Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-858-720-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-28
Bylos Nr.: AS-858-720-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01602-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Trečiasis asmuo: UAB „Litmilma“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Administracinė byla Nr. AS858-720/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01602-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litmilma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Litmilma“) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Jurita“) skundas (b. l.9-13) , kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 30-755 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore” papildymo” (toliau – ir Įsakymas); 2) atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 1-3); 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus šiurkščiai pažeistos ne tik pareiškėjo, bet ir daugiabučių namų, esančių Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209 ir Taikos g. 211, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų interesai, o sprendimo vykdymas pasunkės. Be to, pareiškėjas patirs žalą, nes turės papildomų išlaidų dėl dokumentų ir piniginių lėšų perdavimo naujam administratoriui ir jų galimo grąžinimo atgal pareiškėjui. Kol pareiškėjas iš naujo atliktų lėšų ir dokumentų apskaitą, tuo laikotarpiu jis negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip administratoriaus, pareigų ir būtų pažeisti administruojamų namų butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Paaiškino, jog UAB „Litmilma” turėtų galimybę skaičiuoti gyventojams mokesčius už administravimą ir netinkamai panaudoti gyventojų sukauptas lėšas, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą toks administravimas vyktų be teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi (b. l. 38-39) nutarė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir priimti pareiškėjo skundą, tenkinti UAB „Jurita” prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Jurita” skundžia Įsakymą, kuris buvo priimtas 2011 m. gegužės 26 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti baigėsi 2011 m. birželio 27 d. UAB „Jurita” skundą teismui padavė tik 2011 m. liepos 26 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas nustatė, jog UAB „Jurita” į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino (2011 m. birželio 22 d.), tačiau jo skundą buvo atsisakyta priimti kaip teismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas laikė svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymėjo, jog UAB „Jurita” svarbiomis priežastimis pagrindė visą laikotarpį, o į teismą kreipėsi per protingą terminą gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, kurioje buvo išaiškinta, kad jis turi teisę paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, jog šiuo atveju yra reali grėsmė, jog UAB „Jurita” skundo patenkinimo atveju iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas dėl Įsakymo įgyvendinimo sukeltų pasekmių šalinimo. Pabrėžė, jog Įsakymo įgyvendinimas paliestų ne tik pareiškėjo, bet ir daugiabučių namų, esančių Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209 ir Taikos g. 211, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Todėl teismas UAB „Jurita” prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Litmilma“ atskiruoju skundu (b. l. 43-46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą, spręsti klausimą dėl bylos teismingumo taisyklių taikymo. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė nepagrįstai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo aiškiai įvardinti, kaip pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, bei kodėl tokiu atveju būtina stabdyti Įsakymo galiojimą. UAB „Litmilma“ nuomone, teismas nepasisakė nei dėl nutarties priėmimo motyvų, nei kurias konkrečiai pareiškėjo aplinkybes teismas vertino bei analizavo ir kurios iš jų turėjo įtakos teismo sprendimo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priėmimui.

Pabrėžia, jog pareiškėjo nurodomos tariamos neigiamos pasekmės, kurias sukeltų Įsakymo galiojimo nesustabdymas, yra pareiškėjui teisės aktais imperatyviai priskirtos vykdyti funkcijos, už kurių tinkamą įvykdymą pareiškėjui daugiabučių namų savininkai ilgą laiką mokėjo ir vis dar moka atlygį – administravimo mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.1 punktu, administratorius privalo tvarkyti namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, namo techninę ir kitą dokumentaciją, taip pat pagal 5.4¹ punktą administratorius rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams, tokius pasiūlymus teikia tvirtinti patalpų savininkams bei sukauptas lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, atskirtoje nuo administratoriaus lėšų. Pareiga turėti ir apskaityti daugiabučių gyvenamųjų namų dokumentus bei apskaityti namų savininkų sukauptas lėšas yra administratoriaus funkcija, kuri privaloma administratoriui įgyvendinant jam teisės aktų nustatyta tvarka privalomus uždavinius, o ne papildoma. Pažymi, jog administratorius privalo nuolatos tvarkyti bei turėti tvarkingą administruojamo namo dokumentaciją.

Paaiškina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė paskirta visiškai neatsižvelgiant į tai, kad jos pritaikymas iš esmės pažeidžia daugiabučių namų, esančių Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209 ir Taikos g. 211, Vilniuje, savininkų teises bei teisėtus interesus. Daugiabučio namo savininkų dauguma yra aiškiai išreiškusi valią dėl namo administratoriaus pakeitimo, tuo pačiu labai aiškiai išreiškė ir savo nepasitikėjimą iki tol buvusiu namo administratoriumi (UAB „Jurita”) bei savo norą ir ketinimus namo priežiūros daugiau nebepatikėti pareiškėjui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4 knygos nuostatos garantuoja daugiabučio namo bendraturčiams teisę priimti jų interesus labiausiai atitinkantį sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus parinkimo, taip pat dėl jų interesų netenkinančios kokybės paslaugas teikiančio subjekto pakeitimo kitu administratoriumi. Reikalavimo užtikrinimo priemonės nustatymas akivaizdžiai pažeidžia daugiabučio namo bendrasavininkų interesus, prieštarauja jų išreikštai valiai bei visiškai nepagrįstai riboja tinkamai ir savo nuožiūra įgyvendinti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) garantuojamą teisę nevaržomai spręsti dėl savo nuosavybės valdymo ir naudojimo. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė turi ne tik atitikti proceso šalių (pareiškėjo, atsakovo, trečiojo asmens UAB „Litmilma”) interesų pusiausvyros, proporcingumo principus, bet ir užtikrinti viešąjį interesą. Šiuo atveju paskirta reikalavimo užtikrinimo priemone teismas užtikrino tik pareiškėjo interesų apsaugą, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kokias pasekmes tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali turėti bendrasavininkų, dėl kurių turto administravimo pagrįstumo ir vyksta ginčas, teisėtiems interesams.

Nurodo, jog pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti nei vieno iš bendrasavininkų iš tiesų aiškiai išreikšta valia ir pageidavimu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Dėl šių priežasčių pagrįstai galima teigti, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažeidžianti kelių dešimčių bendrasavininkų interesus ir jų išreikštos valios įgyvendinimą, iš esmės pažeidžia viešąjį interesą.

UAB „Litmilma” nuomone, pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemones teismas turi įvertinti, kuriuo atveju bus pažeistas svarbesnis interesas, ar netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių galinti atsirasti žala dėl apsunkinto teismo sprendimo įvykdymo, ar pritaikius skundžiamą reikalavimo užtikrinimo priemonę tikėtinai be pagrindo daromas esminių bendraturčių teisių apribojimas bei suvaržymas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas bus atmestas, o skundžiamas Įsakymas paliktas galioti, visą laikotarpį nuo skundžiamo Įsakymo priėmimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos daugiabučiai gyvenamieji namai būtų administruojami senojo administratoriaus (UAB „Jurita”) be jokio teisėto pagrindo.

Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriame buvo nustatyta, kad gyvenamųjų namų, esančių Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209 ir Taikos g. 211, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administravimas, vykdomas UAB „Jurita”, pasibaigė ir UAB „Jurita” įpareigojama perduoti UAB „Litmilma” administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, namų statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, surinktas nepanaudotas atsiskaitymų lėšas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams remontuoti ar kitaip tvarkyti. Iš skundžiamo akto matyti, kad skundžiamas viešojo administravimo institucijos aktas nustato gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimą. Skundžiamas aktas priimtas savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus LR CK 4.84 straipsnyje arba kitais LR CK numatytais pagrindais. Turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CK 4.236 str.). Šie teisiniai santykiai glaudžiai susiję su nuosavybės teisiniais santykiais, nuosavybės teisės įgyvendinimu ir yra reglamentuojami LR CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje įtvirtintomis teisės normomis, todėl pagrįstai galima teigti, kad turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai santykiai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Taigi, nors turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda iš administracinio akto, vis tik jie nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas dėl turto administravimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi priimta byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilko pėda” skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Todėl teigia, jog teismas turėtų konstatuoti, kad šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., 105-106 str.) arba perduoti bylą kitam teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Jurita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 51-53) prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymi, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo UAB „Jurita” patirtų papildomas išlaidas dėl to, kad turėtų perduoti Įsakyme nurodytų, t. y. Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų dokumentus bei šių namų savininkų surinktas ir sukauptas pinigines lėšas, o teismui priėmus palankų UAB „Jurita” sprendimą byloje ir panaikinus Įsakymą, UAB Jurita” turėtų vėl atgal priimti naujajam administratoriui (UAB „Litmilma”) perduotą turtą bei dokumentus. Šie išvardyti veiksmai reikalautų papildomų UAB „Jurita” sąnaudų ir išlaidų, kurios būtų vertintinos kaip tiesioginė UAB „Jurita” patiriama žala. Be to, tikėtina situacija, kad UAB „Litmilma” vilkintų perduotų dokumentų ir lėšų grąžinimą, tokiu būdu galimą realią žalą patirtų ne tik UAB „Jurita”, bet ir Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių gyvenamųjų daugiabučių namų bendraturčiai.

Pabrėžia, jog skunde išdėsto aplinkybes bei faktus, kurie patvirtina, kad Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių namų savininkai buvo sąmoningai ir tikslingai klaidinami, nurodant melagingą informaciją o pateikti savininkų prašymai pakeisti esamą bendrosios nuosavybės administratorių neatitinka tikrosios daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų valios. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas gina viešąjį interesą bei minėtų daugiabučių namų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Paaiškina, jog, nepritaikius reikalavimo priemonės užtikrinimo ir palikus Įsakymą galioti bylos nagrinėjimo metu, UAB „Litmilma” vykdytų Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą, skaičiuotų gyventojams mokesčius už tai, o taip pat turėtų realią galimybę netinkamai panaudoti namo gyventojų sukauptas ir UAB „Litmilma” vykdant skundžiamą sprendimą perduotas lėšas. Pažymi, jog teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą byloje susidarytų situacija, kad UAB „Litmilma” administruotų Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančius daugiabučius gyvenamuosius namus be pagrindo. Tuo tarpu UAB „Jurita” minėtus namus teisėtai administruoja jau daugelį metų. UAB „Jurita“ vertinimu, UAB „Litmilma” argumentai dėl ginčo teismingumo nėra susiję su klausimu dėl reikalavimo priemonės užtikrinimo taikymo. Teigia, jog UAB „Jurita” kreipėsi su ieškiniu dėl Įsakymo panaikinimo į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13359-803/2011 nurodė, kad ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ieškinį atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 30-755 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-12-24 įsakymo Nr. 30-2587 „Dėl UAB „Litmilma” skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore” papildymo” galiojimo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdymo – taikymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 27 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti Įsakymo galiojimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje turi įvertinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra reali grėsmė, jog UAB „Jurita” skundo patenkinimo atveju iš esmės bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas dėl Įsakymo įgyvendinimo sukeltų pasekmių šalinimo. Pabrėžė, jog Įsakymo įgyvendinimas paliestų ne tik pareiškėjo, bet ir daugiabučių namų, esančių Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 4.84 straipsnio 3 dalis numato, jog paskirtas daugiabučių namų administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) (2010 m. liepos 14 d. redakcija Nr. 1042) numatyta, jog administratorius tvarko namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, namo techninę ir kitą dokumentaciją (5.1 p.), sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia (5.2 p.), administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų, susijusių su administruojamu namu, apskaitą (7.2 p.). Nuostatų 2.3 punkte įtvirtinta, kad paskyrus administratorių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti administratorių įsigaliojimo dienos perduoti paskirtajam administratoriui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoti, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, su administruojamu daugiabučiu namu susijusias sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus, kitus su administruojamu daugiabučiu namu susijusius dokumentus. Perdavimas įforminamas perdavimo aktu. Įvertinus numatytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litmilma“ teiginiu, jog pareiga turėti ir apskaityti daugiabučių gyvenamųjų namų dokumentus bei apskaityti namų savininkų sukauptas lėšas yra administratoriaus funkcija, kuri privaloma administratoriui įgyvendinant jam teisės aktų nustatyta tvarka privalomus uždavinius.

Teisėjų kolegija nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai, ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Todėl šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba apsunkinimą. Be to, teisėjų kolegija nurodo, jog UAB „Jurita” papildomos išlaidos, patirtos perduodant Įsakyme nurodytų, t. y. Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų dokumentus bei šių namų savininkų surinktas ir sukauptas pinigines lėšas, negali būti pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjui UAB „Jurita” palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl Įsakymo priėmimo galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta LR CK numatytomis sąlygomis.

Atmestini pareiškėjo argumentai, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir palikus Įsakymą galioti bylos nagrinėjimo metu, UAB „Litmilma” vykdant Taikos g. 54, Taikos g. 91, Taikos g. 209, Taikos g. 211, Vilniuje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų administravimą, ji turėtų realią galimybę netinkamai panaudoti namo gyventojų sukauptas ir UAB „Litmilma” vykdant skundžiamą sprendimą perduotas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abejonės dėl UAB „Litmilma” sugebėjimo atlikti daugiabučių namų administratoriaus pareigas ir galimo piktnaudžiavimo yra neparemtos jokiais įrodymais. Šie pareiškėjo argumentai yra grindžiami prielaidomis, spėjimais, yra nukreipti į ateitį ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011).

Teisėjų kolegija nurodo, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litmilma“ argumentai dėl pareiškėjo skundo priėmimo teisme pažeidus priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles yra nenagrinėtini. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato du atvejus, kai pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, t. y. įstatymo nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiuo atveju ABTĮ eksplicitiškai nesuteikia teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutarties dalies, kuria buvo priimtas skundas. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 27 d. nutarties dalis, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl taip pat negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Argumentai dėl bylos priskirtinumo atitinkamam teismui gali būti pateikti bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo naikintina, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litmilma“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Litmilma“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurita“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis