- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1054-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01294-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekosta“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ritmas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekosta“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekosta“ pareiškimą, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ritmas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ekosta“ (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į inžinerinį statinį - geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 46 (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad iš šio pareiškimo turinio kyla pagrįstas klausimas, ar nuosavybė į (duomenys neskelbtini), nėra įgyta sandorio būdu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra tinkamai įformintas, todėl pareiškėja įpareigotina šį faktą patikslinti. Nustačius, kad daiktas buvo įgytas sandorio pagrindu, tačiau nėra baigti tvarkyti formalumai, tokia byla nenagrinėtina teisme teisenos, kuria pareiškėja kreipėsi į teismą, tvarka. Teismas nurodė, kad pareiškėja kartu su pareiškimu teikia teismui Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. SPR5-26963 (14.4 E) kopiją, iš kurios turinio akivaizdu, jog teritorinis registratorius 2022 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-23464 (14.5 E), kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą, tačiau šis sprendimas teismui nepateikiamas, todėl pareiškėja įpareigotina jį pateikti. Galimai registratoriui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, rodančių sandorio teisėtumą, pvz., patvirtinančių, jog turtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausė nuosavybė teise ir galėjo būti perleistas, t. y. galėjo būti civilinės apyvartos objektu, ar kt. Pareiškėja suinteresuotu asmeniu byloje nurodo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo keletas juridinių asmenų. Tuo atveju, kai pareiškėja teigia, kad inžineriniai statiniai –(duomenys neskelbtini), pareiškėja turėtų spręsti dėl kitų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2023 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas 2023 m. gegužės 24 d., dokumento registracijos Nr. DOK-22995) ir papildomus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja, šalindama trūkumus, teikia teismui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. SPR4-23464 (14.5 E) (toliau – sprendimas), kuriuo nutarta atmesti pareiškėjos prašymą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą, nes „pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo“, „prieštarauja vieni kitiems ir negalima daryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio“. Sprendime nurodyta, kad „pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra pakankamai duomenų daiktui identifikuoti, t. y., ar geležinkelio atšaka, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamasis daiktas, į kurį prašoma įregistruoti nuosavybės teises bei kuris kadastrinių matavimų byloje įvardintas kaip geležinkelis – privažiuojamasis kelias, esantis(duomenys neskelbtini)“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji teritorinio registratoriaus sprendimą skundė, drauge pasinaudodama galimybe įrodinėti teisiškai reikšmingą nuosavybės teisėtumo faktą. Sprendimu taip pat pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nebuvo įregistravusi savo nuosavybės teisių nekilnojamąjį daiktą- geležinkelį (privažiuojamąjį geležinkelio kelią), esantį (duomenys neskelbtini)pareiškėjos pateikto Marijampolės rajono valdytojo 1995 m. sausio 30 d. potvarkio Nr. 14 pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į geležinkelio atšaką nebuvo pripažintos („nuosavybės teisė pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas atsirasdavo įregistravimo momentu, nekilnojamojo daikto neįregistravus, nebuvo galima šiuo turtu ir disponuoti, tame tarpe ir perduoti kaip turtinį įnašą“). Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos) akivaizdu, jog geležinkelio (privažiuojamojo geležinkelio kelio), esantį adresu(duomenys neskelbtini)., statybos pradžios ir pabaigos metai – 1990 m.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal 1964 m. LTSR civilinio kodekso (toliau- CK) normas, valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje ir valstybės įsteigtų įmonių turtas (CK 98 straipsnis). Vadinasi, ginčo turto savininkas buvo valstybė. Disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių (tame tarpe ir pastatais bei statiniais) tvarką reglamentavo CK 99 straipsnis. Teismas padarė išvadą, kad ginčo geležinkelio keliai priklausė nuosavybės teise valstybei. 1964 m. SSR Sąjungos geležinkelių statuto 80 straipsnio 4 dalis nustatė, kad naujai pastatyti privažiuojamieji keliai (išskyrus tuos, kurie susiję su technologiniais vežimais) įvedant juos į eksploataciją, privaloma tvarka perduodami geležinkeliams. Ir tik laikinojo Lietuvos geležinkelių statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 803 „Dėl laikinojo Lietuvos geležinkelių statuto patvirtinimo“, nustačiusio pačių geležinkelių, taip pat įmonių, įstaigų, organizacijų bei asmenų, kai jie naudojasi geležinkelių transportu, pareigas, teises ir atsakomybę, 47 punkte privažiuojamaisiais geležinkelio keliais laikomi tokie keliai, kuriais aptarnaujami klientai ir kurie susiję su bendruoju geležinkelių tinklu ištisinėmis bėgių vėžėmis, jie priklauso geležinkeliui ir klientams, o 48 punktas teigia, jog privažiuojamųjų kelių tiesimo ir rekonstravimo, taip pat vagonų krovimo bei valymo įrenginių ir privažiuojamųjų kelių jungimo prie bendrojo Lietuvos geležinkelių tinklo projektus tvirtina Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota Lietuvos geležinkelių generalinė direkcija. Teismas pažymėjo, kad esant tinkamai įvykdytoms įstatymo nuostatoms, egzistuojant abiem sandorio šalims, dokumentai dėl turto tinkamo turi būti sutvarkyti įstatymų nustatyta tvarka, tinkamai turtą įregistruojant ir perleidžiant, o ne kreipiantis į teismą, kad būtų galima to išvengti. Teismas padarė išvadą, kad įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškimą, konstatuodamas, kad nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso valstybei. Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje dėl trūkumų nebuvo nurodyta pašalinti ar paaiškinti aplinkybes dėl galimo turto priklausymo valstybės nuosavybei. Tokiu būdu pareiškėja visiškai dėl šių aplinkybių nepasisakė.
7.2. Pareiškimo priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar į nurodytą turtą gali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti.
7.3. Teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Liteko duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. išnagrinėjo bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tos pačios dienos nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Pažymėtina, kad į bylos procesą yra įkelta ne 2023 m. birželio 5 d. teismo nutartis, tačiau 2023 m. birželio 1 d. nutartis. Kadangi į Liteko sistemą įkelta teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis išnagrinėta ir teisėjos pasirašyta 2023 m. birželio 5 d., todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad teismo nutartis priimta 2023 m. birželio 5 d.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinas teisme šios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad UAB „Ekosta“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į inžinerinį statinį –(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad siekiant įteisinti nuosavybę, UAB „Ekosta“ 2022 metų lapkričio mėnesį užsakė ir atliko inžinerinio statinio - geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 46 kadastrinius matavimus. Pagal kadastrinių matavimų duomenis, geležinkelio baigtumas yra 100 procentų, statybos pradžios ir pabaigos metai 1990 m., daiktas yra sklype, kurio(duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2022 m. lapkričio 16 d. atsisakė įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, kadangi nekilnojamasis daiktas gali būti registruojamas tik kartu su daiktinėmis teisėmis į jį.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, vadovavosi 1964 m. LTSR civilinio kodekso (toliau - CK) normomis, reglamentavusiomis, kad valstybei priklausė pagrindinės gamybos priemonės pramonėje ir valstybės įsteigtų įmonių turtas (CK 98 straipsnis). Teismas sprendė, ginčo turto savininkas buvo valstybė. Teismas vertino, kad disponavimo valstybiniu turtu, priskirtu prie pagrindinių priemonių (tame tarpe ir pastatai bei statiniais), tvarką reglamentavo CK 99 straipsnis. Iš šių normų turinio teismas padarė išvadą, kad ginčo geležinkelio keliai priklausė nuosavybės teise valstybei. Teismas sprendė, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei priklausančius daiktus.
14. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šių sąlygų, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - geležinkelio privažiuojamąjį kelią įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjos nurodomas inžinerinis statinys - geležinkelio privažiuojamasis kelias gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą. Pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tik tai, ar pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla nenagrinėtina teise šios teisenos tvarka ir atsisakė priimti pareiškimą, iš esmės nespręsdamas klausimo dėl juridinių faktų nustatymo ir nevertindamas, ar yra sąlygos šiems faktams nustatyti. Teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.