Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-890/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
1-130-890/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16153-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
R. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-890/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16153-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1;1.2.29.1.1;2.3.4.3;2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant R. I.-B.,dalyvaujant prokurorui K. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui A. L.,nukentėjusiajai J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2009-07-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 187 straipsnio 3 dalį areštu 92 paroms, 2009-10-02 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

2) 2009-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 159 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2010-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 2011-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį – 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmę subendrinus su 2009-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, atlikus bausmę iš pataisos namų paleistas 2014-05-20;

4) 2015-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, atlikus bausmę iš pataisos namų paleistas 2016-01-27;

5) 2016-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus trečdaliu paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš anksto neketindamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016-04-04, apie 14.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to, kai tyrimo nenustatytas asmuo paskambino ir įtikino J. M., parduoti savo automobilį išsimokėtinai ir tyrimo nenustatyti asmenys R. M. automobiliu atvežė į susitikimo vietą, jis (R. M.) (duomenys neskelbtini) namo kieme, susitikęs su nukentėjusiąja J. M. prisistatė R. M., skambinusiojo broliu ir melagingai nurodė, kad automobilį pirks išsimokėtinai, o pinigus -1450 Eur už perkamą automobilį iki 2016-05-30 perves į nukentėjusiosios sąskaitą banke. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti tikrąją savo asmens tapatybę, į su savimi turėtus pirkimo-pardavimo sutarties bei vekselio blankus jis (R. M.) įrašė tikrovės neatitinkančius savo asmens duomenis – pavardę, asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą ir šiuos duomenis patvirtino parašais. Nukentėjusioji J. M., būdama suklaidinta, tiek jai skambinusio tyrimo nenustatyto asmens, tiek R. M. melagingų teiginių ir manydama, jog sandoris bus sąžiningas, užpildė R. M. pateiktus blankus, įrašydama juose savo asmens, savo banko sąskaitos ir automobilio duomenis bei perdavė jam (R. M.) savo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būtu R. M. veikdamas bendrai su tyrimo nenustatytais asmenimis apgaule įgijo 1450 Eur vertės svetimą turtą.

Be to, R. M. 2016-04-04, apie 14.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), sudarydamas automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sandorį su J. M. bei surašydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir paprastąjį vekselį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: 2016-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“ įrašė melagingą pavardę „M.“, neteisingą savo asmens kodą (duomenys neskelbtini) melagingą telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“, grafoje “Transporto priemonę pirko“ įrašė melagingą pavardę „M.“ ir šiuos duomenis patvirtino parašu. Į 2016-04-04 paprastojo vekselio grafą „Vekselio davėjas“ įrašė melagingą pavardę „M.“, grafoje „Adresas“ įrašė melagingą adresą „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Asmens kodas, parašas“ įrašė neteisingą asmens kodą (duomenys neskelbtini) ir šiuos duomenis patvirtino parašu. Tokiu būdu R. M. suklastojo 2016-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016-04-04 paprastąjį vekselį.

Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 110-113,121-122), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad jam paskambino A. iš pataisos namų, kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų. A. sakė paimti mašiną išsimokėtinai, nurodė kokią mašiną paimti. A. paskambino nukentėjusiajai, sutardavo, tada jam atsiųsdavo tel. numerį. Prisimena, kaip neteisėtai įgijo "(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Atvažiavo iš Kauno vaikinai su sidabrinės spalvos BMW markės automobiliu, jį atvežė į Klaipėdą, tada jis paskambino nukentėjusiajai, susitarė su nukentėjusiąja susitikti, apžiūrėjo automobilį, sutarė kainą - 1450 Eur. Pradėjo pildyti dokumentus, pradžioje nukentėjusioji jo neprašė asmens dokumento, jis parašė sutartyje ir vekselyje, kad yra R. M., nurodė kitą asmens kodą ir adresą, adresą sugalvojo. Taip elgėsi sąmoningai. Tada jam nukentėjusioji atidavė automobilio raktelius ir paliko automobilį, nusifotografavo jo asmens dokumentą. Vėliau nukentėjusioji jam skambino, jo telefonu atsiliepė vaikinas iš Kauno. Vaikinas nukentėjusiajai pasakė, kad rado telefoną ir jo (t.y. R. M.) nėra. Su tuo automobiliu jis nuvažiavo į Šiaulius, automobilį išsivežė vaikinai iš Kauno. Kiek uždirbo už šį automobilį, neprisimenu. Tai ne pirmas toks atvejis. Blogai vertina savo poelgį. Išėjus iš pataisos namų buvo sunku susirasti darbą. Atsiprašo nukentėjusiosios, dėl savo poelgio gailisi. Nuosprendžio paskelbime nenori dalyvauti. Sutinka su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau neturtinės žalos atlyginti nesutinka, nes mano, kad nukentėjusioji nepatyrė neturtinės žalos.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui bei gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Šalies argumentai

2016-04-04 pareiškimu J. M. kreipėsi į policiją pareikšdama apie tai, kad 2016-04-04, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), R. M. ją apgavo melagingai teigdamas, jog išsimokėtinai perka jos automobilį "(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neatlygintinai pasiėmė ir negrąžino pateikdamas pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį su tikrovės neatitinkančiais savo asmens duomenimis (t. 1, b.l. 23).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-04-04, 12.28 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę, kurioje teiravosi ar ji dar turi automobilį ir ar jį gali parduoti 2-3 mėnesiais išsimokėtinai. Ji į internetinį skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) buvo įdėjusi skelbimą apie tai, kad parduoda savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji parašė, kad automobilis dar neparduotas. Tada jai perskambino asmuo ir pasakė, kad atvažiuos jo brolis apžiūrėti automobilio. Apie 13.23 val. jai paskambino asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar gali ateiti į (duomenys neskelbtini) – o namo kiemą parodyti parduodamo automobilio, nes jau prieš tai buvo nurodžiusi adresą. Tas vyras apžiūrėjo automobilį, jam automobilis tiko ir iš karto pasiūlė forminti automobilio pardavimą. Jis pats pasiūlė eiti pas ją į namus ir sutvarkyti dokumentus. Tas vyras turėjo transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį bei paprastąjį vekselį. Minėtuose dokumentų blankuose ji pildė savo duomenis, o tas vyras pildė savo duomenis, t. y. Jis užpildė eilutę pirkėjas ir apačioje transporto priemonę pirko R. M. bei pasirašė. Po to jis asmeniškai savo duomenis įrašė paprastajame vekselyje, jame ji pati įrašė tik savo vardą pavardępinigų sumą, už kurią parduoda automobilį bei savo banko sąskaitos numerį. Tame vekselyje buvo nurodyta 1450 eurų suma, t. y. Už tiek ji sutiko parduoti automobilį. Tuo metu ji to vyro jokio asmens dokumento nematė, nes neprašė. Surašę dokumentus jie ėjo iki automobilio, nes jai reikėjo pasiimti asmeninius daiktus ir ji paprašė jo parodyti asmens dokumentą, kurį nusifotografavo telefonu. Grįžusi namo sulygino nusifotografuotą asmens tapatybės kortelę ir jo užpildytus duomenis bei pastebėjo neatitikimą pavardėje ir asmens kode. Tada ji iš karto jam paskambino, bet tas vyras neatsiliepė. Tada perskambino pirmuoju telefono numeriu ir atsiliepusiam asmeniui pasakė kas atsitiko, bei paprašė, kad susisiektų su „broliu“ kad pastarasis grįžtų perrašyti dokumentų. Tas asmuo jai pažadėjo perduoti. Praėjus 10 min. bandė prisiskambinti abiem telefonais, bet jie buvo išjungti. Tada atvykusi į policiją parašė pareiškimą. Tos pačios dienos vakare jai pavyko prisiskambinti pirmuoju telefono numeriu ir atsiliepusiam asmeniui, kuris ir surašė pirkimo dokumentus, pasakė, kad arba gražintų automobilį, arba sumokėtų visus pinigus už minėtą automobilį, nes juo nepasitiki. Pokalbio metu pasiūlė (duomenys neskelbtini) perrašyti automobilį, kai jis jai sumokės pinigus. Tas asmuo sutiko sumokėti visus pinigus ir pasakė, kad susiskambins kitą rytą ir susitars dėl susitikimo laiko. 2016-04-05 10:43 val. ji jam paskambino ir atsiliepęs asmuo pasakė, jog yra Klaipėdoje ir už pusės valandos galės susitikti. Ji pasiūlė susitikti prie jos namų esančios „IKI“ parduotuvėje, bet jai atėjus į parduotuvę jo nebuvo. Ji vėl jam paskambino ir pasakė, kad laukia, o tas asmuo pasakė, kad už 5 min. bus vietoje, tačiau taip ir neatvažiavo, savo telefoną išjungė. Dar ji abiem telefono numeriais parašė SMS žinutes, bet jai neatrašė. 2016-04-05 ryte buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), kur išėmė naują automobilio registracijos liudijimą. Šiuo metu yra įsitikinusi, kad ją apgavo ir jokių pinigų už automobilį negražins, o vekselyje bei pirkimo sutartyje nurodyti klaidingi duomenys, dėl ko ji negalės per antstolius išieškoti pinigus. Pagal jos nufotografuotą asmens tapatybės kortelę tas asmuo yra R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 28-29).

2016-10-26 asmens parodymo atpažinti protokolas pagal jo nuotrauką patvirtina, kad J. M. iš veido bruožų atpažino R. M., kaip asmenį, kuris apgaule įgijo jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį su išgalvota pavarde (t. 1, b.l.37-41).

Duomenys iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)" savininkas ir valdytojas yra J. M. (t. 1, b.l. 42).

2016-04-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus duomenų bazėse, nustatyta, jog R. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, nuo 2016-01-29 yra registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržos skyriuje, kur jo nurodytas gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), t.y. ne tas adresas, kuris nurodytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 1, b.l. 44).

2016-07-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji J. M. 2016-04-04 bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su asmeniu, veikusiu bendrai su R. M., kuris ją suklaidino. Nustatyta, kad šio telefono veikimo zona įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) I km. teritorijoje. Taip pat, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas, kaip R. M. (t. 1, b.l. 64).

2016-08-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. M., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-04-01 16.03val. iki 2016-04-05 13.05 val. bendravo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris skambino nukentėjusiajai J. M. dėl automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo pasirašant vekselį (t. 1, b.l. 75).

2016-10-27 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus darbo biržos sistemos įrašą, nustatyta, kad R. M. pateikdamas savo asmens duomenis nurodė, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), telefonas - (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 86-89).

2016-10-28 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2016-04-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir paprastasis vekselis, kuriuose nurodyti melagingi transporto priemonės pirkėjo ir vekselio davėjo asmens duomenys (t. 1, b.l. 90-94).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. M., panaudodamas apgaulę, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo nukentėjusiajai J. M. priklausantį automobilį, taip pat suklastojo 2016-04-04 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir 2016-04-04 paprastąjį vekselį, tokiu būdu siekdamas apsunkinti kaltinamojo asmens tapatybės nustatymą ir galimą skolos išieškojimą. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, veikų padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. M. teistas penkis kartus, anksčiau taip pat buvo teisiamas už turtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. Kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę už turtinį nusikaltimą, iki sulaikymo nedirbo, vertėsi iš nusikalstamų veikų darymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis, bausmes subendrinus, nustatomas lygus sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas šioje byloje turi pagrindą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu.

Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Kadangi kaltinamasis R. M. nusikaltimus padarė iki 2016-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2016-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Byloje nukentėjusioji J. M. pareiškė 1950 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad už kaltinamojo įgytą automobilį pinigų negavo, dėl kaltinamojo veiksmų ji nebepasitiki žmonėmis, yra priversta gaišti laiką, vaikščioti į apklausas, tuo metu samdyti mažamečiui vaikui auklę (t. 1, b.l. 34-35). Teisme nukentėjusioji J. M. papildomai nurodė, kad automobilio neatgavo, dėl to patyrė 1450 EUR turtinę žalą, o 500 EUR neturtinę žalą sudaro jos patirti nepatogumai dėl to, kad teko vykti į policijos komisariatą, kelis kartus važiavo taksi, gaišo laiką, nors augina mažametį vaiką. Be to, ji kaltinamajam siūlė grąžinti automobilį, tačiau jis ją apgavo. Į darželį vaiką veždavo autobusu, patyrė nepatogumų. Vertina savo sugaištą laiką ir išleistus papildomus pinigus už viešojo transporto paslaugas.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – 1450 EUR – atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiosios J. M. pareiškimu, nukentėjusiosios J. M. bei kaltinamojo parodymais, pirkimo-pardavimo sutartimi ir paprastuoju vekseliu), kaltinamasis R. M. su ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, todėl J. M. reikalavimas atlyginti 1450 EUR dydžio turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkinamas, minėtą sumą priteisiant iš kaltinamojo R. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Nors nukentėjusioji J. M. prašo iš kaltinamojo R. M. priteisti 500 EUR neturtinę žalą, kurią motyvuoja nepatogumais, kuriuos patyrė ikiteisminio proceso metu ir tyrimo metu sugaištu laiku, tačiau teismas, remdamasis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais, mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, įvertina tai, kad dėl prarasto turto nukentėjusioji turėjo nepatogumų ikiteisminio tyrimo metu, sugaišo laiko, tačiau duomenų apie patirtas papildomas išlaidas nukentėjusioji teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su išklotinėmis, bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir paprastasis vekselis, esantys dviejuose vokuose prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir jį nuteisti:

-pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. M. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. M. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. M. bausmę atliktą pagal 2016-10-21 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį bei suėmimą nuo 2017-01-30 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš kaltinamojo R. M. priteisti 1450 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos bei 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su kompaktiniu disku, kuriame yra telefoninių skambučių išklotinės, ir su transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi bei paprastuoju vekseliu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo - per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė