Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-908-719/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
1S-908-719/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos

Teisėja Irena Stacevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-908-719/2013

Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. J. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. – svetimo turto sunaikinimas, sugadinimas.

2013 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro R.Dubravos nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas motyvuojant tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu įtariamas asmuo žinomas, padaryta veika turi BPK 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų požymių, dėl veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes ši nusikalstama veika priskiriama prie privataus kaltinimo bylų.

Išnagrinėjęs pareiškėjos R. J. skundą 2013 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjos skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo buvo atmestas ir paliktas galioti prokuroro 2013-08-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2013-09-18 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos R. J. skundas, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R.Dubravos 2013-08-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A.Mačerausko 2013-08-28 nutarimą atmesti skundą bei tyrimą atnaujinti ir įpareigoti atlikti procesinius veiksmus: akistatą tarp pareiškėjos ir liudytojos E. K., paskirti užduotį dažų tyrimui ant pareiškėjos turimų raktų, apklausti papildomai nukentėjusįjį A. G. apie jo automobilio išvaizdą bei sugadinimus iki šio įvykio.

Skundžiama 2013 m. spalio 14 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas pareiškėjos R. J. prašymą panaikinti 2013-08-16 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. Dubravos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-08-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A.Mačerausko nutarimą atmesti skundą bei tyrimą atnaujinti ir įpareigoti atlikti procesinius veiksmus, atmetė, kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja R. J. prašo panaikinti 2013-08-16 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-08-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko nutarimą atmesti skundą ir 2013-10-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį bei tyrimą atnaujinti ir įpareigoti atlikti prašomus procesinius veiksmus. Nurodo, jog skundžiami procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisingi, o kadangi pati buvo įvykio vietoje ir apie žinomas įvykio aplinkybes davė parodymus, todėl nesutinka su skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, jog nusikaltimą padaręs asmuo yra žinomas, t.y, kad nusikaltimą padarė būtent ji. Neneigia to, jog įvykio dieną buvo nuvažiavusi prie nukentėjusiojo automobilio ir apžiūrėjo šios transporto priemonės vidų, t.y. ar automobilis yra užrakintas ir ar jame yra paliktas draugo A. G. kompiuteris (nes konfliktas įvyko būtent dėl to). Pabrėžia, jog rakteliu šio automobilio nebraižė ir tokiu būdu jo negadino. Teigia, jog tuo metu, kai buvo pakviesta prie automobilio išsiaiškinti, ten stovėjo moteris, kuri aiškino, kad ją (pareiškėją) prie automobilio matė mažametė dukra E. K., nors pati mergaitė atėjusi jos (pareiškėjos) iškart neatpažino, o tik vėliau nurodė aplinkybės, kad būtent ji (pareiškėja) stovėjo prie automobilio. Be to, viso pokalbio metu mergaitė teigė, jog tik matė ją (pareiškėją) prie automobilio (ko neneigia ir ji pati), tačiau nė karto nepasakė, jog matė ją (pareiškėją) subraižant automobilį. Pabrėžia ir tai, jog nesutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kadangi privataus kaitimo bylos pradėjimas priklauso nuo A. G. užimamos pozicijos, juo labiau kad pastarasis šią teisę gali realizuoti per visą laikotarpį, kol sueis nusikalstamos veikos senatis. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam A. G. kreipiantis į teismą praėjus ilgesniam laiko tarpui ji nebegalėtų rinkti ir teikti byloje įrodymų, nes jų gali būti nebeįmanoma surinkti ir pateikti. Taip pat mano, atlikus skunduose prašomus veiksmus gali paaiškėti visai kitos aplinkybės dėl jos kaltės buvimo ar nebuvimo ir byloje gali būti priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos sudėties. Tokiu atveju, išliks ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga ieškoti ir surasti tikrąjį įtariamąjį, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. tyrimas gali būti neatliekamas tik tuo atveju, kai asmuo padaręs nusikalstamą veiką žinomas. Kartu nurodo, jog turėtų būti atlikti šie procesiniai veiksmai: akistata tarp jos ir liudytojos E. K.; paskirta užduotis dažų tyrimui ant turimų raktų (raktus sutinka tyrimui pateikti savanoriškai); papildomai apklaustas nukentėjusysis A. G. apie automobilio išvaizdą ir sugadinimus iki šio įvykio (žino, kad A. G. automobilį pirko prastos būklės, jis buvo aplankstytas ir subraižytas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priima atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d. pagrindu ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką. Taigi prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagos parengimą ją perduodant į teismą arba surašant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 168 str. 1 d. taip pat numatyta, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Taigi šiuo atveju ne įtariamasis, o prokuroras sprendžia, kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina, o kurių nebūtina atlikti tam, kad būtų galima išsamiai ir visapusiškai atskleisti galimą nusikalstamą veiką ir priimti byloje tinkamą procesinį sprendimą. Be to, BPK 407 str. nustato, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK atitinkamuose straipsniuose, tame tarpe ir 187 str. 1 d. (svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas), procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus, o šioje teisės normoje numatyta, jog tuomet, kai BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, to paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka tuo atveju, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Pažymėtina, jog įtariamo asmens nustatymas pats savaime dar neišsprendžia kaltės klausimo.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog R. J. pranešimas apie įtarimą surašytas ir įteiktas pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog tokia apylinkės teismo išvada yra pagrįsta.

Taip pat Utenos rajono apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pagrįstai nurodė, jog nustačius įtariamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d., tokioje byloje pagal BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, ir kadangi nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo tapo žinomas, todėl ikiteisminis tyrimas BPK 409 str. 4 d. ir 417 str. numatytais pagrindais nutrauktas pagrįstai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja skunde iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, o tik pakartojo Utenos rajono apylinkės teismui išdėstytus reikalavimus, dėl ko aukštesnysis teismas visiškai sutikdamas su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti atlikti skunde nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus laikytinas nepagrįstu, kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o pradėjus procesą privataus kaltinimo tvarka, gali būti atliekami visi BPK numatyti procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, reikalingi teisingam bylos išnagrinėjimui, plačiau nepasisako. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas neturi teisės kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą ir nurodinėti prokurorui atlikti konkrečius procesinius veiksmus ar nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis.

Aukštesnysis teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Pareiškėjos R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas