- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1-81-366/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- K. R.
- Nukentėjusysis
- A. V., B. S.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.3Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-12-04 Panevėžio apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį arešto bausme 66 paroms; 2) 2015-06-03 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme; 3) 2015-11-26 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme; 4) 2016-03-18 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., arešto bausme 90 parų, teistumas neišnykęs,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. R. 2016 m. spalio 1 d., laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 24.00 val. tiksliai nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė rankomis ir prožektoriumi ne mažiau kaip šešis smūgius V. P. į krūtinę ir galvą, tuo padarydamas sužalojimus, atitinkančius ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose, krūtinkaulio lūžį, tačiau atitinkančius ir sunkų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės ir kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais kaktoje ir dešiniame skruoste, kraujosruvomis kaktos, viršugalvio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairiame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, t. y., tyčia nužudė V. P..
Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykius sunkiai pamena. Nurodo, jog V. P. pažinojo apie 1-3 mėnesius. Susipažino per V. P.. V. buvo sugėrovas, jam pirkdavo išgerti, nes V. pats neturėjo už ką nusipirkti. Bendravo ne dažnai, buvo susitikę 4-5 kartus. Susitikdavo prie prekybos centro esančiame parkelyje. Tiek pat laiko pažinojo ir V.
Spalio 1 d. buvo su G., kurį kiti skriausdavo, atiminėdavo iš jo pinigus, todėl jį lydėdavo. Ėjo (duomenys neskelbtini) link. Susitiko prie stotelės V. ir V.. Kartu ėjo prekybos centro link. Gal su V. nuėjo į parduotuvę, o V.su G. nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, prie parkelio. Visi ten susitiko apie 12.00 val., nors tiksliai nepamena. Pas V. P. į namus nuėjo jau po pietų, ne vėliau 16.00 val. Po kurio laiko dar buvo šviesu, atvažiavo draugai pasiimti. Kartu su V. P. sėdo į tą mašiną ir važiavo į namus, nes draugai atvežė bulvių, dar kelis daiktus. Namuose su V. P. dar atsigėrė alaus ir V. P. parėjo į namus.
Atsakinėdamas į klausimus K. R. teigia, jog po to, kai parsivežė bulves, pas V. P. negrįžo, V. P. vienas parėjo į namus. Tvirtina, kad tą dieną buvo išgėręs tik 2 stiklines nestipraus alaus, nesijautė apgirtęs. Nepamena detalių vien dėl sulaikymo, nes uždarytam sunku.
Parkelyje prie (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkęs 5 laipsnių stiprumo alaus butelį, o kiti draugai turėjo 4 butelius po litrą 7,5 laipsnių alaus. Jie gėrė tą stiprų, o pats buvo apsinuodijęs, tai gėrė silpną alų. Minėtame parkelyje buvo iki 14.00 -15.00 val.
Šalies argumentai
K. R. teigia, jog įvyko konfliktas tarp V. P. ir V. Ir anksčiau yra buvęs žodinis konfliktas. Jo žiniomis, V. P. V. yra išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Nežino, dėl ko, gal dėl gyvenamojo ploto, nes V. P. gyveno iš invalidumo, o V. neturėjo savo pajamų, tai jis iš V. P. pajamų ir gyveno. Taip pasakojo pats V. P.. Tą vakarą pas V. P. jie abu nestipriai susistumdė. Nesuprato, kas ten įvyko, nes viskas vyko greitai. Pamena, kad jį (K. R.) V. P. pavadino necenzūriniu žodžiu, tai girdėjo ir G. V. P. sudavė prožektoriumi 2-3 kartus į galvą ir rankos kumščiu į krūtinę, gal tiek pat, nors tiksliai nepamena. Specialiai į kuprinę prožektoriaus nėjo imti, negali paaiškinti, kaip jis atsirado rankoje.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l;. 132 – 133 ir 134 – 135) K. R. nurodė, kad būnant pas V. bute, sudavė kumščiu vieną ar du kartus V. į krūtinę, vėliau iš savo kuprinės išsitraukė prožektorių, kurio ilgis 25 – 30 cm, svoris apie 400 g ir juo sudavė lovoje sėdinčiam V. į galvą. Po to, prožektorių įsidėjo atgal į kuprinę. Pagarsinus parodymus kaltinamasis patvirtino, jog jie teisingi. Patikslino, jog kai pirmą kartą jam ranka sudavė, V. stovėjo. Prožektoriumi sudavė nesmarkiai, jam prakirto galvą. Parodymuose yra, kad sudavė nuo 4 iki 6 smūgių, o dabar gerai nepamena. Dar sudavė 2 kartus į krūtinę. V. kaip ir buvo pusiau sėdomis, taip ir buvo. Po to jis (V. P.) atėjo į prieškambarį. Paprašė alaus, jam įpylė, išgėrė, grįžo į kambarį. Tvirtina, jog neturėjo jokio tikslo nužudyti V. P.. Labai apgailestauja, jog taip atsitiko, atsiprašo artimųjų.
Atsakinėdamas į papildomus klausimus K. R. patikslino, kad pamena, bet labai sunkiai, jog V. bute buvo garsi muzika, kad kaimynai iškvietė policiją dėl garsios muzikos. Pats buvo tada pas V., bet nepamena, jog buvo naktis.
Šalies argumentai
Dėl pareikštų civilinių ieškinių nurodo, jog su jais sutinka, tačiau šiuo metu atlyginti negali, kadangi neturi jokio turto ar pajamų.
Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. ryte paskambino mamai, pasikalbėjo. Mama pasakė, kad jai tėčio sesuo B. S. parašė SMS, o po to mama ir jai paskambino, sužinojo, kad tėčio jau nebėra. Nesuprato iš skambučio ar jį rado nužudytą spalio 2 d., ar spalio 6 d. Suprato, kad spalio 6 d. jis buvo palaidotas. Iki tol negavo jokios informacijos, neturėjo galimybės net su mirusiu tėčiu atsisveikinti.
Po darbo su teta B. S. nuvyko į laidojimo vietą. Vėliau kapo priežiūrą persirašė sau, nes yra trys vaikai, tačiau tik ji gyvena Lietuvoje. Sesuo ir brolis, kuriuos informavo telefonu apie įvykį, gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio jautėsi sukrėsta, vartojo lengvus vaistus nuo streso.
Atsakinėdama į klausimus nukentėjusioji paaiškino, kad tikslaus tėčio gyvenamojo adreso iki įvykio nežinojo. Kai tėtis paliko šeimą, mama dažnai jį matydavo su V., kurio pavardės nežinojo. Tėtis dažnai skambindavo jai (A. V.) iš V. telefono, kadangi, kai jo telefonas sugedo, jis naujo neįsigijo. Mano, kad 2016 m. jis jau naudojosi V. telefonu, nes šeimą tėtis paliko 2014 m. gegužę. Pradžioje tėtis ateidavo pas mamą, kuri jam duodavo maisto, jei paprašydavo - kokį ir pinigėlį. Po to, tik susitikdavo praeidami. Tėtis nebenorėjo šeimyninio gyvenimo, norėjo laisvai gyventi, nori dirba, nori - ne. Negali pasakyti, kodėl jis pasirinko V.. Tėtį kartu su V. pamatė 2013 m. lapkričio mėnesį. Mama buvo išvykusi. Kartu su vyru nuvyko pasižiūrėti kaip jam sekasi be mamos, tada juos pamatė vedžiojant tėvų šuniuką. Tėtis pristatė, kad tai yra jo draugas V.
Tėtis iš namų išėjo 2014 m. Bendravimas su tėčiu nebuvo toks kaip iki tol, nes jis pats atsiribojo, gal jam buvo neįdomu, bet susiskambindavo, kelis kartus buvo susitikę, o su mama nuolatos matydavosi. Buvo skambučiai ir keli susitikimai. Tėčiui tuo metu buvo įdomiau kita veikla, kitas gyvenimas, jis gyveno taip, kaip norėjo. Jis turėjo neįgalumo 2-ą grupę, gaudavo apie 200 eurų pajamų. Tuo metu jam buvo svarbiau kitas gyvenimas, kuriame netrūko išgėrinėjimų, bet tai nebuvo kiekvieną dieną. Kiek žino, tai V. nurodė seserį, su kuria tėtis 2 metus kontakto nepalaikė. Su ja ir mama, nors ir simbolinis, bet kontaktas buvo.
Šalies argumentai
A. V. nurodo, kad ieškinys susideda iš 20 000 eurų neturtinės ir turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidomis: kapo tvarkymo projektas ir sutvarkymo sutartis. Darbai jau pradėti vykdyti. Šiai dienai yra padėtas pamatas, aptverta tvorelė, išklotas granitas, pastatytas paminklas. Kapo vidaus sutvarkymas bus atliktas iki gegužės 31 d.- t. y. tėčio gimtadienio. Yra sumokėta 100 eurų už kapo projektą ir sumokėtas avansas – 1 012 eurai, dar liko 1 519 eurų. Sąmata padidėjo 100 eurų, bet tai jau tos sumos neprideda. Dėl neturtinės žalos mano, kad net ir per maža suma. Neįmanoma žalos įvertinti pinigais, nes yra skriauda visam gyvenimui, žyma, kad tavo tėtį nužudė, kad negalėjai su juo net atsisveikinti. Planuoja gauta kompensacija pasidalinti su savo seserimi ir broliu, kurie dirba ir negalėjo atvykti, patys pareikšti ieškinius.
Nuo savęs gali pasakyti, kad dvasinis ryšys su tėčiu išliko, nes labai jį mylėjo. Bendravimas buvo ribotas, nes iš jo pusės nebuvo didelio noro anūkus aplankyti, susitikti, atrodė, kad lyg tai apkerėtas žmogus, išėjo ir apart to draugo niekas nerūpėjo. Mano, kad į užsienį kitiems vaikams jis neskambino, nes brangoka, bet lyg ir 2015 m. liepą sesuo su šeima buvo grįžusi, tėtis buvo atėjęs į mamos namus, buvo trumpas kontaktas, prašė pinigų.
Per tuos 2 metus tėtį matė kokius 3 kartus, o telefonu bendravo daugiau - keliolika kartų. Tėtis nėra buvęs jos namuose.
Tetos klausė, kodėl nepranešė dėl laidotuvių, kodėl nepalaukė su laidotuvėmis. Sakė, kad niekas nelaikys, nes už šaldytuvą reikės mokėti, o ji nebūtų turėjusi iš ko sumokėti.
Su teta retai bendraudavo, daugiau su ja bendravo mama. Teta žinojo adresą, kuriuo anksčiau tėtis ir mama kartu gyveno. Mama 2015 m. rugsėjo mėnesį pakeitė gyvenamąją vietą. Tėtis mamos naujame bute nebuvo, adreso nežinojo.
Nukentėjusioji B. S., paaiškino, kad 2016 m. spalio 2 d., 20.30 val. sužinojo apie brolio mirtį. Atvyko policijos pareigūnas ir informavo apie tai. Pareigūnas pasakė, kad jis nužudytas. Iš brolienės žinojo, kad jis gyvena jau 3 metus su tuo V.. Brolis gaudavo 225 eurus invalidumo pensiją. Brolis buvo geras. Jis buvo ramus, motiną iki jos mirties slaugė. Todėl brolio netektis yra nepakeliamas skausmas.
Atsakinėdamas į klausimus B. S. paaiškino, jog pas brolį, į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra nuvažiavusi kelis kartus. Jis visada prašydavo pinigų. Tada vaikščiojo vienas, su maišeliu, prisirinkęs bambaliukų. Kol motina buvo gyva, brolis pas ją atvažiuodavo. Su žmona kartu negyveno tik 3 metus, ir nors buvo išsiskyrę anksčiau, tačiau gyveno kartu. Ateidavo pas juos ir nežinojo, kad jie jau 10 metų išsiskyrę. Mama mirė 2003 m. Jis ją slaugė iki mirties. Tada dar dirbo, kur ir susipažino su V. Broliui nėra davusi nei telefono, nei adreso, nes jis ateidavo pinigų, o ji jų neturėjo. Konfliktuodavo, nes jis dirbdamas gaudavo pinigų, invalidumą, tačiau vis vien prašydavo.
Nukentėjusioji nurodo, kad gavo laidojimo pašalpą. Pati tik truputį pridėjo savo pinigų laidotuvėms.
Neturtinė suma 10 000 eurų. Tai maža suma, juk nuo vaikystės buvo kartu. Brolis buvo jos sūnaus krikšto tėvas.
Sužinojusi apie nužudymą buvo sukrėsta, viską užmiršo. Žinojo, kad A. gyvena (duomenys neskelbtini) g., bet nežinojo namo. Bandė savarankiškai ieškoti, bet nepavyko.
Liudytojas V. P., paaiškino, kad datos nepamena, bet buvo 2016 m., su V. P. netoli namų gėrė alų. Prie jų priėjo K.ir paklausė, kur G., kurį buvo vieną kartą matęs. Atsakė, kad nežino. Tą kartą visi kartu išgėrė alaus, susipažino. Prie pirmo (duomenys neskelbtini) su K. buvo susitikę dar kelis kartus.
2016 m. spalio 1 d., t. y. įvykio dieną buvo namuose, kai išgirdo, kad kažkas rakina duris. Galvojo, kad pareina V. P.. Durys buvo užrakintos, o V. buvo išėjęs. Pamatė, kad atėjo K., kuris turėjo buto raktus. Raktus jam V. P. padavė. Iš pradžių įėjo K., po to girtas V. P., iš paskos G.. Buvo apie 16.00 val. Kadangi V. P. buvo girtas, sakė, kad eis gulti. Pats jam padėjo dar iki lovos nueiti. K. telefonu su kažkuo kalbėjo apie bulvių parvežimą. K. pasakė rengtis ir vykti kartu išgerti. Namuose pasiliko V. P. ir G.. Pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį K. bendrabutį. Padėjo K. nešulius užnešti į (duomenys neskelbtini) aukštą, kuriame gyveno. K. sakė, kad gerai būtų išgerti. Jis turėjo 7 eurus. Nuėję į pirmame aukšte esančią parduotuvę, nupirko pakuotę alaus ir grįžo į K. bendrabutį. K. sakė, kad du butelius pasiliks, o kitus 4 butelius nešėsi pas jį (V. P.). Ėjo pėsčiomis.
Namuose pasiėmė po butelį alaus, kuris buvo po litrą, 7,5 laipsnių stiprumo ir virtuvėje gėrė. Vienu momentu K. pakilo ir nuėjo į kambarį, kuriame miegojo V. P.. Išgirdo, kad ten bręsta konfliktas. Nuėjo prie jų ir pamatė, kad abu ginčijasi dėl to, kad jį (V. P.) (duomenys neskelbtini) pavadino. K. dar būnant bendrabutyje sakė, kad V. taip pavadino. Pats tada tik pečiais patraukė.
Kambaryje pamatė, kad V. P. jau buvo prabudęs, pakėlęs galvą. K. V. 3-4 kartus sudavė per galvą su prožektoriumi. Nežino, iš kur atsirado tas prožektorius. K. pasišaukė G., kurio klausė ar taip buvo, kad V. jį (V. P.) (duomenys neskelbtini) pavadino. G. tai patvirtino. K. buvo girtas. K. V. dar per krūtinę sudavė. Pats prašė nebemušti. K. paklausė ir sakė, kad daugiau V. P. nebemuš. Tikrai - daugiau nemušė. Po to vėl visi nuėjo į virtuvę. K. patiko muzikinis centras ir muzika, kurią garsiau paleido. Po kažkurio laiko kaimynai iškvietė policiją, kuri atvažiavo ir sakė pritildyti muziką. Policija atvyko jau po V. P. sumušimo. Tuomet muziką išjungė. Dar išgėrė alaus. Jau buvo tamsu, tačiau valandos nežino. K. paprašė padovanoti tą muzikinį centrą. Kadangi turėjo mažesnį, tai tą jam patikusį centrą ir padovanojo. K. ir G. išėjo su tuo muzikiniu centru, o pats nuėjo gulti. Kambaryje šviesa buvo užgesinta. Išgirdo, kaip prie sienos gulintis V. P. paklausė, ar negali jam padėti atsikelti. Uždegė šviesą, padavė jam ranką, padėjo atsistoti, nuvedė iki tualeto, palaukė, kol iš jo išeis. Paėmęs už parankės nuvedė iki lovos, prie kurios jis susmuko. Pats negali sunkiai kelti, tai jį per juosmenį iš nugaros pusės suėmė ir pasodino, po to kojas užmetė ant lovos. V. užklojo, pamatė, kad ant jo veido buvo kraujas. Suprato, kad bėga iš galvos, nes matė, kaip jam su prožektoriumi buvo į galvą suduota. Su rankšluosčiu nuvalė kraują ir pats irgi atsigulė. V. pradėjo knarkti. Pamanė, kad miega. Jis taip pat užmigo. Atsibudo po 9.00 ar po 10.00 val., buvo tylu, ramu. Buvo keista, nes V. visada anksčiau atsikeldavo. Pamatė, kad jis dar guli. Priėjo prie jo, pajudino. Jis buvo išsižiojęs, veidas geltonas. Išsigando, buvo strese. Pasiėmė tuščius butelius, kuriuos pridavė ir nusipirko alaus, išgėrė. Vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Buvo pasimetęs, galvojo, ką daryti. Buvo jau vakaras. Atsisėdo vienas ir sėdėjo. Pamatė einančią pažįstamą A., kuriai pasakė, kad V. nebėra. Su ja nuėjo iki namų. Vyras, kuris gyvena šalia, iškvietė policiją.
Atsakinėdamas į papildomus klausimus V. P. paaiškino, kad V. pats negalėjo nueiti iki tualeto, kadangi jis buvo girtas ir jo galva sukrėsta. Jis buvo silpnas, kai išgeria, visada ilgai miega. Teigia, jog nepagalvojo, kad jam reikia iškviesti greitąją pagalbą. Kai užpykęs K. daužė V., ant kojų jis laikėsi, tačiau buvo stiprokai išgėręs. Matė, kaip K. V. sudavė su prožektoriumi per galvą ir 2 kartus kumščiu į krūtinę. Kai kaltinamasis jį mušė, V. lyg tai gulėjo savo lovoje. Tame kambaryje, kur miegojo V., iki įvykio kraujo nebuvo. Ant užuolaidų buvo kraujo taškiukai, įtaria, kad jie atsirado po to, kai K. V. sudavė su prožektoriumi. Anksčiau tų taškiukų nebuvo. Kai užėjo į kambarį, V. P. nebuvo dar sužalotas. Prožektorius buvo pilkos spalvos, apie 30 cm ilgio. Po V. sumušimo K. paklausė, kur galima nusiplauti rankas. Nurodė vonią, kur jis ir nuėjo.
Šalies argumentai
V. P. nurodo, kad V. P. pas jį gyveno 2,5 m., gegužės mėnesį būtų 3 metai. V. P. buvo labai geras žmogus. Jis prašė leisti pabūti, kol susiras savo gyvenamąją vietą. V. labai daug pasakojo apie savo šeimą. Telefonu jis A. yra sakę, kad prakeikia ją ir visą šeimą už tai, ką jam padarė. Kalbėjo, kad kažkokių pinigų negrąžino. V. sakė, kad jį apgavo, sakė, kad pinigus grąžins, o kai uždėjo parašą - tai viso gero. Sakė jai, kad neterorizuotų, kad nuo jo būtų 100 m atstumas. Sakė, kad jį apgavo, kur jam dabar dėtis, todėl pasiūlė V. pasilikti. V. nuolatos nervinosi dėl kažkokių pinigų. A. V. santykiai su dukra buvo geri, jis važiuodavo prižiūrėti anūką J. Jis dažnai prisimindavo žmoną, sakė, kad į ją negali žiūrėti. Turėjo dar dalį pinigų grąžinti, bet apgavo. Kai apsigyveno, V. turėjo telefoną, kurį atidavė į lombardą, tačiau nebeišsipirko. Skambindavo iš jo (V. P.) telefono. Daug kartų žmonai skambindavo, tačiau nepamena jų pokalbių. Kartą ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kai paprašė telefono. Jis paėmė lapelį, surinko numerį ir paskambino A.. V. sakė, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena. Sakė, kad ji buvo mylimiausia dukra, o dabar prakeikia ją ir jos šeimą.
Pats nežinojo, kur gyvena V. dukra. Telefone nebuvo įvestas jos telefono numeris. Jis seniai skambino dukrai, gal daugiau nei prieš metus. V. visada pats skambindavo artimiesiems. V. artimieji nėra skambinę. V. skambindavo tik dėl to, kad pakalbėtų apie pinigus. Greitai pasibaigdavo pokalbiai, nes jis susinervindavo ir pokalbis baigdavosi.
V. P. turėjo antrą invalidumo grupę, buvo pasiėmęs paskolų, po to antstoliai pradėjo išieškoti skolas. Jis atiduodavo pinigus, sakė, kad nepragertų. Jam parodė, kur padėti pinigai, sakė, kad kai reikės, gali pasiimti, jis imdavo kažkiek. Padėdavo išlaikyti butą. Liudytojas teigia, jog gerbė V. P., vienas kitą broliais vadindavo, visur kartu vaikščiojo, darbo ieškojo, į polikliniką ėjo, nes jam buvo insultas.
Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 97 – 101), V. P. patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Gali būti, jog policija dėl triukšmo buvo atvažiavusi anksčiau, o V. K. mušė po to. Tos apklausos metu geriau prisiminė įvykių seką, kadangi buvo praėję mažiau laiko.
Liudytoja S. Z. G., paaiškino, kad V. P. gyvena jos bute. Matė, kad jie abu su V. P. visur kartu vaikšto. V. tame bute laikinai gyveno. Ji tam neprieštaravo. Jie kartu gyveno, nesipyko, pas ją ateidavo. Bute buvo tvarka, kaimynai nesiskundė. V. buvo geras, ramus, lėto charakterio. Tarp V. ir V. pykčių nebuvo. V. tik pavakaryje pasakė, kad nebėra V.. Nesakė, kas V. sumušė, kas ten įvyko. Sakė, kad V. neis namo, nes bijo to vaizdo.
Liudytoja V. V. K., paaiškino, kad V. P. yra sesers sūnus. Iš pradžių jis atėjo pas seserį. Atėjusi pas ją, pamatė verkiantį V., kuris pasakė, kad nebėra V.. V. P. pažinojo. Jie ateidavo, bet tik ne girti. V. P. pasakojo, kad buvo kažkokios tai muštynės, kad V. buvo dar gyvas, nuplovė jam kraują, nuėjo miegoti, o ryte rado negyvą. V. sakė, kad dar buvo kažkoks draugas, kurio pavardės nežino. V. su V. gyveno draugiškai. V.ir vienas užeidavo, bet nebuvo girtas. V. buvo lėto charakterio, gražiai pakalbėdavo.
Liudytojas G. P., paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Nurodo, kad 2016 m. spalio 1 d. kartu su K. ir V. nuėjo į V. P. butą. Duris atrakino K. raktu, kurį jam buvo davęs V. Bute visi gėrė stiprų alų. Išgerta buvo nemažai, tačiau pats girtas nesijautė. Kažkuriuo metu norėjo išeiti iš buto, bet K. neleido. Vėliau pats K. buvo kuriam laikui išvykęs kartu su buto šeimininku (V. P.). Tuo metu galėjo išeiti, tačiau niekur nebėjo. Per tą laiką kol grįžo K. ir buto šeimininkas jis pats kalbėjosi su V., kuris gulėjo lovoje. Grįžus K. ir V. P. toliau gėrė alų, klausė muzikos. Kažkuriuo metu buvo atvykę policijos pareigūnai dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Po to K. mušė V.. Mušė už tai, kad jis keikėsi. Išgirdęs triukšmą pats nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo V.. Pamatė, kad vaizdas ne koks. V. jau buvo sumuštas, jo veidas kruvinas. Apie 23.00 val. kartu su K. iš to buto išėjo ir kartu ėjo iki K. namų.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. P. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais. Muštinė žaizda viršugalvyje padaryta kietu buku daiktu, plokščią, dalinai ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, kurio vienas traumuojančio paviršiaus kraštas buvo galimai stataus kampo pavidalo. (1 t., b. l. 16 – 21).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir lentelių matyti, kad 2016 m. spalio 2 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastas V. P. lavonas su sužalojimais galvoje. Dėmės panašios į kraują rastos ant patalynės, ant sienos virš sofos, ant užuolaidos, ant grindų šalia sofos (2 t., b. l. 8 – 23, 26 – 46).
Iš 2016-10-05 daiktų (vaizdo įrašų) pateikimo ir vaizdo įrašų apžiūros protokolų bei schemos matyti, kad pramogų centro (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 1 d. darytuose vaizdo įrašuose laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.10 val. vidiniuose kiemuose užfiksuoti trys vyriškiai, kurie pagal išvaizdą atitinka G. P. (su lazdele), K. R. (dėvi raudonos spalvos striukę, o ant nugaros yra juodai – raudona kuprinė) ir V. P. (apsirengęs pilkšvos spalvos su juodais įsiuvais striukę, pražilę vyras). Matyti, kaip visi šie vyrai per pievą nueina takeliu (duomenys neskelbtini) namo kryptimi (2 t., b. l. 90 – 105).
Kaltinamasis K. R. visiškai pripažįsta, kad būtent jis sudavė V. P. smūgius kumščiu ir prožektoriumi, nuo ko pastarasis ir mirė. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kad būtent dėl jo veiksmų mirė nukentėjusysis, jo kaltę patvirtina visuma kitų įrodymų.
Liudytojai V. P. ir G. P. aiškiai nurodė matę, kaip K. R. smurtavo V. P. atžvilgiu, sudavė jam smūgius tiek kumščiu, tiek metaliniu prožektoriumi. Jie patvirtino, kad būtent po šio smurto V. P. iš galvos bėgo kraujas.
Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. P. į galvą suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai. Mirtis V. P. ištiko kai dėl sužalojimo viršugalvyje įvyko kraujo išsiliejimas po galvos kietuoju dangalu ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Specialistas taip pat nurodė, kad žaizda viršugalvyje padaryta daiktu, kurio kraštas galimai stataus kampo pavidalo. Nors įrankis, kuriuo buvo sužalotas V. P. nerastas, tačiau įvertinus paties kaltinamojo bei liudytojų V. P. ir G. P. parodymus galima daryti vienareikšmišką išvada, jog tokiu įrankiu galėjo būti prožektorius. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad išėjus iš buto K. R. ir G. P., dar kalbėjo su V. P.. Tačiau nakties metu V. P. jau nebepajėgė nueiti iki tualeto ir jam reikėjo padėti, o grįžęs prie lovos iš viso susmuko. Iš specialisto išvados matyti, kad V. P. po sužalojimo iki galvos smegenų suspaudimo tam tikrą laiką galėjo būti gyvas ir fiziškai aktyvus.
Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad tarp K. R. suduotų smūgių V. P. ir pastarojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
K. R. tvirtina, kad neturėjo tikslo nužudyti V. P.. Iš tikrųjų byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog K. R. siekė nužudyti V. P.. Tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad V. P. buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai į galvos ir krūtinės sritis. Sprendžiant iš to, kad V. P. sulaužytas krūtinkaulis, darytina išvada, jog smūgiai buvo stiprūs. Pats K. R. pripažįsta, jog yra fiziškai labai stiprus, nurodo, jog prekybos centre (duomenys neskelbtini) smūgiuodamas į bokso „kriaušę“ išmušė maksimalų, jėgą rodantį skaičių. Be to, jis V. P. mušė ne tik kumščiu, tačiau naudojo ir įrankį – apie 300 – 400 g sveriantį metalinį prožektorių. Suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas, akivaizdžiai matydamas daromų sužalojimų mąstą (nukentėjusiajam iš karto pradėjo bėgti kraujas), K. R. galėjo ir privalėjo suprasti, kad gali atimti gyvybę ir nors to nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvada, kad V. P. mirė būtent dėl K. R. atliktų smurtinių veiksmų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis K. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis ankščiau teistas (3 t., b. l. 69 – 74) ir nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Baustas už administracinės teisės pažeidimus (3 t., b. l. 59 - 68). Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (3 t., b. l. 32). K. R. nedirba ir darbo biržoje neregistruotas. Charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 52). K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
K. R. tvirtina, jog įvykio dieną buvo išgėręs labai nedaug alaus ir apsvaigęs nesijautė. Tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog jis alų vartojo visą dieną. Išgerta buvo tikrai nemažas kiekis ir visi girtavę asmenys (tame tarpe ir K. R.) buvo pakankamai stipriai apsvaigę. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog jis neprisimena visu tos dienos įvykių ir jų sekos ir tai gali būti paaiškinama tuo, jog jis tą dieną buvo stipriai apsvaigęs. Iš K. R. parodymų matyti, jog V. P. galimai pavadino V. P. (duomenys neskelbtini) dar dienos metu, tačiau tuomet K. R. jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Smurtauti (prisiminęs dienos pokalbį) jis pradėjo tik vėlai vakare, kai visi jau buvo stipriai apgirtę. Iš to darytina išvada, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo didžiausią įtaką nusikaltimo padarymui. Todėl K. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina. Bausmės trukmė įstatyme numatyta nuo 7 iki 15 metų. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinama kaltinamojo asmenybė. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus K. R. bausmę, kuri artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusioji B. S. pareiškė civilinį ieškinį 238,20 euro turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 153 – 154). Nurodo, kad laidojimui ne visiškai pakako gautos pašalpos ir brolio neįgalumo pensijos, kuria jai išmokėjo. Todėl prašo priteisti sumą, kuria išleido papildomai. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl brolio mirties bei dėl to, kad negalėjo jam padėti pakeisti gyvenimo būdo.
Nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį 2 631 euro turtinei žalai ir 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 68 – 69). Nurodo, kad turtinę žala sudaro kapo sutvarkymas ir paminklo pastatymas, o neturtinę – išgyvenimai, kuriuos patyrė sužinojusi apie tėčio mirtį. Be to nurodo, kad gavusi neturtinės žalos atlyginimą tais pinigais pasidalintų su broliu ir seserimi, kurie gyvena užsienyje ir negalėjo atvykti ir patys pareikšti ieškinių.
Pareikšti ieškiniai tenkinami iš dalies.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės B. S. ieškinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas tuo, kad laidotuvėms neužteko gautos pašalpos ir pensijos. Turtinės žalos dydį ieškovė grindžia išlaidomis gėlėms, maisto produktams, vaistams, medicininėms procedūroms, autobusų nuolatiniam bilietui, skolinimusi iš kaimynės. Jei susumuoti visas ieškinyje nurodytas išlaidas, suma yra 261,95 eurai. Tačiau ieškovė prašo priteisti tik 238,20 euro. Iš pateikto ieškinio neaišku kokią sumą ji gavo kaip laidojimo pašalpą ir žuvusiojo pensiją, kiek būtent ji išleido laidotuvėms ir kokioms reikmėms. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad gautų pinigų jai realiai užteko laidotuvėms. Nepateikta įrodymų, kad ieškinyje nurodytos išlaidos (skolinimasis iš kaimynės, nuolatinis autobuso bilietas, vaistai ir t.t.) tiesiogiai susiję su laidotuvėmis. Pati nukentėjusioji nurodo, jog turi neįgalumą. Tai reiškia, kad yra sveikatos problemų ir jai neabejotinai taikomas vienoks ar kitoks gydymas. Todėl negalima daryti išvados, kad pateiktos vaistų įgijimo išlaidos susiję tik su laidotuvėmis, o ne su nuolatine nukentėjusios sveikatos būkle. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl netenkinamas.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. V. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas pateiktais dokumentai. Šio ieškinio neneigia, jį pripažįsta ir kaltinamasis. Todėl šis ieškinys tenkinamas visiškai.
Kaip jau minėta nukentėjusios prašo priteisti ir neturtinę žalę, kurią B. S. įvertino 10 000 eurų, o A. V. 20 000 eurų.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – mirė žmogus. Nukentėjusioji B. S. neteko brolio, o A. V. - tėvo. Neabejotinai tai joms sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus. Tačiau nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į žuvusiojo bei ieškovų tarpusavio santykius bei kitas aplinkybes. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiųjų, tiek iš liudytojų parodymų žuvusiojo santykiai nei su seserimi nei su dukra nebuvo labai artimi. Kaip nurodo B. S., ji nebuvo davusi broliui savo naujo adreso (duomenys neskelbtini) mieste ir savo telefono numerio, kadangi nenorėjo, kad jis prašinėtų pinigų. Iš jos paaiškinimų matyti, jog ji net vengė su juo susitikti mieste. Be to iš ieškovės paaiškinimų kas sudaro neturtinę žalą matyti, kad ji labiau pergyveno dėl to, jog neprivertė brolio pakeisti gyvenimo būdo, neprivertė jo gydytis nuo alkoholizmo, nei pats jo žūties faktas.
Iš nukentėjusios A. V. bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad ir jos santykiai su tėvu nebuvo artimi. Po to kai V. P. išsikraustė iš buto, kuriame gyveno su buvusia žmona, jie buvo susitikę tik kelis kartus. Telefonu kalbėjosi daugiau, tačiau pokalbiai baigdavosi nesutarimais dėl pinigų. Paskutiniu metu (apie metus laiko) jie praktiškai nebendravo, kadangi V. P. nebeturėjo savo telefono. Be to iš nukentėjusios paaiškinimų matyti, kad 20 000 eurų ji įvertino ne tik savo neturtinę žalą, tačiau ir brolio bei sesers. Tačiau įstatymas nenumato galimybės reikšti ieškinį kito asmens neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą šis dydis visada individualizuojamas atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtus išgyvenimus ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju ieškinį yra pateikusi tik A. V.. Todėl sprendžiamas ir nustatomas tik jai padarytos neturtinės žalos dydis. Atsižvelgus į tai, kad ieškinio suma nurodyta įvertinant ne tik pačios ieškovės, bet ir jos brolio bei sesers patirtą neturtinę žalą, darytina išvada, jog A. V. pačios patirtus dvasinius išgyvenimus vertina ženkliai mažiau nei 20 000 eurų.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes tiek B. S., tiek A. V. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti mažinamai, B. S. priteisiant 3 000 eurų, o A. V. 5 000 eurų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš įvykio vietos paimtus pagalvės užvalkalą ir biologinį pavyzdį (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. drabužius (kelnės, bliuzonas, marškinėliai, kojinės, nosinė, trumpikės) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) V. P., K. R. ir kitus biologinius pavyzdžius (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikomus (duomenys neskelbtini) AVPK – sunaikinti kaip beverčius; K. R. kuprinę (duomenys neskelbtini) ir raudonos spalvos striukę (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK grąžinti seseriai – D. R., gyv. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
NUSPRENDĖ:
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaityti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. birželio 27 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš K. R. nukentėjusiajai B. S. priteisti 3 000 eurų (tris tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusios B. S. ieškinio netenkinti.
Iš K. R. nukentėjusiajai A. V. priteisti 2631 eurą (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 eurų (penkis tūkstančius) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: iš įvykio vietos paimtus pagalvės užvalkalą ir biologinį pavyzdį (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), V. P. drabužius (kelnės, bliuzonas, marškinėliai, kojinės, nosinė, trumpikės) (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), V. P., K. R. ir kitus biologinius pavyzdžius (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikomus (duomenys neskelbtini) AVPK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius;
K. R. kuprinę (duomenys neskelbtini) ir raudonos spalvos striukę (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti seseriai – D. R., gyv. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.