Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja K. B., sekretoriaujant E. K. ir T. N., dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. apgaule savo naudai gijo didelės vertės turtinę teisę:

2008 m. gruodžio 23 d. arba 24 d., tiksli data nenustatyta, apie 16 val., autobusu stotelėje Ginduliu k., Klaipėdos r. S. B. automobilyje Š. S., valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiaudamas S. B. pasitikėjimu, teigdamas kad sumažins piniginės prievolės dydį, įtikino S. B. pakeisti A. N. 2008 m. gruodžio 12 d. S. B. išduotą paprastąjį vekselį 61 800 Lt į 2008 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį 50 000 Lt P. N. vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką P. N. padavė S. B. 2008 m. gruodžio 12 d. paprastojo vekselio 61 800 Lt A. N. vardu kopiją, pateikdamas ją kaip vertybinio popieriaus originalą. Jį S. B. suplėšė, kad prievolė dėl 61 800 Lt pasibaigė. 2009 m. gruodžio 17 d. A. N. paprastąjį vekselį dėl 61 800 Lt pateikė Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biurui, Taikos pr. 3, Klaipėdoje, ir gavo vykdomąjį įrašą Nr. M-9288, bei 2010 m. balandžio 21 d. pateikė antstolės L. N. kontorai, dėl to buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš S. B.. S. B. surašė 50 000 Lt paprastąjį vekselį, nurodydamas jo datą 2008 m. gruodžio 12d., kuriuo besąlygiškai įsipareigojo P. N. iki 2009 m. gruodžio 12 d. grąžinti paprastajame vekselyje nurodytą sumą. P. N. apgaulės būdu gavęs šį vekselį ir įgijęs didelės vertės turtinę teisę reikalauti 50 000 Lt, ją realizavo 2009 m. gruodžio 17 d. pateikdamas 2008 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį 50 000 Lt P. N. vardu, Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biurui, Taikos pr. 3, Klaipėda, kuriame gavo 2009 m. gruodžio 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. M-9290 ir 2010 m. spalio 19 d. pateikė antstolės L. N. kontorai, dėl to buvo pradėta vykdomoji byla. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš S. B..

Tokiu būdu P. N. apgaule piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įgijo didelės vertės turtinę teisę reikalauti 50 000 Lt.

2009 m. birželio 3 d., nenustatytoje vietoje, Klaipėdos mieste, už suteiktas vežimo į futbolo varžybas futbolo komandos (FK) „GLESTUM" paslaugas iš A. P. gavo paprastąjį vekselį 3200 Lt, kuriuo A. P. iki 2009 birželio 11 d. įsipareigojo grąžinti P. N. vekselyje nurodytą 3200 Lt sumą. 2009 birželio 11 d. Klaipėdos miesto autobusų stotyje, B. J. g. 9, Klaipėda, P. N., negrąžinęs 2009 m. birželio 3 d. paprastojo vekselio 3200 Lt sumai, iš A. P. gavo kitą 2009 m. birželio 11 d. vekselį 3600 Lt sumai, vietoj 2009 m. birželio 3 d. paprastojo vekselio 3200 Lt sumai, kuriuo A. P. besąlygiškai įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2009 m. birželio 27 d. Tokiu būdu, P. N., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, negrąžinęs 2009 m. birželio 3 d. paprastojo vekselio 3200 Lt sumai, apgaule įgijo turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš A. P. 3200 Lt, bei ją realizavo 2009 m. liepos 16 d. Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure, Taikos pr. 3, Klaipėda, gaudamas notaro vykdomąjį įrašą Nr. M-4912, kurį 2009 m. lapkričio 6 d. pateikė antstolės L. N. kontorai ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 3200 Lt skolos išieškojimo. Tokiu būdu P. N. apgaule piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įgijo turtinę teisę reikalauti 3200 Lt.

2009 m. rugpjūčio 31 d., nenustatytoje vietoje, už suteiktas vežimo į varžybas futbolo komandos (FK) „GLESTUM“ paslaugas iš A. P. gavo parastąjį vekselį 7220 Lt sumai, kuriuo A. P. iki 2009 m. rugsėjo 13 d. įsipareigojo grąžinti P. N. vekselyje nurodytą 7220 Lt sumą. 2009 m. rugsėjo 26 d., nenustatytoje vietoje, Klaipėdos mieste, P. N., negražinęs 2009 m. rugpjūčio 31 d. paprastojo vekselio 7220 Lt sumai, gavo iš A. P. kitą 2009 m. rugsėjo 26 d., vekselį 8020 Lt sumai, vietoj 2009 m. rugpjūčio 31 d., paprastojo vekselio 7220 Lt sumai, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2009 m. spalio 11 d. Tokiu būdu, P. N., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, negrąžinęs 2009 m. rugpjūčio 31 d. paprastojo vekselio 7220 Lt sumai, apgaule įgijo turtinę teisę pakartotinai reikalauti iš A. P. 7220 Lt ir ją realizavo 2010 m. kovo 29 d., Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure, Taikos pr. 3, Klaipėda, gaudamas notaro vykdomąjį įrašą Nr. M-1748, kurį 2010 m. kovo 30 d. pateikė antstolės L. N. kontorai ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 7220 Lt skolos išieškojimo. Tokiu būdu P. N. apgaule piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įgijo turtinę teisę reikalauti 7220 Lt.

P. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai melagingą informaciją:

P. N., siekdamas gauti notaro vykdomąjį įrašą pagal K. J. 2009 m. rugsėjo 29 d. išduotą paprastąjį vekselį 25 000 Lt sumai P. N. vardu, Klaipėdos miesto ketvirtajame pašte Minijos g. 141 A, Klaipėda, 2010 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė vekselio davėjui K. J. tuščią voką gaudamas pašto siuntos kvitą Nr. RN194927054, po ko Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure Taikos pr. 3, Klaipėda, notarei I. M. 2010 m. spalio 19 d. pateikė melagingą informaciją, o būtent: 2010 m. spalio 19 d. prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, pateikė pašto siuntos kvitą Nr. RN194927054, kuriuo patvirtino, kad jis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Valstybės žinios, 1999-04-02, Nr. 30-851) 40 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, pranešimu pateikė apmokėti vekselį vekselio davėjui K. J., paštu tariamai išsiuntęs pranešimą apie vekselio apmokėjimą ir tokiu būdu pateikė melagingą informaciją įstaigai ko pasėkoje 2010 m. spalio 19 d. gavo notaro vykdomąjį įrašą Nr. M-6278.

P. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad siekdamas gauti dokumentą pateikė įstaigai melagingą informaciją:

P. N., siekdamas gauti notaro vykdomąjį įrašą pagal R. V. 2010 m. kovo 5 d. išduotą paprastąjį vekselį 20 000 Lt sumai P. N. vardu, 2010 m. birželio 7 d., Klaipėdos miesto ketvirtajame pašte Minijos g. 141A, išsiuntė vekselio davėjui R. V. tuščią voką, gaudamas pašto siuntos kvitą Nr. RN 889943075 ir Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure Taikos pr. 3, Klaipėda, notarei I. M. 2010 m. spalio 26 d. pateikė melagingą informaciją, o būtent 2010 m. spalio 26 d. prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, pateikė pašto siuntos kvitą Nr. RN 889943075, kuriuo patvirtino, kad jis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Valstybės žinios, J999-04-02, Nr. 30-851) 40 straipsnio l dalies nustatyta tvarka, pranešimu pateikė apmokėti vekselį vekselio davėjui R. V., paštu tariamai išsiuntęs pranešimą apie vekselio apmokėjimą ir tokiu būdu pateikė melagingą informaciją įstaigai ko pasėkoje 2010 m. spalio 26 d. gavo notaro vykdomąjį įrašą Nr. M-l6362.

Didelės vertės turtinės teisės į nukentėjusįjį S. B. įgijimas apgaule

K. P. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2006-2007 metais ieškojo statybinių medžiagų A. N. namo (duomenys neskelbtini) statybai. Susipažino su parduotuvės „ERA" vadybininku S. B.. P. N. ir A. N. duodavo S. B. įvairias pinigų sumas statybinėms medžiagoms nupirkti. S. B. surašydavo raštelį, kad gavo pinigus konkrečiam pirkimui. Vėliau, atsiradus pasitikėjimui, P. N. ir A. N. skolindavo S. B. pinigus, kad jis pats galėtų nupirkti statybines medžiagas ir jas realizuoti neįtraukiant į parduotuvės buhalterinę apskaitą. Jie skolindavo dideles pinigų sumas, iki 100 000 Lt, S. B. surašydavo skolos raštelius. 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolino S. B. 85000 Lt. S. B. surašė paskolos raštelį. Šiuos pinigus jis turėjo grąžinti iki 2008 m. sausio 13 d. P. N. pinigus S. B. sumokėjo grynaisiais. 2007 m. lapkričio 7 d. S. B. pasiskolino 60 000 Lt iš A. N. ir surašė kitą paskolos raštelį. A. N. perdavė S. B. pinigus -18 000 Lt grynaisiais, o 42000 Lt pervedė iš savo sąskaitos į S. B. sąskaitą. S. B. A. N. grąžino 42000 Lt, pervesdamas šiuos pinigus į sąskaitą. P. N. ir P. N. sužinojo, kad S. B. įmonei iškelta bankroto byla. A. N. suabejojus, dėl S. B. galimybės grąžinti pinigus, jie paprašė vietoje raštelių surašyti paprastuosius vekselius. Su S. B. susitiko prie jo biuro S. Š. g. Buvo surašyti du vekseliai po 50000 Lt. Viename vekselyje vietoje 46 000 Lt buvo nurodyta 50 000 Lt suma, nes pridėti 4000 Lt palūkanų. Vekseliai buvo išrašyti vienu metu. Vieną iš jų nukentėjusysis turėjo apmokėti iki 2009 m. balandžio 10 d., o kitą iki 2009 m. gruodžio 12 d. P. N. atspausdintus vekselius ranka užpildė pats S. B.. P. N. manymu jis tyčia į vekselius įrašė klaidingą savo asmens kodą. Tą pačią dieną S. B. pasiskolino iš jo brolio A. N. pinigų ir jam išrašė vekselį 61800 Lt sumai. S. B. neapmokėjo iki 2009 m. balandžio 10 d. 50000 Lt vekselio, todėl P. N. jam išsiuntė raginimą vekselį apmokėti ir šį raginimą kartu su vekselio kopija išsiuntė registruotu laišku S. B.. Notarė I. M. padarė vekselyje vykdomąjį įrašą ir P. N. šį vekselį su vykdomuoju įrašu pateikė antstolei L. N.. Suėjus terminui apmokėti antrąjį vekselį, jis išsiuntė reikalavimą S. B.. Notarė I. M. išdavė vykdomąjį įrašą. Vykdomąjį įrašą pateikė vykdymui antstolio G. J. kontorai. Antstolis atkreipė P. N. dėmesį į tai, kad vekselyje neteisingai nurodytas S. B. asmens kodas.

N. S. B. parodė, kad 2007 m. jis nusprendė įsigyti UAB „Mano namas" akcijas. Tuo metu jis turėjo 49 procentus šios bendrovės akcijų, o A. D. turėjo 50 procentų. S. B. trūko pinigų akcijoms pirkti, todėl jis kreipėsi dėl paskolos į P. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini) P. N. vertėsi skolindamas pinigus pagal paprastuosius vekselius už procentus. 2007 m. rugpjūčio 13 d. P. N. suteikė 80 000 Lt paskolą, kurią S. B. įsipareigojo gražinti iki 2008 m. sausio 13 d. su 5000 Lt dydžio procentais, tai yra turėjo grąžinti 85000 Lt. Jie pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodė skolinamą pinigų sumą - 85000 Lt ir paskolos grąžinimo terminą 2008 m. sausio 13 d. Gavęs iš P. N. grynuosius pinigus, juos tą pačią dieną įnešė į savo AB „Swedbank“ sąskaitą ir mokėjimo pavedimu pervedė už A. D. už UAB „Mano namas“ akcijas. Vėliau, pritrūkus lėšų verslui plėtoti, vėl kreipėsi į P. N. dėl papildomos paskolos suteikimo. P. N. pareikalavo, kad paskolos raštelis būtų surašytas jo brolio A. N. vardu. 2007 m. lapkričio 7 d. iš P. N. pasiskolino 55 000 Lt. Dalį pinigų – 13 000 Lt P. N. davė grynaisiais, o likusią dalį – 42 000 Lt pervedė į S. B. sąskaitą banke. S. B. surašė paskolos raštelį, kuriame, P. N. nurodymu, įrašė, kad pinigus skolinasi iš A. N., įrašė pasiskolintų pinigų sumą – 60 000 Lt, kurioje 5 000 Lt yra procentai už suteiktą paskolą, ir pinigų grąžinimo terminą – 2008 m. vasario 7 d. Surašant šį paskolos raštelį dalyvavo jo sutuoktinė, P. N. ir A. N.. P. N. nenorėjo, kad paskolos raštelyje būtų įrašyti jo, kaip skolintojo, duomenys, motyvuodamas, kad bijo problemų su mokesčiais. Paskolos raštelis buvo surašytas jo sutuoktinės R. B. darbovietėje, (duomenys neskelbtini). 2007 m. lapkričio 7 d. pasiskolino iš P. N. 55 000 Lt, o turėjo grąžinti 60 000 Lt. Ši grąžintina suma yra nurodyta su procentais. 2007 m. lapkričio 30 d. S. B. grąžino P. N. dalį skolos – 42 000 Lt. Šiuos pinigus jis P. N. nurodymu pervedė į kaltinamojo brolio A. N. sąskaitą banke. Pervedęs šiuos pinigus, jis liko skolingas P. N. 43 000 Lt pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. skolos raštelį, ir 60 000 Lt pagal 2007 m. lapkričio 7 d. paskolos raštelį. S. B. nepavyko grąžinti pinigų iki 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskolos raštelyje nurodyto termino pabaigos ir 2007 m. lapkričio 7 d. paskolos raštelyje nurodyto termino pabaigos, todėl jis kreipėsi į P. N., prašydamas pratęsti paskolų grąžinimo terminus. Su P. N. susitarė, kad už pradelstą paskolos grąžinimo terminą mokės jam palūkanas. Sutartas palūkanas – 1000 Lt kiekvieną mėnesį P. N. mokėjo iki 2008 metų gruodžio mėnesio. 2008 m. gruodžio mėn. paskambino P. N. ir paprašė vietoje tų dviejų paskolos raštelių surašyti paskolos vekselius. P. N. paaiškino, kad vekseliai yra patikimesni dokumentai nei paskolos rašteliai, ir jie garantuos, kad S. B. tikrai grąžins paskolas. S. B. pasitikėjo P. N., todėl 2008 m. gruodžio 12 d., apie 18 val. susitiko su P. N.. P. N. atvažiavo automobiliu. „Mersedes ML“. Kartu su juo buvo ir A. N.. S. B. išrašė du paprastuosius vekselius A. N. su paskaičiuotais procentais 61800 Lt sumai ir P. N. 50 000 Lt sumai, o P. N. ir A. N. sutiko pripažinti 2007 m. rugpjūčio 13 d. skolos raštelį 85 000 Lt sumai, išduotą P. N., negaliojančiais. Surašius šiuos vekselius, P. N. jam atidavė prieš tai surašytus paprastus paskolos raštelius. Šie rašteliai buvo surašyti tik po vieną egzempliorių ir abu atiduoti P. N.. Namuose ant šių raštelių S. B. žmona užrašė „Negalioja“. Naujai surašyti vekseliai liko pas P. N.. 2008 m. gruodžio 20 d., ar 22 d., savo ofise P. N. grynais perdavė 10 000 Lt. Prieš tai buvo sumokėjęs 5000 Lt procentus. Kitą dieną, vakare, P. N. jam paskambino ir paprašė perrašyti paprastąjį vekselį, išduotą A. N., išrašant analogišką vekselį, išduotą P. N. vardu. Tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad brolis A. N. pyksta, kad P. N. jį kiša į savo reikalus. Suprasdamas P. N., jis sutiko perrašyti vekselį. P. N. primygtinai prašė susitikti tą patį vakarą. 2008 m. gruodžio 23 d. arba 24 d. susitiko su P.N. G. k., tame pačiame P. N. automobilyje. S. B. išrašė naują vekselį 50 000 Lt sumai, tik ne A. N. vardu, o P. N. vardu. Naujame vekselyje nurodyta mažesnė suma, nei 2008 m. gruodžio 20 d. vekselyje, nes dalį pinigų – 15000 Lt jis buvo P. N. grąžinęs. Po šio vekselio surašymo P. N. jam atidavė 2008 m. gruodžio 20 d. vekselį, kurį pasiūlė iškart suplėšyti ir išmesti lauk per mašinos langą. S. B. vekselį suplėšė, tačiau jo neišmetė, įsidėjo į striukės kišenę. S. B. buvo įsitikinęs, kad P. N. jam grąžino vekselio originalų dokumentą. Kitą dieną jo sutuoktinė apžiūrėjo suplėšytą dokumentą ir suprato, kad P. N. jam grąžino dokumento kopiją. S. B. paskambino P. N. ir paklausė kodėl jis jam grąžino vekselio kopiją. P. N. patikino, kad suklydo ir pažadėjo pats sunaikinti vekselį. 2009 m. gruodžio 11 d. S. B. gavo A. N. registruotą laišką. Atplėšęs voką, rado du lapelius su atspausdintais tekstais „Kalėdų seneliui Šventaragio slėnis Grįžulo ratų paštas". Apie šį laišką pasakė žmonai. Po kelių dienų paštininkas V. B. atnešė dar vieną registruotą laišką nuo P. N.. S. B. laišką atplėšė prie paštininko. Voke rado lapelį su vaistų pavadinimu „Nibilet 5 MG tabletės“. 2009 m. rugpjūčio mėn. registruotu laišku gavo pranešimą dėl turto arešto ir suprato, kad P. N. kreipėsi į antstolį dėl S. B. 50000 Lt skolos, kurią jis turėjo grąžinti iki 2009 m. balandžio 10 d. Nuvykęs pas antstolę L. N., S. B. sužinojo, kad pateikti vykdyti du vekseliai: 2008 m. gruodžio 12 d. vekselis 50 000 Lt ir 2008 m. gruodžio 12 d. vekselis 61 800 Lt sumai. Pastarasis vekselis turėjo būti grąžintas S. B. ir sunaikintas. S. B. mano, kad kaltinamasis P. N. apgaulės būdu siekė papildomai užsidirbti 61 800 Lt. Išstudijavęs pateiktus antstolės vekselius pamatė, kad vekselis, kuris turėjo būti sunaikintas 61800 Lt sumai yra suklastotas. Tai yra ištaisytas jo asmens kodas, kurį jis per apsirikimą blogai parašė, tai yra parašė „3780210911" po skaičių 3780 pamiršo įrašyti skaičių 7. Pateiktame antstolių vekselyje skaičius „7" įrašytas, o tame kur jam padavė suplėšyti skaičiaus „7" nebuvo. Tai parodo, kad jis jam pateikė suplėšyti ne originalą perrašius į kitą vekselį, o kopiją.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2007 m. jis susipažino su nukentėjusiuoju S. B.. S. B. prašė paskolinti pinigų statybinėms medžiagoms pirkti. Jie surašė skolos raštelį ir A. N. pervedė į S. B. sąskaitą banke 42 000 Lt. Tą pačią dieną, dalyvaujant S. B. žmonai, jis paskolino S. B. dar 60 000 Lt, sumokėdamas juos grynaisiais pinigais. Po trijų savaičių S. B. grąžino 42 000 Lt, pervesdamas juos į A. N. sąskaitą banke. Tokiu būdu S. B. liko skoloje 60 000 Lt pagal ranka rašytą skolos raštelį. S. B. firma bankrutavo, todėl A. N. paprašė vietoje skolos raštelio surašyti paprastąjį vekselį. 2008 m. gruodžio 12 d. S. B. išrašė A. N. paprastąjį vekselį 61800 Lt sumai. Vekselis buvo išrašytas automobilyje, dalyvaujant tik S. B. ir A. N.. Vekselio blanką turėjo A. N.. S. B. vekselyje numatytu terminu paskolos negrąžino, todėl A. N. jam išsiuntė raginimą apmokėti skolą ir kreipėsi į notarę I. M. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Notarės išduotą vykdomąjį įrašą jis pateikė antstoliui G. J.. Žino, kad S. B. išdavė vekselius jo broliui P. N. ir liko jam skolingas.

L. R. B. parodė, kad 2007 metais jos vyras S. B. nusprendė įsigyti bendrovės „Mūsų namas" akcijas iš A. D.. Tuo tikslu jis, žinant R. B., 2007 m. rugpjūčio 13 d. pasiskolino iš P. N. pagal paprastą paskolos raštelį 80 000 Lt su 5 tūkstančių Lt palūkanomis. Pinigus pagal susitarimą privalėjo grąžinti iki 2008 m. sausio 13 d. S. B. iš P. N. gavo 80 000 Lt grynaisiais pinigais ir juos įnešė į UAB „Mūsų namas sąskaitą banke. Pritrūkęs pinigų verslui plėtoti, jos vyras paprašė P. N. paskolos 2007 m. lapkričio 7 d. S. B. surašė paskolos raštelį, kuriame paskolos davėju nurodė ne P. N., bet A. N.. Tai padarė P. N. prašymu. Šis paskolos raštelis buvo surašytas jos buvusioje darbovietėje „H. B.“, centriniame pastate, (duomenys neskelbtini). Pasirašant raštelį dalyvavo R. B., P. N., A. N. ir S. B.. R. B. girdėjo P. N., kad nenori savo vardu rašyti paskolos raštelio, bijo, kad reikės mokėti mokesčius. Tą dieną P. N. į S. B. sąskaitą pervedė 42 000 Lt ir davė 13 000 Lt grynaisiais pinigais. P. N. faktiškai paskolino 55 000 Lt, o paskolos raštelyje įrašė 60 000 Lt su palūkanomis. 2007 m. lapkričio 30 d. S. B. dalį paskolos grąžino, pervesdamas į A. B. sąskaitą banke 42 000 Lt. Vėliau S. B. paprašė P. N. pratęsti skolos grąžinimo terminą. P. N. pareikalavo vietoj dviejų paprastų paskolos raštelių, kurių vienas buvo išrašytas P. N. vardu, o kitas A. N. vardu, parašyti du paprastuosius vekselius. Vienas vekselis buvo surašytas 2008 m. gruodžio 12 d. A. N. vardu 61 800 Lt sumai, o kitas 2008 m. gruodžio 12 d. P. N. vardu 50 000 Lt sumai. Šie vekseliai buvo surašyti jai nedalyvaujant. Prieš tai pasirašytus paprastus paskolos raštelius S. B. parnešė namo, R. B. ant jų užrašė „Negalioja“. 2008 m. gruodžio pabaigoje vyro striukės kišenėje ji rado suplėšytą paprastąjį vekselį. S. B. paaiškino, kad P. N. prašymu sunaikino A. N. vardu surašytą vekselį 61 800 Lt sumai ir išrašė naują 50 000 Lt sumai, tačiau P. N. vardu. Dalį pinigų 15 000 Lt jis P. N. grąžino, todėl naujame vekselyje nurodyta mažesnė suma. R. B. atkreipė dėmesį, kad suplėšytas vekselis yra ne originalas, o kopija. Vėliau S. B. gavo du laiškus, kuriuos išsiuntė P. N. ir A. N.. Vokuose vietoje pranešimų apie paskolos pasibaigimo datą buvo įdėti nereikšmingi popieriaus lapeliai. A. N. 61 800 Lt vekselį su vykdomuoju įrašu pateikė antstoliams.

Liudytoja antstolė L. N. parodė, kad 2009 m. balandžio 14 d. buvo užvesta vykdomoji byla pagal išieškotojo P. N. prašymą išieškoti 50250 Lt skolą iš S. B.. Už šio išieškojimo vykdymą buvo atsakingas antstolės padėjėjas Ž. P.. L. N. asmeniškai su išieškotoju P. N. nebendravo. Šioje byloje išieškojimą vykdė iki 2011 m. kovo 7 d. ir išieškojo 13283,05 Lt. 2010 m. balandžio 21 d. pagal išieškotojo A. N. prašymą užvesta vykdomoji byla dėl 62109 Lt skolos ir 6 proc. palūkanų išieškojimo iš S. B.. 2010 m. spalio 19 d. pagal P. N. prašymą ir vykdomąjį dokumentą užvesta dar viena vykdomoji byla dėl 50250 Lt skolos išieškojimo iš S. B.. Skolininkas S. B. buvo atvykęs į antstolio kontorą, norėdamas išsiaiškinti dėl skolų. S. B. gavo visų trijų vekselių su vykdomaisiais įrašais kopijas. S. B. pasakojo, kad išieškotojas P. N. jį apgavo, nes vekselis dėl 61800 Lt skolos išieškojimo turėjo būti grąžintas skolininkui ir jo sunaikintas, tačiau P. N. jam grąžino tik šio dokumento kopiją. 2011 m. kovo 7 d. visos trys bylos buvo užbaigtos išieškotojams A. N. ir P. N. atsiėmus vykdomuosius dokumentus. L. N. neatkreipė dėmesio, kad vekseliuose yra nurodytas neteisingas skolininko S. B. asmens kodas. Padėjėjas Ž. P. išieškojimą pradėjo prieš tai patikslinęs S. B. asmens kodą.

Liudytoja notarė I. M. parodė, kad, vadovaudamasi Vekselių įstatymo nuostatomis, ji padarė vykdomuosius įrašus P. N. pateiktuose vertybiniuose popieriuose – paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose. P. N. kartu su vekseliais pateikė visus būtinus dokumentus, patvirtinančius, kad P. N. vekselio davėjui paštu išsiuntė pranešimus dėl vekselių apmokėjimo.

L. V. B. parodė, kad jis dirba paštininku (duomenys neskelbtini). 2009 metų pabaigoje jis pristatė registruotą laišką nukentėjusiajam S. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) S. B. pasakė, kad yra gavęs registruotą laišką su keistu turiniu viduje, todėl paprašė palaukti, kol jis atplėš voką. S. B. atplėšė voką ir iš jo ištraukė lapelį su kažkokio vaisto pavadinimu. V. B. pagalvojo, kad kažkas tokiu būdu S. B. grasina ir pasiūlė kreiptis į policiją.

Všį Klaipėdos futbolas apskaitoje ir aiškinamajame rašte nėra paminėta apie išduotus A. P. vekselius P. N. (V t., b.l. 116-117, 118-155).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad liudytojams R. V. ir K. J. vekseliuose nustatytu terminu neperdavus vekselių turėtojui P. N. vekseliuose nurodytos pinigų sumos, jis įgijo teisę kreiptis į antstolį dėl vykdomojo dokumento – vykdomojo įrašo gavimo. Tam, kad gautų šiuos įrašus, P. N. privalėjo įvykdyti LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą- vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, vekselio turėtojas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas privalo pateikti apmokėti vekselio davėjui. Liudytojai K. J. ir R. V. pripažino išdavę kaltinamajam paprastuosius vekselius ir neįvykdę pareigos per vekselyje nurodytą terminą perduoti vekselio turėtojui nurodytą pinigų sumą. Kaltinamasis turėjo vekselių originalus ir pašto kvituose užfiksuotas jų pateikimo apmokėti laikas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, todėl nebuvo jokių kliūčių liudytojams K. J. ir R. V. išsiųsti pranešimus dėl vekselių apmokėjimo, o ne tuščius vokus. Prokuroras kaltinamajam P. N. pareikštą kaltinimą grindžia tyrimo eksperimento duomenimis, kad tuščias vokas sveria 1 g mažiau nei su jame įdėtu dokumentu, atspausdintu ant A4 formato popieriaus lapo, tačiau šio procesinio veiksmo metu gauti duomenys neturi prioritetinės reikšmės, vertinant juos BPK 20 straipsnio tvarka patikrintų kitų įrodymų kontekste. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis tik vieno procesinio veiksmo – tyrimo eksperimento- metu gautais duomenimis, kurie, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, nepatvirtinti kitais bylos duomenimis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Kaltinamasis išteisinamas nesant jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamasis P. N. padarė du nesunkius savanaudiškus nusikaltimus, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir sunkų savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik trys metai ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė. P. N. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, materialiai išlaiko save ir savo šeimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo P. N. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. N. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Jis nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Teisminio įrodymų tyrimo metu kaltinamasis P. N. tvirtino, kad kaltinimai jam buvo pareikšti tik dėl melagingų nukentėjusiųjų paaiškinimų, siekio išvengti civilinės atsakomybės. P. N. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, detalių, taip nepadėdamas nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Tačiau kaltinamasis P. N. dirba, turi šeimą, kurią materialiai išlaiko. Ši aplinkybė ir kaltinamojo P. N. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti jo atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo būdas, nusikalstamos veikos pobūdis (padarytas turtinis savanaudiškas nusikaltimas), veikos pavojingumas – nors nusikalstama veika yra sunki, tačiau negrįžtamų pasekmių nesukėlė, turtinė reikalavimo teisė taip ir nebuvo realizuota, antstoliams P. N. sustabdžius išieškojimo veiksmus, bei kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant P. N. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, P. N. prarastų galimybę aprūpinti save ir savo šeimą, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Taigi bausmės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas P. N. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam P. N. skiriama švelnesnė bausmė nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą kaltinamajam P. N. paskirti švelnesnę, nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, suteikia galimybę jam įrodyti, jog jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam P. N. skiriama BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui.

Baudos dydžiai parenkami vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas) ir 182 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą, bei priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 12 000 Lt neturtinę žalą (IV t., b.l. 174).

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad kaltinamasis P. N. dėl savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įgijo objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu nepriklausančią turtinę teisę, kuri atitinka nukentėjusiojo S. B. pareigą perleisti kaltininkui 50000 Lt vertės turtą. Kaltinamasis P. N. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo S. B. pasitikėjimu, sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl dvejus metus trunkančio ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso buvo sutrikdytas jo normalus gyvenimas, jis negalėjo susikaupti darbinei veiklai, dėl to patyrė materialinius nuostolius. Per tuos dvejus metus S. B. jautė įtampą ir stresą, o tai atsiliepė jo bendravimui su mažamečiais vaikais. Nors nukentėjusysis S. B. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasijuto šiurkščiai pažemintas, tačiau neteisėtu pagrindu gautas vykdomasis įrašas neįvykdytas, todėl turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo S. B. materialinės išlaidos, susijusios su dalyvavimu baudžiamajame procese, nesudaro neturtinės žalos dalyko. S. B., ikiteisminio tyrimo ar teisminio įrodymų tyrimo metu , dėl jo dalyvavimo procese patyręs turtinių nuostolių, turi teisę reikalauti proceso išlaidų atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo S. B. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo S. B. prašoma priteisti 12 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 1000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, siekiant neužkirsti kelio bausmės įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 10 000 Lt turtinę žalą (II t., b.l. 156) ir 10 000 Lt neturtinę žalą (IV t., b.l. 173).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio10 000 Lt turtinei žalai atlyginti, nutraukiamas.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad kaltinamasis P. N. dėl savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įgijo objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu nepriklausančią turtinę teisę, kuri atitinka nukentėjusiojo A. P. pareigą perleisti kaltininkui 10420 Lt vertės turtą. Kaltinamasis P. N. nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo A. P. pasitikėjimu, sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl dvejus metus trunkančio ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso buvo sutrikdytas jo normalus gyvenimas, jis negalėjo susikaupti darbinei veiklai, dėl to patyrė materialinius nuostolius. Per tuos dvejus metus A. P. jautė įtampą ir stresą, o tai atsiliepė jo bendravimui su mažamečiais vaikais. Nors nukentėjusysis A. P. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasijuto šiurkščiai pažemintas, tačiau neteisėtu pagrindu gautas vykdomasis įrašas nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo A. P. materialinės išlaidos, susijusios su dalyvavimu baudžiamajame procese, nesudaro neturtinės žalos dalyko. A. P., ikiteisminio tyrimo ar teisminio įrodymų tyrimo metu , dėl jo dalyvavimo procese patyręs turtinių nuostolių, turi teisę reikalauti jų atlyginimo iš kaltinamojo asmens. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo A. P. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su jo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo A. P. prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala mažinama iki 800 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, siekiant neužkirsti kelio bausmės įvykdymui, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Tyrimui reikšmingi dokumentai, saugomi vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l. 68, 82, 84, 88, 117, 120, 172, III t., b.l. 61, 123126, 129,151,157).

N. S. B. patirtos 900 Lt atstovavimo išlaidos, ir nukentėjusiojo A. P. patirtos 400 Lt atstovavimo išlaidos, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. N. (V t., b.l. 157,158).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu teismas,

nusprendė:

P. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti baudą 160 MGL (20 800 Lt).

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3200 Lt vertės turtinės teisės įgijimas apgaule) ir jam paskirti baudą 60 MGL (7 800 Lt).

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (7220 Lt vertės turtinės teisės įgijimas apgaule) ir jam paskirti baudą 60 MGL (7 800 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę baudą 160 MGL (20 800 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

P. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalį (du baudžiamieji nusižengimai), nes nepadaryta veika turinti šių nusikalstamų veikų požymių.

N. S. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo P. N.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 800 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo P. N.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Procesą dėl nukentėjusiojo A. P. pareikšto civilinio ieškinio 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo P. N. proceso išlaidas nukentėjusiajam S. B. – 900 Lt ir nukentėjusiajam A. P. 400 Lt.

Tyrimui reikšmingus dokumentus, saugomus vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.