Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių vyturys“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos manymu, Tarnybai nebuvo ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad 1 džiovinimo įranga yra nenaudojama. Pažymi, kad pareiškėjai teko prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, nulemtų globalinės COVID-19 pandemijos, todėl, perskirsčius svarbiausius darbus, visos džiovinimo įrangos veikia pilnu pajėgumu ir pajėgumo dar trūksta, todėl nuspręsta kreiptis dėl valstybės pagalbos.

Pažymi, kad pareiškėja turimas 7 džiovinimo įrangas yra pilnai įdarbinusi, bet papildomai reikalinga įranga išdžiovinti dar 2 000 m³ medienos per mėnesį, kas aukščiau nurodytas Darbo grupės išvadas daro akivaizdžiai nepagrįstomis. Pareiškėjos įsitikinimu, tokie Darbo grupės motyvai reiškia, jog Paraiška buvo vertinama paviršutiniškai, formaliai ir galimai turint išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjos pateiktos Paraiškos.

Pažymi, kad pareiškėja ne kartą paaiškino situaciją dėl darbuotojų kiekio sumažėjimo, t. y. tai, kad darbuotojai pasiprašė atleidžiami iš darbo ir kad tai jokia forma nebuvo nulemta verslo nesėkmių. Pareiškėjos pateiktos sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ turinys sudaro pagrindą konstatuoti, kad tai neterminuota (ne vienkartinė) paslaugų teikimo sutartis dėl 1 000 m³ medienos / mėn. džiovinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, net ir vienkartinis užsakymas, kuriam įvykdyti reikalinga papildoma įranga ar darbo jėga, yra verslo plėtra, nes, neturint įrangos, neįmanoma įvykdyti užsakymo ir gauti papildomas pajamas. Pažymi, kad bet kokia pasirašyta paslaugų sutartis gali būti nutraukiama ir negali būti priverstinai įgyvendinta bei šalys gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo.

Teigia, kad 2020 m. pareiškėja vykdė gana daug kitų (ne medienos džiovinimo) darbų, už kuriuos gautos pajamos taip pat buvo deklaruojamos EVRK kodu 16.10. 2021 m. visi pareiškėjos įmonės pajėgumai yra nukreipti į medienos džiovinimą (nes yra didelė paklausa). Be to, 2021 m. sumažėjo medienos džiovinimo paslaugų kaina, lyginant su 2020 m., tačiau veikla išlieka pelninga ir investuoti bei ją plėsti yra ekonomiškai tikslinga.

Pažymi, kad pareiškėja kasmet teikia paraiškas gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti jau nuo 2017 m., kasmet su Tarnyba pasirašo sutartis dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos, sėkmingai didina medienos džiovinimo paslaugų apimtis bei kuria darbo vietas negalią turintiems asmenims. Per visą šį laikotarpį pareiškėjos įmonė pavyzdingai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nė karto jų nepažeidė. Visuomet prieš pasirašant sutartį dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos Tarnybai pateikiamas sutarties užtikrinimas (banko garantas arba draudimo bendrovės laidavimo raštas) pusei subsidijos sumos visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Be to, sutartyje yra numatyta subsidijos grąžinimo tvarka Tarnybai tuo atveju, jeigu įmonė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų.

Atkreipia dėmesį, jog rekomendaciją Tarnybos direktoriui neskirti pareiškėjai subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti priėmė vienbalsiai šeši Darbo grupės nariai, todėl pareiškėjai nėra pagrindo juos apkaltinti šališkumu ar asmeniniu suinteresuotumu. Be to, atsakovė šiuos pareiškėjos teiginius laiko nekonkrečiais.

Mano, kad Tarnyba, priimdama individualų administracinį aktą, pareiškėjos atžvilgiu įvykdė visus administraciniam aktui keliamus reikalavimus – tiksliai, aiškiai, pakankamai ir išsamiai nurodydama faktus, argumentus, teisinį pagrindą, apskundimo tvarką, informuodama pareiškėją apie priimtą įsakymą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti paaiškinimus dėl tų aplinkybių, dėl kurių priimtas ginčijamas įsakymas, dėl ko atsakovė netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo pareiškėjai neskirta subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų priemonėms įsigyti, padarius išvadą, kad pareiškėja netenkina iš esmės SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Tarnybai 2021 m. gegužės 14 d. pateikė paraišką subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų darbo priemonėms įsigyti (Paraiška), nurodydama, jog planuoja įsteigti 3 medienos džiovyklos operatoriaus darbo vietas ir prašoma valstybės pagalbos įsigyti 3 medienos džiovinimo įrangos komplektus.

Tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. Sd- 1484 „Dėl pateiktos paraiškos“ pareiškėją informavo, kad yra nagrinėjama pareiškėjos paraiška. Pažymėjo, kad Tarnyba vadovaudamasi SĮĮ 14, 22 straipsniais, Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 (2020 m. sausio 21 d. akto redakcija Nr. A1-45; toliau – Aprašas) II ir IV skyrių nuostatomis, nustatė, kad nuo 2018 m., pasinaudodama valstybės pagalba, pareiškėja plėtė savo gamybinius pajėgumus ir 2018–2020 m. įsteigė 7 darbo vietas džiovyklos operatoriams, įsigijo 7 medienos džiovinimo įrangos komplektus: 2018 m. įsigijo 2 medienos džiovinimo įrangos komplektus ir 1 autokrautuvą; 2019 m. 2 medienos džiovinimo įrangos komplektus ir 1 autokrautuvą; 2020 m. 3 medienos džiovinimo įrangos komplektus. Paraiškos 3.2 papunktyje įmonė nurodo, kad „turimų džiovyklų nepakanka norint padidinti gaminamos produkcijos ir medienos džiovinimo paslaugų apimtis. Norėdama plėsti šios medienos veiklos apimtis įmonė planuoja įsigyti 3 medienos džiovyklos įrangas“, tačiau paraiškos vertinimo metu įmonėje dirba tik 3 džiovyklos operatoriai, o kiti 6 neįgalūs darbuotojai – pagalbiniai darbininkai, valytojai. Todėl paprašė pareiškėjos paaiškinti, dėl kokių priežasčių nenaudojamos gamybos procese dar 4 džiovyklos, įsigytos 2018–2019 m.

Taip pat rašte nurodė, kad 2018 m. Paraiškos teikimo mėnesį įmonės vidutinis darbuotojų skaičius – 28 darbuotojai, iš kurių, 20 priklausė tikslinėms grupėms, o metų pabaigoje, įsteigus 2 darbo vietas (2 džiovyklos operatorių ir 1 autokrautuvo vairuotojo), vidutinis darbuotojų skaičius – 18 darbuotojų, iš kurių 15 priklausė tikslinėms grupėms. 2019 m. Paraiškos teikimo mėnesį įmonės vidutinis darbuotojų skaičius 18 darbuotojų, iš kurių, 15 priklausė tikslinėms grupėms, o metų pabaigoje, įsteigus 2 darbo vietas (2 džiovyklos operatorių), vidutinis darbuotojų skaičius 32 darbuotojai, iš kurių 30 priklausė tikslinėms grupėms. 2020 m. Paraiškos teikimo mėnesį įmonės vidutinis darbuotojų skaičius 25 darbuotojai, iš jų 22 darbuotojai priklausė neįgaliųjų tikslinėms grupėms, o metų pabaigoje, įsteigus 3 darbo vietas (džiovyklos operatorių), vidutinis darbuotojų skaičius tebuvo 10 darbuotojų, iš kurių 9 priklausė tikslinėms grupėms. Šiuo metu įmonės vidutinis darbuotojų skaičius – 10 darbuotojų, iš kurių 9 priklauso neįgaliųjų tikslinėms grupėms, iš jų: 3 džiovyklos operatoriai, 3 pagalbiniai darbininkai, 1 pagalbinis darbininkas-staklininkas, 1 vairuotojas ir 2 valytojos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dirba tik 3 džiovyklos operatoriai, atsakovas padarė išvadą, jog įmonėje dirbama tik su 3 medienos džiovinimo įrangos komplektais. Jei neįgalių darbuotojų skaičius sumažėjo, o darbo sutartys buvo nutrauktos atsižvelgiant į darbuotojų prašymus, tuomet įmonėje liko laisvos darbo vietos, į kurias galima būtų priimti darbuotojus dirbti su jau anksčiau įsigyta medienos džiovinimo įranga. Be to, Paraiškoje nenurodoma, ar planuojama įsigyti naują ar jau naudotą įrangą, nes, jeigu įmonė, steigdama darbo vietas, planuotų įsigyti naudotą darbo įrangą, tai sudarydama sąmatą privalėtų įtraukti išlaidas turto vertintojui, t. y. atsižvelgti į SĮĮ 16 straipsnio 8 dalies reikalavimus „kai steigiant darbo vietą ketinama įsigyti naudotus įrenginius ir kitus reikmenis, kuriems įsigyti socialinės įmonės nurodytos reikalingos išlaidos viršija 19,39 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį <...> visų darbo įrenginiams ir kitiems reikmenims įsigyti reikalingų išlaidų dydis, pagal kurį skaičiuojama <...> subsidija, nustatomas pagal socialinės įmonės užsakymu turto vertintojo atlikto už subsidijos lėšas numatomo įsigyti turto vertinimo metu nustatytą darbo įrenginių ir kitų reikmenų vertę.“ Paraiškos 6 p. įrašyta tarpinio mokėjimo neteisinga suma.

Tarnyba, siekdama tinkamai įvertinti pateiktą Paraišką ir priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo naujoms darbo vietoms įsteigti išlaidoms kompensuoti, prašė paaiškinti susidariusią situaciją ir pateikti dokumentus, įrodančius visų su valstybės pagalba įsigytų 7 medienos džiovinimo įrangos komplektų būklę bei įtraukimą į įmonės turto apskaitą ir siūlė iki 2021 m. birželio 8 d. pateikti patikslintus dokumentus pagal pateiktas pastabas.

Pareiškėja, 2021 m. birželio 8 d. rašte Nr. 06/08 „Dėl pateiktos paraiškos“, atsakydama į Tarnybos raštą Nr. Sd-1484 nurodė, kad visos įsigytos medienos džiovyklos įrangos naudojamos gamybos procese ir prie jų dirba esami įmonės darbuotojai. Pažymėjo, kad darbuotojų skaičius stipriai sumažėjo (palaipsniui nuo 2020 m. vasario mėn. darbuotojai teikė prašymus atleisti iš darbo). Tam didelę įtaką turėjo 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas karantinas. Kadangi darbuotojų paieškos procesas buvo sudėtingas, įmonė turėjo perskirstyti svarbiausius darbus tarp esamų darbuotojų. Šiuo metu prie įmonės turimų medienos džiovyklos įrangų dirba ir funkcijomis dalinasi 3 džiovyklų operatoriai ir 3 pagalbiniai darbininkai. Be to, UAB „Šiaulių Vyturys“ nuolat aktyviai vykdo naujų darbuotojų paiešką, dedant darbo skelbimus tiek Tarnybos paskyroje, tiek kituose darbuotojų paieškos portaluose. Nors darbuotojų paieškos procesas šiuo metu yra gana sudėtingas, tai neturi nieko bendro su įmonės teikiamų paslaugų paklausos augimu bei poreikiu plėstis ir didinti gamybos apimtis. Šiuo metu visos įmonės turimos medienos džiovyklos įrangos dirba pilnu pajėgumu, tačiau to nepakanka norint įvykdyti naujose medienos džiovinimo paslaugų sutartyse numatytus įsipareigojimus. Šiuo metu yra pasirašyta nauja sutartis dėl paslaugų vykdymo nuo 2021 m. lapkričio 2 d. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei artimiausiu metu bus pasirašyta paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonei reikės išdžiovinti papildomai maždaug 2000 m³ medienos per mėnesį (taigi reikės 3-jų papildomų medienos džiovyklos įrangų). Nurodė, kad pareiškėja ketina skirti daugiau resursų naujų darbuotojų paieškai: numatomas darbo skelbimų talpinimas į regioninius laikraščius („Šiaulių kraštas“, „Šiaulių Naujienos“, „Šiauliai Plius“), kelionės išlaidų dalinis kompensavimas (nuo namų iki darbo), kelionės nuo namų iki darbo organizavimas įmonės transportu, darbuotojų motyvavimo priemonių didinimas ir t.t. Tokiu būdu įmonė ne tik užpildys esamas laisvas darbo vietas, bet ir užtikrins naujų darbo vietų savalaikį įsteigimą.

Paraiškų dėl valstybės pagalbos skyrimo socialinėms įmonėms svarstymo darbo grupė (toliau – Darbo grupė) 2021 m. birželio 21 d. protokolu Nr. 7 (sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis), įvertinusi pareiškėjos pateiktą paraišką, paraiškos tikslinimą, kitus pridėtus dokumentus, taip pat ir pareiškėjos teiktą Tarnybai informaciją apie įmonėje dirbančių neįgalių darbuotojų skaičių ir įmonės gaunamas pajamas, nustatė, kad: pareiškėja prašo skirti subsidiją 3 darbo vietų steigimui neįgaliems darbuotojams; per 2021 m. sausio–gegužės mėnesius įmonėje dvigubai sumažėjo neįgalių darbuotojų skaičius, palyginus su tuo pačiu 2020 m laikotarpiu; daugiau kaip pusę metų pareiškėjai nepavyksta į skelbtas laisvas darbo vietas įdarbinti naujų darbuotojų, kurie dirbtų jau su turima medžio džiovinimo įranga; jau turima medžio džiovinimo įranga nėra pilnai panaudojama; 2020 metais pareiškėja su valstybės pagalba įsteigė tris darbo vietas medienos džiovinimo operatoriams ir nusipirko dar tris medienos džiovinimo komplektus, tačiau bendrovės gautos pajamos iš vykdomos veiklos 2021 m. sausio–gegužės mėnesį, palyginus su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei per pusę, kai pareiškėja 2020 m. turėjo keturis medžio džiovinimo įrangos komplektus, o 2021 m. – jau septynis. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir į tai, jog pareiškėja neįrodė, kad įsteigtos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 12 mėnesių, rekomendavo Tarnybos direktoriui neskirti pareiškėjai prašomos subsidijos trijų neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų priemonėms įsigyti.

Tarnyba, vadovaudamasi SĮĮ 14 ir 16 straipsniais, 23 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ 1 punktu, 3.1 papunkčiu, VAĮ 10 straipsniu, Aprašo 14, 16 punktais ir atsižvelgdama į Darbo grupė 2021 m. birželio 21 d. posėdžio protokole Nr. 7 nustatytas aplinkybes, nurodytus teisinius pagrindus atsisakyti skirti valstybės pagalbą, kadangi socialinės įmonės UAB „Šiaulių vyturys“ 2021 m. gegužės 14 d. paraiška ir papildomai pateiktas 2021 m. birželio 8 d. raštas Nr. 06/08 „Dėl pateiktos paraiškos“, neatitinka SĮĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto, t. y. konkrečios subsidijos teikimą reglamentuojančio šio įstatymo straipsnio nuostatų, o būtent, SĮĮ 16 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. kad „įsteigtos darbo vietos bus išlaikytos <...> ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose įdarbinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantys asmenys;“ skundžiamu įsakymu nutarė neskirti pareiškėjai subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų priemonėms įsigyti.

Tarnyba įsakymu „Dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo“ ištaisė padarytą rašymo apsirikimo klaidą ginčijamo įsakymo preambulėje“ vietoje žodžių „neatitinka SĮĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto“ įrašė žodžius „neatitinka SĮĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto“.

SĮĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kokia valstybės pagalba socialinei įmonei yra skiriama ir mokama, kai tenkinamos visos šioje dalyje nurodytos sąlygos (viso 11 sąlygų). SIĮ 14 straispnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad paraiškos gauti valstybės pagalbą pateikimo, sprendimo priėmimo laikotarpiu ir laikotarpiu, už kurį prašoma valstybės pagalbos, socialinė įmonė turi atitikti konkrečios subsidijos teikimą reglamentuojančio šio įstatymo straipsnio nuostatas.

SĮĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų darbo priemonėms įsigyti yra skirta socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su darbo vietos įsteigimu neįgaliam darbuotojui ir darbo priemonių įsigijimu, kompensuoti. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti skiriama, kai tenkinamos visos šios sąlygos (viso 5 sąlygos). Viena iš specialiųjų sąlygų subsidijai neįgalių darbuotojų darbo vietoms steigti ir jų darbo priemonėms įsigyti numatyta SIĮ 2 dalies 2 punkte, jog „įsteigtos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 36 mėnesius, kai jose įdarbinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantys asmenys, arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose įdarbinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantys asmenys“. Skundžiamame įsakyme klaidingas nurodytas SIĮ 16 str. 2 dalies 4 punktas („šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos darbo priemonės nėra įsigyjamos iš su socialine įmone susijusių įmonių“), tačiau jame nurodyta sąlyga neturi nieko bendra su byloje aptariama faktine situacija. Protokole teisingai nurodytas SIĮ 16 str. 2 d. 2 punktas.

Aprašo 7 punkte nustatyta, jog socialinė įmonė, siekianti gauti valstybės pagalbą, užpildo nustatytos formos paraišką, prie paraiškos gauti subsidiją neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti, pridėdama Aprašo 7.2. punkte nurodytus dokumentus.

Iš teisinio reglamentavimo matyti, jog Tarnyba yra atsakinga už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų socialinėms įmonėms remti, administravimą ir tinkamą naudojimą. Tarnyba privalo išnagrinėti socialinės įmonės pateiktos paraiškos dėl valstybės pagalbos gavimo atitikimą SĮĮ 14 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms valstybės pagalbai gauti.

Valstybės pagalba socialinei įmonei skiriama, jeigu tenkinami SIĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 3 bei 6 dalių reikalavimai valstybės pagalbai gauti ir SIĮ 15–22 straipsnių reikalavimai atitinkamai subsidijai gauti. Jei socialinė įmonė netenkina bent vieno nurodyto reikalavimo, prašoma valstybės pagalba neskiriama (Aprašo 14 punktas).

Jeigu pateikti ne visi ar neišsamiai užpildyti Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraše nustatyti dokumentai, pagrindžiantys atitiktį šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms valstybės pagalbai gauti, trūkstami ar išsamiai užpildyti dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie nustatytus trūkumus gavimo dienos (SIĮ 23 str. 7 d.).

Pareiškėja skunde teigia, jog Tarnybos 2021 m. gegužės 26 d. rašte Nr. Sd-1484 nebuvo nurodyti neaiškumai, susiję su duomenų trūkumu paraiškos atitikimo SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams įvertinti; nebuvo iškeltos jokios abejonės dėl pareiškėjos gautų pajamų dydžio ir panašiai, todėl pareiškėja tokio pobūdžio paaiškinimų ir nepateikė. Pareiškėja teigia, jog jai nebuvo sudaryta galimybė patikslinti ir pagrįsti Tarnybos abejones dėl planuojamų įsteigti darbo vietų išlaikymo ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjos įsitikinimu, buvo pažeista SĮĮ 23 straipsnio 7 dalis.

Taigi pareiškėja teismo prašo įvertinti, ar priimtas įsakymas nepažeidžia viešojo administravimo principų, atitinka VAĮ keliamus sprendimui priimti reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Viešojo administravimo principai yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, tarpe jų įstatymo viršenybės (įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais), išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį), objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus). Visų viešojo administravimo principų laikymąsis užtikrina gerą administravimą viešajame sektoriuje, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisės to konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-11-01) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis. Teismas pažymi, kad iš ginčijamo įsakymo turinio akivaizdu, kad, nors įsakyme yra nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks įsakymas (dalis klaidingų), iš kurių galima suprasti, jog pareiškėjai buvo atsisakyta skirti subsidiją neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti tuo pagrindu, jog pareiškėja, pasak atsakovės, negali užtikrinti SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, kad įsteigtos darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai jose įdarbinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantys asmenys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės nustatytos aplinkybės (dėl pareiškėjos praeityje įgytos medienos apdirbimo įrangos, darbuotojų mažėjimo, abejonės dėl pareiškėjos tiektinų paslaugų ateityje) pačios savaime neturi tiesioginės įtakos SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, dėl kurių atsakovė atsisakė skirti pareiškėjai subsidiją neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti. Šios aplinkybės nebuvo susietos su atsakovės konstatuotu SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto neatitikimu. Atsakovė neginčija pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad UAB „Šiaulių vyturys“ nuo 2017 m. kasmet teikia paraiškas subsidijoms gauti ir nėra buvę konstatuota, kad ji nesilaikytų keliamų reikalavimų ar būtų neišlaikiusi sukurtų darbo vietų įstatyme numatytą laikotarpį. Išankstinis konstatavimas, kad įmonė nesilaikys įpareigojimų išlaikyti darbo vietas ne trumpiau 12 mėnesių, neatitinka objektyvumo reikalavimų bei nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

Pažymėtina, kad atsakovės nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su tikslinių grupių darbuotojams skirtų darbo vietų įsteigimu, jų skaičiaus mažėjimu ir/ar socialinės įmonės pajamų kitimu, galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl valstybės pagalbos skyrimo ir vertinant paraišką pagal kitas bendrąsias SIĮ 14 str. 1 dalies ir specialiąsias SIĮ 16 str. 2 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau skundžiame sprendime (įsakyme ar jo sudėtinėje dalyje – protokole) nesiremiama kitais teisiniais pagrindais.

Be to, pažymėtina, kad atsakovas netiksliai nustatė ir kitas faktines aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos įrengti darbo vietas gavimu: pareiškėjo turimą įrangos vienetų skaičių, poreikį įsigyti papildomus įrangos vienetus pagal pateiktas dvi sutartis, nebuvo pakankamai išsiaiškintas vienam įrangos vienetui aptarnauti reikalingų darbuotojų (specialistų) skaičius ir kt., kas neatitinka išsamumo reikalavimo priimant administracinius sprendimus užtikrinimo.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą Sprendimą bendrine prasme VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, dabartinės redakcijos 10 str. 5 d.) aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Teismas, susipažinęs su byloje ginčijamu atsakovės įsakymu sutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą tais pagrindais, dėl kurių neprašė pareiškėjos pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar paraiškos duomenų patikslinimą (žr. 2021 m. gegužės 26 d. rašto Nr. Sd-1484 turinį), jis nėra tiek pagrįstas ir motyvuotas, jog būtų aišku, kodėl pareiškėja neatitinka SĮĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, todėl laikytinas neteisėtu VAĮ prasme. Kaip minėta, iš skundžiamo įsakymo turinio matyti, kad jis grindžiamas faktine aplinkybe, t. y. kad pareiškėja neįrodė, kad įsteigus 3 medienos džiovyklos operatorių darbo vietas, jie bus aprūpinti ir darbo vietos bus išlaikytos ne trumpiau kaip 12 mėnesių, kai juose bus įdarbinti neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, - tačiau nėra nustatytos faktinės aplinkybės susietos būtent su šia išvada. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau aptarti apskųsto atsakovės įsakymo trūkumai laikytini esminiais, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui suprasti jo esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą konkretaus pareiškėjos atvejo kontekste.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas vien tuo pagrindu, kad atsakovė, jį priimdama, nesivadovavo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, VAĮ nurodytais principais, todėl jis yra naikintinas, o atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką (ABTĮ 94 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad iš viso patyrė 323 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, 300 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdyje. Teismui pateikė 2021 m. lapkričio 22 d. advokatės pareiškėjai išrašytą sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2021 m. lapkričio 22 d. bankinio pavedimo išrašą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. IV ketvirtį (teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. II ketvirčio – 1 566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už valandą – 0,1 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 156,64 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Teismo posėdis 2021 m. lapkričio 22 d. truko 1 val. 6 min., teismo posėdis 2021 m. lapkričio 29 d. truko 17 min.

Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės 156,64 Eur atstovavimo išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 179,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos UAB „Šiaulių vyturys“ skundą.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. V-265 „Dėl valstybės pagalbos socialinei įmonei UAB „Šiaulių vyturys“ neskyrimo“ ir įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos 2021 m. gegužės 14 d. paraišką Nr. 05/14 įvertinti iš naujo.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Šiaulių vyturys“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Šiaulių vyturys“ iš atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 179,64 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.