskaičiuota 241,20 Eur, išmokėta 214,67 Eur. 2018 10 mėn. priskaičiuota 200,29 Eur, išmokėta 185,33 Eur. 2018-10-26 atleistas pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Jokie papildomi išskaitymai nebuvo atlikti.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. B., nevykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 priteisti išlaikymą sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 eurų kas mėnesį ir po 150 eurų kas mėnesį nuo 2017-01-01 iki jo pilnametystės, tyčia nuo 2017-03-08 iki 2017-04-18, nuo 2017-07-12 iki 2017-07-16, nuo 2017-07-29 iki 2017-09-04, nuo 2017-09-08 iki 2018-01-04, nuo 2018-01-31 iki 2018-09-30, nuo 2018-10-06 iki 2018-10-07, nuo 2018-10-27 iki 2023-12-31, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui A. B. išlaikyti bei teikti jam kitą būtiną materialią paramą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, E. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Lietuvoje nedirba, tačiau dirba Airijoje. Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Šioje byloje kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas aktualias šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo E. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės neskirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. B. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. B. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam E. B. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti E. B..

Išaiškinti E. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. B., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja V. D.