- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- II-105-725/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00149-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. ir jos atstovui advokatui D. M.,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2208-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. gruodžio 14 d. R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-51192-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 dėl to, kad 2021 m. lapkričio 29 d., apie 17.58 val. vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje sukdama į kairę, į L. Z. g., neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis ir nedavė kelio transporto priemonei „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko „Volkswagen Polo“ automobilis atsitrenkė į „Opel Zafira“ automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio ženklo metalinį stulpą. Eismo įvykio metu apgadinti minėti automobiliai ir kelio ženklas. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3, 7 dalyse. Administraciniu nurodymu R. B. buvo siūloma sumokėti 30 Eur baudą.
2022 m. vasario 1 d. Institucijos vyriausioji tyrėja A. S. priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-2208-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 ir paskyrė Pareiškėjai 75 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėja 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog su nusižengimu nesutinka ir prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti. Institucijos vyriausioji tyrėja A. S. priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad Pareiškėjos vairuojamas automobilis privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiavusio A. B. C. vairuojamam automobiliui. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad A. B. C. važiavo dideliu greičiu ir pažeidė (duomenys neskelbtini) punktą, vertinami kritiškai, kadangi ji pati savo pareiškime nurodė, kad sukdama nematė A. B. C. vairuojamo automobilio. A. B. C. važiavo pagrindiniu keliu tiesiai, savo krypties nekeitė, niekur nesuko, važiavo trečia eismo juosta , kuri susiaurėja ties (duomenys neskelbtini) ir L. Z. g. sankryža. Siaurėjant juostai A. B. C. važiavo tiesiai ir jam to tarpo pakako, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad A. B. C. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, tačiau toks jos argumentas atmestas, kadangi (duomenys neskelbtini) punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikytas, nes byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų apvažinėjęs kažkokią kliūtį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu Nr. 20-ANR_N-2208-2022 su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi sprendimas priimtas ignoruojant visą eilę esminių sprendimui reikšmės turinčių byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nevertinant jų visumos, neišsamiai atlikus vertinimui reikšmingų aplinkybių tyrimą. Taip pat skundžiamame nutarime išdėstyti esminiai argumentai yra netgi prieštaringi. Tyrėjos konstatavimas, kad A. B. C. važiavo tiesiai trečia eismo juosta, kuri susiaurėja ties Karaliaus Mindaugo pr. ir L. Z. g. sankryža, neatitinka važiuojamosios dalies ženklinimo ir faktinių aplinkybių dėl eismo juostų sankryžoje skaičiaus, t. y. neatitinka tikrovės. Pakankamai užfiksuotais bylos duomenimis ir remiantis viešai prieinama informacija, gatvės važiuojamąją dalį A. B. C. važiavimo kryptimi faktiškai sudaro dvi eismo juostos ir viena greitėjimo juosta, kuri pasibaigia prieš sankryžą. Taigi, priešingai nei teigia tyrėja, sankryžoje yra ne trys eismo juostos, iš kurių viena yra neva susiaurėjanti, tačiau ne daugiau kaip dvi eismo juostos. Tokiu atveju, iki susidūrimo važiavimu tiesiai ir nekeičiant krypties galima būtų vertinti tik važiavimą pirmąja eismo juosta, kuomet į ją nebūtų įvažiuojama iš greitėjimo juostos. Tyrėjos teiginiai, kad A. B. C. važiavo dar viena juosta, kuri atitinka faktinę greitėjimo juostą iki susidūrimo yra iš esmės prieštaringi objektyviai galimybei nekeičiant eismo įuostos įvažiuoti į sankryžą tokia eismo juosta, kuri sankryžoje tiesiog neegzistuoja, bei nekeičiant eismo juostos įvažiuoti iš greitėjimo juostos į pirmąją juostą, kuria įvažiuota į sankryžą faktiškai. Taip pat Pareiškėja skunde nurodė, kad pastarąja tikrovės neatitinkančia aplinkybe tyrėja nepagrįstai dirbtinai ir klaidinančiai sukonstravo A. B. C. važiavimo per sankryžą aplinkybes kaip atitinkančias KET nuostatas, t. y. konstatavo, kad A. B. C., važiuodamas trečia (manytina, kad norėta pasakyti dešine kraštine) eismo juosta, važiavo pro gretimoje eismo juostoje buvusį (be jokio pagrindo įvardintą kaip važiavusį) automobilį, taip sukurdama prielaidas vertinti kaip neturinčią reikšmės ir nesvarstytiną aplinkybę - kad dviejose eismo juostose kiekvienoje buvo pilnai sustoję po vieną automobilį praleisti Pareiškėją sukti į kairę. Tokiu būdu, tyrėja ignoravo būtinumą vertinti ir nevertino A. B. C. veiksmų, kuriais jis, važiuodamas pirmąja eismo juosta (ne greitėjimo juosta), iš dešinės apvažinėjo toje pačioje pirmojoje eismo juostoje prieš jį sustojusį ir jam kliūtimi tapusį liudytojos M. M. automobilį. Pareiškėja užbaiginėjo manevrą tik įsitikinusi, jog ją sukti į kairę praleidžia pirmoje ir antroje eismo juostose sustoję automobiliai, o be to, tuo pačiu dar aiškiai matė eismo situaciją ir greitėjimo juostoje, nors transporto buvimas pastarojoje eismo juostoje net negalėjo kelti prielaidų, kad ja važiuojantys automobiliai galėtų brautis pro pirmoje juostoje stovėjusio automobilio dešinę pusę. Pagal tas aplinkybes, kurias matė Pareiškėja, A. B. C. faktiškai galėjo įvažiuoti į sankryžą tik manevruodamas pirmoje juostoje ir apvažiuodamas prieš jį pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį, taip sukeldamas kitiems eismo dalyviams neprognozuojamą situaciją jau po to, kai Pareiškėja iš lėto pajudėjo užbaigdama manevrą galutinai išvažiuoti iš sankryžos. Esamoje situacijoje Pareiškėja negalėjo matyti visų automobilių, kurie dalyvavo eisme paskui dviejose eismo juostose stovinčius ir ją praleidžiančius sukti automobilius. Tyrėja visiškai nevertino liudytojos M. M. paaiškinimo. Tiek aptartos faktinės važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo aplinkybės, tiek iš liudytojos M. M. paaiškinimo, tiek iš eismo įvykio deklaracijos schemos sekančios aplinkybės paneigia tyrėjos teiginį, jog byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų apvažinėjęs kažkokią kliūtį, kuomet būtent šiuo teiginiu atmesta, kad A. B. C. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Priešingai nei teigia tyrėja, būtent M. M. automobilis pirmojoje eismo juostoje sudarė kliūtį ta pačia eismo juosta iš paskos važiuojančiam A. B. C.. Negana to, jeigu tikėti pačiu A. B. C., kad vaizdą jam užstojo mikroautobusas, tuomet seka, jog priešais jį paskui M. M. automobilį važiavo arba stovėjo dar ir mikroautobusas, o A. B. C. iš dešinės ta pačia pirmąja eismo juosta apvažinėjo netgi ne vieną, o ne mažiau kaip dvi transporto spūstyje esančias transporto priemones. Pareiškėja teigia, kad pastarosios aplinkybės kontekste tyrėja ignoravo vertinti A. B. C. veiksmų nesuderinamumą su (duomenys neskelbtini) punkto nuostatomis. Iš pastarojo ir viso KET teisinio reguliavimo seka, kad gretimo išsidėstymo požiūriu viena eismo juosta yra skirta važiuoti viena transporto priemone, o eismo juostų keitimas siejamas su pirmumo taisyklių nustatymu, susietu su eismo pagrindais ta pačia eismo juosta transporto priemonėmis važiuoti viena paskui kitą. Taigi, A. B. C. pažeidė šį teisinį reguliavimą tuo, kad važiuodamas pirmąja eismo juosta, toje pačioje eismo juostoje esant prieš jį važiuojančiam ar sustojusiam automobiliui, jis privalėjo rikiuotis tokiam automobiliui iš paskos, tačiau jis transporto spūstyje judėjo ta pačia eismo juosta pro kitą automobilį, sudarydamas kitiems eismo dalyviams nenuspėjamą ir nenumanomą situaciją, kurioje vienoje ir toje pačioje eismo juostoje inicijavo eismą savo automobiliu greta kito automobilio, kuomet prognozuojamu atveju, per vienos eismo juostos plotį galima pagrįstai tikėtis judėjimo viena transporto priemone (M. M. automobilis). Pažymėtina, kad būtent pastarąją aplinkybę, kuri yra esminė autoįvykio priežasties nustatymui, priešingai nei tyrėja, teisingai įvertino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kuomet vietoje susipažino su vairuotojų paaiškinimais ir važiuojamosios dalies ženklinimu. Tyrėja, atmesdama aplinkybę, kad A. B. C. jau iš toliau galėjęs važiuoti pirmąja eismo juosta, ir konstatuodama, kad jis iki galo važiavo ta eismo juosta, kuri atitinka faktinę greitėjimo juostą, tuo labiau nepagrįstai atmetė (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimą. Pagal šį tyrėjos konstatuotą A. B. C. veiksmų modelį, A. B. C. persirikiavimo veiksmas, susijęs su įvažiavimu į pirmąją eismo juostą iš greitėjimo juostos, atsižvelgiant į greitėjimo juostos pabaigos vietą prie šaligatvio prieš sankryžą, (duomenys neskelbtini) punkto prasme buvo atliktas ne arčiau, kaip 20 metrų iki sankryžos. Tuo pačiu, jam galiojo (duomenys neskelbtini) punkto nuostata. Taigi, prieš įvažiuodamas bent vienu ratu į pirmąją eismo juostą, pagal (duomenys neskelbtini) ir 112 punktų nuostatas A. B. C. privalėjo paisyti pirmumo nuostatų, į pirmąją eismo juostą įsilieti tarp kito transporto ir pirmoje eismo juostoje judėti kolonoje su kitomis transporto priemonėmis viena eile. Kadangi M. M. automobilis dėl spūsties lėtai judėdamas pirmoje eismo juostoje sustojo pirmiau nei pro šalį iš dešinės tam tikru greičiu, pakankamu ženkliai sugadinti transporto priemones bei ženkliai didesniu, nei spūstyje apskritai judėjo automobiliai, atvažiavo A. B. C., akivaizdu, jog negalėjo būti taip, kad A. B. C. būtų įvažiavęs į pirmąją eismo juostą pirmiau nei M. M. automobilis, o jai judant spūstyje bei sustojus, tuo pačiu pravažiuoti pro šalį iš dešinės ir atsitrenkti į Pareiškėjos automobilį, bei tuo pačiu dar ir nematyti kas vyksta sankryžoje per vaizdą jam užstojusį mikroautobusą (A. B. C. paaiškinimas). Tokių aplinkybių seka ir tarpusavio sąlygotumo reali galimybė sveiku protu būtų nepaaiškinama. Šiuo atveju, nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų įmanoma konstatuoti, jog A. B. C. į pirmąją eismo juostą įvažiavo ne paskui M. M. automobilį, o priešais jį. Vis dėlto, važiuodamas ta pačia eismo juosta greta ir apvažiuodamas kitus automobilius, tame tarpe, jis nesilaikė (duomenys neskelbtini) ir 112 punktų nuostatų - neįsiliejo į transporto srautą, o tuo pačiu iki pat autoįvykio tęsė su pastarųjų KET nuostatų pažeidimu tiesiogiai susijusį pirmiau aptartą (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimą (vien aplinkybė, kad nekliudė greta buvusių automobilių, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę, nes privalo būti vertinama pati pavojingų padarinių rizika ir tokio elgesio neprognozuojamas pobūdis). Faktinių aplinkybių esminėje dalyje neatitinka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Būrio vado T. P. vienašališkai nubraižyta 2021 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio vietos schema, kuri nustatyta tvarka Pareiškėjai nebuvo pateikta susipažinti ir pasirašyti. Schemoje teisingai nubraižytas eismo juostų iki sankryžos ir joje išsidėstymas, automobilių apytikslis išsidėstymas po autoįvykio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad schemoje imtasi pažymėti dinamines aplinkybes, buvusias prieš autoįvykį (transporto priemonių judėjimo kryptis), nepagrįstai kaip faktinė aplinkybė pavaizduota A. B. C. judėjimo iš greitėjimo juostos į pirmąją juostą kryptis, kuri jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, bei nepagrįstai nenubraižyti pirmoje ir antroje eismo juostose sustoję automobiliai, su kuriais A. B. C. judėjimas pažymėta kryptimi sankryžos prieigose ir ribose yra tiesiogiai susijęs (ginčo dėl tų automobilių egzistavimo ir ryšio su situacija nebuvo). Taip pat neužfiksuotas greitėjimo juostos ženklinimas (KET 3 priedo 1.8., 1.17. punktai - plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus ir rodyklė, įspėjanti, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo). Šia schema dirbtinai ir melagingai sudarytos prielaidos vėliau vertinti, kad A. B. C. įvažiavimas į sankryžą nėra siejamas su toje pačioje pirmoje eismo juostoje, kuria jis važiavo, stovėjusiu automobiliu, o taip pat pastarajam iš kairės antroje eismo juostoje stovėjusiu automobiliu. Tyrėjai neužtikrino objektyvaus autoįvykio tyrimo, išsamaus visų faktinių aplinkybių nustatymo ir objektyvaus bei pagrįsto sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į kvalifikuotiems policijos pareigūnams puikiai žinomas privalomas materialinės teisės taikymo ir teismų praktikos analogiškose bylose nuostatas. Policijos pareigūnai privalėjo nustatyti, ar nagrinėjamoje situacijoje kitas eismo dalyvis - transporto priemonės - automobilio vairuotojas A. B. C. nepažeidė KET reikalavimų bei nustatyti jo padarytų pažeidimų priežastinį ryšį su autoįvykio kilimu, tačiau šios pareigos nevykdė, tiesiog ignoravo visas su tuo susijusias aplinkybes, o vieno iš vairuotojų, t. y. Pareiškėjos, kaltę įrodinėti pasirinko selektyvaus teisės taikymo pastangomis. Tokia pareiga vienareikšmiškai seka iš teismų praktikos analogiškose ar labai artimose pagal faktines aplinkybes situacijose teisės taikymo nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negali būti įvertinti kaip priešingi teisei Pareiškėjos veiksmai, kuomet visais atvejais ji, vykdydama KET reikalavimus, tikisi, kad visų KET reikalavimų laikysis ir kiti eismo dalyviai ir tik tokiu būdu gali ir privalo vykti eismas. Jeigu A. B. C. būtų sustojęs paskui pirmoje eismo juostoje prieš jį sustojusį M. M. vairuojamą automobilį (vienintelis galimas jo teisėtas veiksmas), eismo įvykio nebūtų buvę. Jo veiksmai būtų atitikę mano ir kitų eismo dalyvių lūkesčius, kad kitų eismo dalyvių elgesys kelyje ir sankryžoje taip pat atitiks kelių eismo taisyklių reikalavimus bei leis laiku ir tinkamai reaguoti į pastarojo judėjimą. Negalima iš kito eismo dalyvio reikalauti pareigos numatyti elgesį ir praleisti kitą vairuotoją ten, kur apskritai jo eismas ne tik, kad negalimas, bet ir negalėjo būti prognozuojamas, kuomet jokiam vairuotojui nesuteikta teisė aptariamoje situacijoje apvažiuoti toje pačioje eismo juostoje sustojusį automobilį nesilaikant KET nuostatų. Taip pat Pareiškėja skunde nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad aptartomis aplinkybėmis nenumačiusi ir nenumaniusi kito eismo dalyvio (A. B. C.) neteisėtų veiksmų, ji būtų galėjusi ir turėjusi numatyti ar numanyti, kad gali atsirasti toks hipotetinis eismo dalyvis, kuris toje vietoje darys KET pažeidimą, dėl kurio automobilių važiavimo trajektorijos susikirs. Todėl nėra pagrindinio administracinio nusižengimo sudėties elemento - priežastinio ryšio tarp Pareiškėjos veiksmų važiuojant per sankryžą ir kilusių padarinių, t. y. nėra Pareiškėjos kaltės.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepimu į Pareiškėjos skundą prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, motyvuodama tuo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta faktų apie Pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdama nutarimą, pareiškėja siekia išvengti administracinės atsakomybės bei prievolės atlyginti žalą. Nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės. Nustatinėjant nusižengimo aplinkybes remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo gali neatskleisti tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Šiuo atveju, Pareiškėjos veiksmai, t. y. (duomenys neskelbtini) punkto nesilaikymas, ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio atsiradimas. Taip pat, Institucijos nuomone, Pareiškėja pažeidė ir (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Pareiškėjos skunde minimi kito vairuotojo veiksmai nepašalina Pareiškėjos pareigos keičiant važiavimo kryptį būti atidžiai ir įsitikinti dėl saugumo, nes vairuodama padidinto pavojaus šaltinį (transporto priemonę) ir keisdama važiavimo kryptį, turi būti atidi, nes toks važiavimas tampa dar pavojingesnis lyginant su važiuojančių tiesiai, todėl, kad atsiranda papildomų veiksnių aplinkoje, kurie jos atžvilgiu jai nepalankūs, t. y. tokie veiksniai, kaip kitų vairuotojų galimi veiksmai, numatant juos į priekį, taip pat pėsčiųjų judėjimas jos kertamosios važiuojamosios dalies atžvilgiu ir kitos aplinkybės įtakojančios eismą. Pareiškėjos skunde minimas automobilio „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavimas iš dešinės, institucijos nuomone, yra nepagrįstas, dėl to, kad jis neapvažinėjo, o važiavo pirmoje eismo juostoje arčiausiai dešinės, kaip tai numatyta kelių eismo taisyklių 119 punkte. Pareiškėjos skunde minimas teismų praktikos ištraukos dėl to, kad reikalavimas duoti kelią nėra absoliutus ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes ir eismo dalyvių veiksmus, Institucijos vertinimu, Pareiškėja neteisingai supranta aiškinimą, nes šiuo konkrečiu atveju, Pareiškėjai galiojo absoliutus reikalavimas duoti kelią, nes automobilio „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimų, o aplinkybė, kad kiti vairuotojai važiuoja arčiau vidurio ir suformuoja trečią eismo juostą dėl piko, tik dar padidino Pareiškėjos atidumą dėl įsitikinimo, kad saugu/nesaugu keisti važiavimo kryptį.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jai važiuojant automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prospektu nuo (duomenys neskelbtini) tilto link Kauno centro ir sankryžoje norint sukti į kairę – į L. Z. g., priešingos krypties dviejose eismo juostose spūstyje esantys automobiliai sustoję praleido R. B. vairuojamą automobilį sukti į kairę. R. B. atsargiai atlikinėjo manevrą, pravažiavusi antrą automobilį, dar kartą pasižiūrėjo dešinėn, ar nieko nėra, tada pradėjo lėtai judėti, tačiau staiga pamatė šviesą prie pat iš dešinės, pajuto smūgį ir tada pareiškėjos automobilis nuslydo prie pat namo kampo šaligatvio.
Nukentėjusysis A. B. C., vairavęs automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę – (duomenys neskelbtini) prospektą, jame iš greitėjimo juostos įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir važiavo (duomenys neskelbtini) tilto link, privažiavus L. Z. gatvę, staiga išniro „Opel Zafira“ automobilis, nukentėjusysis stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Važiuojant pirmąja eismo juosta, šalia stovintys automobiliai užstojo matomumą, todėl nematė atvažiuojančios mašinos, matė, kad (duomenys neskelbtini) prospekte buvo spūstis. Toje vietoje yra dvi eismo juostos, pirmoje juostoje automobiliai truputį judėjo, antroje eilėje automobiliai stovėjo, dar yra viena juosta autobusams. Važiuodamas pirma eismo juosta, jis nematė skersai važiuojančio automobilio, nes vaizdą užstojo šalia stovintis didesnis automobilis (galimai mikroautobusas). A. B. C. nurodė su eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta transporto priemonių padėtimi prieš įvykį sutinka. A. B. C. nurodė, kad jis prieš sankryžą su L. Z. gatve apvažinėjo priešais stovintį automobilį iš dešinės – per autobusų juostą. Kodėl taip elgėsi, A. B. C. nurodė, kad nežino, ką atsakyti. Vėliau, būdamas vienas savo automobilyje, eismo įvykio deklaracijoje parašė, kad nesutinka dėl kaltės, kito automobilio vairuotojai eismo įvykio deklaraciją padavė sulenktą, kito automobilio vairuotojos apie tai, kad parašė nesutinkantis dėl kaltės, neinformavo. Tuo metu oro sąlygos buvo prastos, kelias šlapias, snigo, matomumas prastas dėl sniego, tamsos, jis pats nešioja akinius. Į klausimą, kur skubėjo, atsakė, kad važiavo namo, buvo išalkęs.
L. M. M., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad apie 17.50-17.55 val., važiuojant iš Birštono gatvės, pasuko į dešinę pusę – į (duomenys neskelbtini) prospektą, kuriame eismas vyko pakankamai lėtai, kadangi buvo piko valandos, mašinų buvo pakankamai daug, ji su draugu važiavo antra juosta, kadangi pirma juosta, įsukus į ją iš (duomenys neskelbtini) gatvės, susiaurėja, trečioje juostoje taip pat buvo automobiliai. Prieš L. Z. gatvę trečioje juostoje buvę automobiliai sustojo, kad praleisti įsukančius iš priešingos krypties eismo juostos į L. Z. gatvę, todėl sustojo ir jų automobilis, tiesiog, kad neblokuoti sankryžos. Toje vietoje pirma eismo juosta jų važiavimo kryptimi jau buvo pasibaigusi. Tuo metu prieš jų automobilius R. B. automobilis lėtai važiavo link L. Z. gatvės, jau buvo kirtusi antrąją eismo juostą (įvažiavusi į pirmąją juostą) ir staiga liudytoja išgirdo pakankamai stiprų smūgį. Pavažiavę truputį toliau už įvykio vietos, jie sustojo ir ėjo apžiūrėti, ar nėra nukentėjusiųjų.
2022 m. gegužės 27 d. techninės ekspertizės akte Nr. 11-1176 (22), kurį pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centras, nurodyta, kad, susidariusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) tilto kryptimi, pirmą eismo juostą, praleidus šia juosta artėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai - iš (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, į L. Z. g., nedavė kelio priešpriešais tiesiai per sankryžą važiavusio automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kada automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - važiavo viršydamas leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį - buvo nepriimtini, tačiau nėra pagrindo teigti, kad techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 68–77).
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. patvirtino ekspertizės aktą.
2022 m. lapkričio 7 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2022-54, kurią pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - prieš pat eismo įvykį važiavo apie 71 km/h greičiu, ženkliai viršydamas maksimalų leistiną duotoje gatvės atkarpoje greitį (50 km/h), techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Automobilio „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai - važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nes šiam vairuotojui laikantis atitinkamų saugaus eismo reikalavimų (įvažiuojant iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą ir duodant kelią šia eismo juosta judėjusių transporto priemonių vairuotojams, o toliau važiuojant paskui kitas transporto priemones, kurios prieš sankryžą su L. Z. g. buvo sustojusios) buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs. Automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai - sukant į kairę, susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau sąryšyje su automobilio „VW Polo“ vairuotojo nepriimtinais veiksmais (b. l. 107–127).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktai R. B. administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7, 3 dalis skundžiamu nutarimu buvo paskirta už tai, kad ji, 2021 m. lapkričio 29 d., apie 17.58 val., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje sukdama į kairę, į L. Z. g., neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis ir nedavė kelio transporto priemonei „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko „Volkswagen Polo“ automobilis atsitrenkė į „Opel Zafira“ automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio ženklo metalinį stulpą. Eismo įvykio metu apgadinti minėti automobiliai ir kelio ženklas. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja R. B. su jos atžvilgiu priimtu skundžiamu nutarimu nesutinka, nurodydama, kad Kelių eismo taisykles pažeidė A. B. C., vairavęs automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo neteisėtų veiksmų kilo nagrinėjamas eismo įvykis. Pareiškėjos nuomone, jos veiksmai negali būti vertinami kaip priešingi teisei, kuomet ji, vykdydama KET reikalavimus, tikisi, kad visų KET reikalavimų laikysis ir kiti vairuotojai. Negalima iš kito eismo dalyvio reikalauti pareigos numatyti elgesį ir praleisti kitą vairuotoją ten, kur apskritai jo eismas ne tik, kad negalimas, bet ir negalėjo būti prognozuojamas.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį Institucijos argumentus, teismo posėdyje išklausęs Pareiškėjos ir jos atstovo bei eksperto paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog Pareiškėjos atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas, o administracinė teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimą ir R. B. atžvilgiu priimdama jai nepalankų skundžiamą nutarimą, pareiškėjos R. B. kaltę iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, registrų duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, informaciniu pranešimu apie eismo įvykį ir foto nuotraukomis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje, o taip pat kitų teismo ištirtų įrodymų kontekste, daro išvadą, kad šie įrodymai neduoda pagrindo padaryti neginčijamos išvados dėl pareiškėjos kaltės, Institucija neatsižvelgė į vienintelės liudytojos, mačiusios eismo įvykį betarpiškai, parodymus, todėl Institucijos padarytas išvadas dėl kilusio eismo įvykio bei kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų teismas vertina kaip neteisingas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi techninės ekspertizės. Teismas nesiremia Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. Š. 2022 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1176 (22), kadangi ekspertas neišmatavo ir netyrė eismo įvykio vietos, neatsižvelgė į betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos M. M. parodymus, modeliavo galimą eismo įvyki mechanizmą tik pagal nuotraukose užfiksuotas automobilių padėtis po eismo įvykio, neturėdamas byloje jokių išsamesnių bei tikslesnių įvykio vietos, eismo įvykio pasekmių matmenų. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š. nebuvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, teigė, jog nėra duomenų apie tai, kad pirma eismo juosta galėjo važiuoti du automobiliai. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas V. M., nustatinėdamas eismo įvykio kilimo priežastis, atliko išsamius matavimus eismo įvykio vietoje – buvo atlikti eismo juostų matavimai, nustatytos pagal matmenis automobilių stovėjimo, jų mechanizmų padėtys, dėl ko remiantis papildomai gautais duomenimis, buvo atliktas tikslesnis bei objektyvesnis tyrimas bei nustatytas tikslesnis ir objektyvesnis eismo įvykio kilimo mechanizmas. Šios ekspertizės metu taip pat buvo išmatuota pirmoji eismo juosta, kurios išmatavimai sutampa su policijos pareigūnų atliktais matavimais, ir nustatyta, kad pirmoje eismo juostoje galėjo tilpti du automobiliai.
Taigi teismas, remdamasis 2022 m. lapkričio 7 d. eksperto išvada Nr. MV 2022-54, Pareiškėjos, liudytojos M. M., paties A. B. C. parodymais, daro išvadą, kad KET reikalavimus pažeidė A. B. C., kuris privalėjo dar prieš sankryžą su L. Z. g. iš greitėjimo juostos įsilieti į pirmąja (duomenys neskelbtini) juosta judantį automobilių srautą ir važiuoti paskui kitas šio srauto transporto priemones, kurios, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, prieš sankryžą su L. Z. gatve buvo sustojusios praleisti kitą (Pareiškėjos) automobilį, o ne sudaryti trečią eismo juostą, kurios (duomenys neskelbtini) prospekte, ties L. Z. g., nėra ir negalėjo būti. (duomenys neskelbtini) punkte teigiama, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms. Taip pat ekspertizės akte Nr. MV 2022-54 nurodyta, kad nukentėjusiajam įvažiuojant iš greitėjimo juostos į pirmąją eismo juostą ir duodant kelią šia eismo juosta judėjusioms transporto priemonėms, o toliau važiuojant paskui kitas transporto priemones, kurios prieš sankryžą su L. Z. g. buvo sustojusios, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs (b. l. 125). Pareiškėja, kirsdama dvi eismo juostas, turėjo pagrįstą manymą, kad tai daryti yra saugu, kadangi abejose juostose sustoję automobiliai ją praleido, Pareiškėja į L. Z. g. suko lėtai, neskubėdama ir negalėjo numatyti, kad kitas eismo dalyvis nesilaikys KET, dėl ko kils eismo įvykis. P. P. argumentui, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Ir ekspertizės akte Nr. MV 2022-54 nurodyta, kad Pareiškėjos veiksmai buvo nepriimtini, turėjo priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui, tačiau tik sąryšyje su nukentėjusiojo nepriimtinais veiksmais (b. l. 125).
Nukentėjusysis A. B. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu meteorologinės sąlygos buvo prastos, lijo, buvo tamsu, todėl ir matomumas buvo prastas, taip pat mieste buvo spūstys, eismas judėjo lėtai. Tačiau ekspertizės metu nustatyta, kad nukentėjusysis važiavo apie 71 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini) punkte teigiama, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažymėtina, kad Karaliaus Mindaugo prospekte leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, o A. B. C., būdamas jaunas, neseniai vairavimo teisę įgijęs vairuotojas, leistiną važiavimo greitį viršijo net 21 km/h, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis skubėjo namo, nes buvo išalkęs.
Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad pirmoje eismo juostoje stovinčius automobilius apvažinėjo iš dešinės, nes pirmoji eismo juosta buvo pakankamai plati. Tačiau (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.
Nukentėjusiojo A. B. C. neatsakingas elgesys kėlė pavojų eismo saugumui, jis šiurkščiai pažeidė (duomenys neskelbtini), 125 ir 127 punktų reikalavimus, būtent jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė teisena Pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutraukta jos veiksmuose nesant ANK 417 straipsnio 3, 7 dalyse numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Kartu teismas pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad galimai nukentėjusio A. B. C. veiksmai atitinka nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje bei kituose straipsniuose, požymius, todėl byla grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, klausimui dėl A. B. C. administracinės atsakomybės išsprendimo.
Byloje prašoma priteisti advokato išlaidas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį R. B. administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokatas D. M.. Advokatas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 102–106). PVM sąskaitoje faktūroje (b. l. 103) nurodyta, kad eksperto V. M. paslaugos kainavo 1210,00 Eur. Taip pat pinigų priėmimo kvite ir „Luminor“ banko sąskaitos išraše (b. l. 105–106) matyti, kad R. B. už advokato paslaugas sumokėjo 500 Eur.
ANK nenustato advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenustatytas. ANK 577 straipsnis, nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat nenustato teisės reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. turėtos advokato atstovavimo išlaidos ir patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą priteistinos iš valstybės (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2208-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti R. B. iš valstybės 1710 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimą.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK 21152232191 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.