- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- A6.-65-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00156-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kaip kreditorės interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas nuo 2017 m. kovo 20 d. yra E. P., yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 14 d. duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 66 406,73 eurai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2022 m. lapkričio 17 d., baigtas 2022 m. gruodžio 14 d., surašant 2022 m. gruodžio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymą (duomenys neskelbtini). Tikrintas laikotarpis nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. Išnagrinėjus bankų sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. (turėjo 15 516,36 eurų mokestinę nepriemoką) iki 2022 m. lapkričio 15 d. (turėjo 59 330,22 eurų mokestinę nepriemoką) nustatyta, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank“, AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskaitingus asmenis. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. birželio 15 d., esant 13 654,92 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 7 000 eurų suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 452 eurų suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 000 eurų suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 500 eurų suma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 500 eurų suma; 2022 m. birželio 16 d., esant 10 879,24 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 000 eurų suma, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 000 eurų suma. Be to, iš atskaitingo asmens E. P. avansinių apyskaitų duomenų matyti, kad atskaitingas asmuo E. P. atliko mokėjimus: 2022 m. liepos 11 d., esant 10 193,86 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 7 000 eurų suma; 2022 m. liepos 28 d., esant 25 499,99 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 000 eurų suma; 2022 m. rugpjūčio 1 d., esant 25 568,23 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 14 000 eurų suma; 2022 m. rugpjūčio 11 d., esant 24 842,24 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 000 eurų suma; 2022 m. rugsėjo 2 d. esant 42 252,60 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 000 eurų suma. Iš atskaitingo asmens D. Š. avansinių apyskaitų duomenų matyti, kad atskaitingas asmuo D. Š. atliko mokėjimus: 2022 m. liepos 27 d., esant 25 499,99 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 5 000 eurų suma; 2022 m. liepos 28 d., esant 25 499,99 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 7 000 eurų suma; 2022 m. rugpjūčio 1 d., esant 25 568,23 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 600 eurų suma; 2022 m. rugsėjo 5 d., esant 39 827,02 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 4 000 eurų suma; 2022 m. spalio 20 d., esant 59 942,22 eurų mokestinei nepriemokai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 000 eurų suma. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas E. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, taigi E. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas E. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., nustatyta, kad E. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą E. P. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti E. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 eurų dydžio baudą (b. l. 2–6).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad šiuo metu yra užvesta byla antstolio kontoroje, antstolė kontroliuoja pavedimus. Antstolė išieškojimus vykdo pagal VMI patvarkymą nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. Kol išieškojimas nebuvo perduotas antstolei, siekiant, kad Bendrovė nebankrutuotų, atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams atliko Bendrovė. Kai Bendrovės banko sąskaita buvo areštuota, žemesnės eilės kreditoriams mokėjimus atliko iš asmeninių piniginių lėšų. Jei būtų pirmiausia atlikę mokėjimus VMI, o ne atsiskaitę su žemesnės eilės kreditoriais, Bendrovė būtų bankrutavusi. Kai VMI darė Bendrovės mokestinį patikrinimą, buvo žinoma apie susidariusias skolas. Bendrovė padarė klaidą, kad laiku nesumokėjo įsiskolinimo VMI. Visgi, taip pasielgta dėl to, kad Bendrovė nebankrutuotų. Bendrovė su VMI buvo sudariusi mokestinės skolos dengimo sutartį, kuria nustatytas mokėjimų grafiką, tačiau Bendrovė mokėjimų laiku neatliko, todėl atsirado didelis minusas ir vėliau jau nebuvo galima grįžti prie mokėjimų atlikimo kas mėnesį. Bendrovė kreipėsi į VMI dėl skolos padengimo sutarties sudarymo, tačiau VMI atsisakė tokią sutartį sudaryti, kadangi Bendrovė jau ne pirmą kartą vėlavo atlikti mokėjimus. Atsiradus dideliam minusui Bendrovė nesugebėjo per tam tikrą laiką sugeneruoti reikiamos pinigų sumos, todėl kiti kreditoriai taip pat kreipėsi dėl išieškojimų. Šiuo metu Bendrovės banko sąskaita yra areštuota, į ją gaunamas pajamas antstolė paskirsto esamų įsiskolinimų dengimui pagal eiliškumo tvarką. Darbuotojams algas moka iš asmeninių santaupų.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė G. B. paaiškino, kad operatyvus patikrinimas buvo atliktas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d., operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta 2022 m. gruodžio 15 d. VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo E. P. klaidingai nurodyta, kad minėta pažyma surašyta 2022 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau jos nebuvo vykdomos, todėl pirma sutartis buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 25 d., o antra sutartis, kuri buvo sudaryta 2021 m. vasario 22 d., buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 25 d. Antstolė N. B. pagal VMI nurodymą atliko išieškojimus, bet jie buvo nedideli. VMI suformuojama nurodymus išieškoti, ir jei pateikus nurodymą vykdyti, būna lėšų, jos būna nuskaičiuojamos. Kai būna sudaryta mokestinės paskolos sutartis, tai išieškojimai nebūna vykdomi tai sumai dėl kurios sudaryta mokestinės skolos dengimo sutartis. Galėjo būti, kad VMI teikė nurodymus išieškoti kitas sumas, kurios nebuvo įtrauktos į mokestinės paskolos sutartį. Ar buvo atliekami kiti mokėjimai pagal nurodymus, pasakyti negali, medžiagoje tokios informacijos nėra. Bendrovė mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, o ne VMI, iš Bendrovės banko sąskaitos atliko iki banko sąskaitos areštavimo, pareiškime nurodyti 2022 m. birželio 15-16 d. atlikti mokėjimai vykdyti iš Bendrovės banko sąskaitos. Iš Bendrovės VMI pateiktų dokumentų galima suprasti, kad po to, kai Bendrovės banko sąskaita buvo areštuota, Bendrovė tam tikrą pinigų sumą išduodavo atsakingiems asmenims, kurie Bendrovės išduotais grynaisiais pinigais atsiskaitydavo su tam tikrais kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. P. nuo 2017 m. kovo 20 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 7). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė (b. l. 3, 9, 19, 20). Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas įmonės operatyvus patikrinimas, kuris buvo pradėtas 2022 m. lapkričio 17 d. ir baigtas 2022 m. gruodžio 14 d. surašant 2022 m. gruodžio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–18). Operatyvaus patikrinimo metu iš Bendrovės banko sąskaitos išrašo ir atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, t. y. esant mokestinei nepriemokai, pirmiausia atliko atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 4, 21–53, 54–58).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. nustatyta, kad didžiausi mokėjimai buvo atlikti 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. birželio 16 d. atliekant pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21–53). Iš atskaitingų asmenų E. P. ir D. Š. avanso apyskaitų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. spalio mėn. mokėjimus grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atskaitingi asmenys E. P. ir D. Š. (b. l. 54–58).
Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad E. P. laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. buvo Bendrovės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, E. P. taip pat žinojo, jog Bendrovė ir VMI buvo sudariusi net dvi mokestinės skolos dengimo sutartis, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, t. y. su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, nors Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nes, kaip E. P. paaiškino teismo posėdžio metu, svarbiau buvo atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais, o ne su VMI. Priešingu atveju Bendrovė būtų bankrutavusi.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2022 m. birželio 15-16 d. atsiskaitymus vykdė iš Bendrovės banko sąskaitos, o banko sąskaitą areštavus, pagal avansines apyskaitas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais vykdė atskaitingi asmenys E. P. ir D. Š.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog E. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais žemesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė VMI kaip kreditorės interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Tokiais veiksmais E. P. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P. asmenybę – baustas už įvairaus pobūdžio nusižengimus, paskirtas nuobaudas įvykdęs, Liteko duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad E. P. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-65-1132/2023.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.