Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad jis tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos narės – R. P. – sveikatą, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d., tarp 21 val. ir 22 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui, tyčia peiliu 1 kartą dūrė savo šeimos narei – sugyventinei – R. P. – į pilvo sritį, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su kraujo išsiliejimu, kūno sužalojimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą.S. B. kaltinamas ir pagal BK 144 straipsnį tuo, kad jis, turėdamas pareigą, rūpintis nukentėjusiąją, kai grėsė realus pavojus jos gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti, t. y. peiliu sužalojęs nukentėjusiąją R. P., nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje bei nesiėmė jokių priemonių, jog suteiktų nukentėjusiajai pagalbą, palikęs peiliu sužalotą nukentėjusiąją, iš įvykio vietos pasišalino, sukėlęs pavojų.S. B. dar kaltinamas ir pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad nesunkiai tyčia sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. 2010 m. lapkričio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus asmeniniam konfliktui tyčia, ne mažiau kaip 2 kartus, rankos kumščiu trenkė savo šeimos narei – sugyventinei – R. P. gulinčiai lovoje į veido bei krūtinės sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai X šonkaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame skruoste, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės R. P. sveikatą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio ir apatinio žandikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Be to, S. B. taip pat kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dar ir tuo, kad tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent, kad jis 2014 m. liepos 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia abiem rankomis stūmė savo šeimos narę – sugyventinę – R. P., todėl ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas dešinio žastikaulio išnirimą ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.S. B. kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad sistemingai baugino nukentėjusiąją R. P. naudodamas prieš ją psichinę prievartą, t. y. nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), N. A., sistemingai baugino R. P. naudodamas psichinę prievartą, grasindamas ją nužudyti, nurodydamas, kad „va dėsiu tave į pavėsį ir kiek aš gausiu 10–15 metų, aš atsėdėsiu, o tu būsi po žeme“, tai sakydamas savo vienos rankos kumščiu trenkė į kitos rankos delną, sakydamas, kad „du smūgiai ir viskas“, puldamas ją grasino žodžiais „papjausiu, sulaužysiu“, „papjausiu, galvą sudaužysiu, pridaušiu“, „užmušiu papjausiu pridursiu“, „aš tave kurva užmušiu“, nurodydamas, jog jam nebaisu jei sės už tai į kalėjimą, taip pat jis periodiškai rankoje laikydamas peilį grasino juo nukentėjusiajai, bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikydamas rankoje peilį dūrė juo nukentėjusiajai į kairės pusės krūtinės sritį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vaikydamasis bėgančią nuo jo nukentėjusiąją, ją pagaudavo, raudavo jai plaukus, spardydavo kojomis, suduodavo smūgius rankomis, bei periodiškai minimu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis prieš nukentėjusiąją R. P. vartojo fizinį smurtą, t. y. spyrė batais apautomis kojomis į nukentėjusiosios kojas, daužė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajai į galvą, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą grasino ją nužudyti. S. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2017 m. lapkričio 17 d., 11.00 val. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 19 d. nutartimi S. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi S. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Skunde kaltinamasis S. B., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi, prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą ir švelninti jam taikomą kardomąją priemonę. Suimtasis mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys teismo procesui. S. B. neigia padaręs jam inkriminuotas veikas ir teigia, kad neteisingai teismas nurodė, jog jis nukentėjusiąją baugino nuo 2007 m. Suimtasis prašo įvertinti tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo S. B. skundą atmesti.Kaltinamojo S. B. skundas atmestinas.Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad S. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: iš dalies paties kaltinamojo S. B., liudytojų (E. L., R. J. ir kt.), nukentėjusiosios R. P. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuotas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia S. B. dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismui, nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) klausimus suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Bylos duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Skiriant arba pratęsiant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad S. B. kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos ne tik prie nesunkių, apysunkių, tačiau ir prie labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas nustato realias ir griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas taip pat vertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, tačiau, nepaisydamas to, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su nukentėjusiąja, neįregistravęs santuokos, priėjo prie išvados, jog šios aplinkybės nepaneigia prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikytina tokia griežta kardomoji priemonė. Žemesnės instancijos teismas teisingai nurodė, kad suimtam S. B. inkriminuojamas nusikaltimas, nustatytas BK 135 straipsnio d dalies 3 punkte, priskiriamas prie labai sunkių nusikalstamų veikų žmogaus sveiktai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią gana griežtą, nuo 2 iki 12 metų, laisvės atėmimo bausmę, o nusikalstama veika, įtvirtinta BK 145 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios padarymo S. B. šioje byloje taip pat suformuluoti kaltinimai, priskirtina apysunkėms nusikalstamoms veikoms (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis nors ir neturi išlaikytinių, tačiau turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors galimus S. B. ryšius užsienyje. Aplinkybė, kad S. B. teistas taip pat savaime negali būti pripažįstama pakankama tam, jog būtų pagrįstas pagrindas manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aptariamu atveju duomenys apie S. B. teistumą aktualūs sprendžiant suėmimo termino pratęsimą BPK 121 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, o ne vadovaujantis BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. B. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams pagal BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo). Iš apskųstosios nutarties pašalintinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pratęsimo pagrindas.Visgi nepaisydamas to, kas konstatuota pirmiau, ir atsižvelgdamas į tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, o tęsiant suėmimo terminą pakanka nustatyti bet vieną iš nurodytoje baudžiamojo įstatymo teisės normoje įtvirtintų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad S. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. S. B. inkriminuota veika, įtvirtinta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. S. B. yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Būdamas laisvėje S. B. nevengė vartoti alkoholio, veikas, dėl kurių jam šioje byloje pareikšti kaltinimai, taip pat padarė galbūt apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo S. B. asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio normų. Be to, iš kaltinamajam aprašytų kaltinimo aplinkybių ir suformuluotų kaltinimų kiekio matyti, kad jo padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, kaltinamasis sistemingai veikė priešingai teisei. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (suimtasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Suimtojo S. B. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (teistas; baustas administracine tvarka; piktnaudžiauja alkoholiu), jo socialiniai ryšiai (nesusituokęs; nedirba; neturi išlaikytinių; turi nuolatinę gyvenamąją vietą), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas (pasikėsinta į žmogaus sveiktą, padarant nesunkų, o taip pat ir sunkų jos sutrikdymą; palikimas be pagalbos; sisteminiai grasinimai susidoroti nužudant), pobūdis (smurtinis), sunkumas (ne tik nesunkus, apysunkis, bet ir labai sunkus), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą S. B. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam S. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti iš esmės, teismo posėdžiai numatyti iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaltinamajam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo jo teises bei laisves, tačiau pirmiau ištirtų duomenų visuma, kartu juos vertinant su byloje esančių proceso dalyvių, kaltinamajam suformuluotų kaltinimų skaičiumi, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamasis suimtas ne trumpą laiką, tačiau jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, sistemingumui. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas užkirsti kelią galimiems nusikaltimams pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį šioje byloje suteikia pakankamą pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suimtojo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis būdamas laisvėje dirbs, nedarys naujų nusikalstamų veikų, netrukdys teismo procesui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau S. B., taip pat nesuponuoja išvados, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.