Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini)) vadovas M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, taip pat žinodamas, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (pvz., 2016 m. birželio 24 d. atsiskaitė už benziną su UAB (duomenys neskelbtini) 27,41 Eur sumai; 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsiskaitė už dyzeliną su UAB (duomenys neskelbtini) 40,26 Eur sumai ir kt.) ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus. Taip M. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. N. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. jis žinojo, kad turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, taip pat žinojo, kad vykdomas priverstinis lėšų nuskaitymas. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pinigus išleido daugiausia medžiagoms, kad būtų galima atlikti funkcijas. Jeigu jis už tai nebūtų sumokėjęs, nebūtų išlaikęs įmonės. Buvo padaręs klaidų, nenumatė, kad metai bus nuostolingi. Įmonės pajamos priklauso nuo užsakovo. Šios dienos duomenimis VMI yra nepriemokų už 1315 Eur sumą. Bendra suma 1634 Eur, tame tarpe ir antstolio mokestis. Yra išrašęs sąskaitų už 1868 Eur už suteiktas paslaugas, tie pinigai ateina į banko sąskaitą ir yra nuskaičiuojami. Šiuo metu įmonė turi užsakymų. Jis pats sau šiuo metu neišmoka jokio atlyginimo, gyvena iš šeimos pajamų. Negali pasakyti, kokios yra įmonės pajamos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu mokestinės nepriemokos dydis yra 1315,30 Eur. Įmonės vadovas savanoriškai nepriemokos nesumoka, pinigus nuskaičiuoja antstolis.

Iš 2016 m. spalio 28 d. rašytinio M. N. paaiškinimo matyti, kad jis negali pateikti finansinių dokumentų, nes įmonės finansininkas išvykęs į užsienį. Šiuo metu laukiamas darbų projektas, kurį įvykdžius bus padengtas visas įsiskolinimas. Šiuo metu klientas laukia suderinimo su savivaldybe dėl (duomenys neskelbtini) fasadų apipavidalinimo (b. l. 39-40).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 29 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-461-8249 matyti, kad vykdydamos VMI prie FM 2016 m. spalio 14 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7488, VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė J. B. ir vyriausioji specialistė I. S. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) operatyvų patikrinimą. Tikrinta mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. spalio 14 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 7964,12 Eur, iš jų: 7424,95 Eur pelno mokesčio (nuo 2014 m. birželio 1 d.), 98,24 Eur pelno mokesčio delspinigių, 434,79 Eur pridėtinės vertės mokesčio (nuo 2016 m. rugsėjo 26 d.), 6,68 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016 m. birželio 9 d. teikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos. Nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. spalio 14 d. nurašyta 2428,16 Eur suma. Po pavedimo išrašymo iki 2016 m. lapkričio 18 d. nurašyta 3550,56 Eur suma. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (b. l. 43-45).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas yra M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) avansinių apyskaitų už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (b. l. 21-22, 23-24, 25-26, 27).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, jog 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (b. l. 28-29, 30-31, 32-33, 34-35).

Motyvuojamoji dalis

M. N. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą, kuri užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovas M. N. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad 2016 m. apie mokestines nepriemokas jis žinojo, taip pat jam buvo žinoma, kad vykdomas priverstinis lėšų nuskaitymas. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pinigus išleido daugiausia medžiagoms, kad būtų galima atlikti funkcijas. Jeigu jis už tai nebūtų sumokėjęs, nebūtų išlaikęs įmonės. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. N. visiško prisipažinimo ir paaiškinimo, jo kaltė, padarius ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, jog 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui (b. l. 28-29, 30-31, 32-33, 34-35). Tuo tarpu byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) avansinių apyskaitų už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (b. l. 21-22, 23-24, 25-26, 27). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 29 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-461-8249 užfiksuotos visos operatyvaus patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina, kad M. N., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (b. l. 43-45). Vertinant šias faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė ir jos vadovas nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Bendrovės vadovas M. N., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, M. N. padarė administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. N. suvokė realią įmonės finansinę padėtį, tačiau nežiūrint į tai mokėjo pirmiau kitiems kreditoriams, spręstina, jog jis veikė tiesiogine tyčia. M. N. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes pažeidėjas būdamas atsakingas neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė yra griežtesnė nei atsakomybė, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo M. N. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. N. skirtinos nuobaudos

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog M. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, įtvirtiną ATPK, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., laikantis nuoseklumo taikytinos ir ATPK nuostatos, susijusios su nuobaudos skyrimu.

Teismas, skirdamas M. N. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui šiuo metu mažėja, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – M. N. yra dirbantis, tačiau jo paties teigimu realaus darbo užmokesčio jis negauna. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško pobūdžio pažeidimus nebaustas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. N. už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos M. N. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1448 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.