- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- T-78-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01272-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 59-256 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. nuteistas 2014 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64(1) str. paskirtą bausmę sumažinus 1/3 - galutinė bausmė paskirta 80 MGL dydžio bauda, į bausmę įkaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, ir skirta galutinė bauda – 18 MGL dydžio.
2017 m. birželio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. birželio 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bei visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, ir R. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3(trims) mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. P. sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. liepos 3 d. išbūtas laikas.
Be to, R. P. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. R. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir nurodyta jį suimti 2017 m. rugsėjo 7 d., bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo dienos, ją skirta atlikti pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis dalyje dėl R. P. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį panaikintas ir šioje dalyje priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis dalyje, kuria R. P. paskirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, pakeistas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, jam skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. P. skirta galutinė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta R. P. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį atlikta bausmė ir jo laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. liepos 3 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 15 d.
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis pakeista, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. P. paskirta galutinė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį. Kita Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties dalis palikta nepakeista.
Nuteistasis R. P. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas antrą kartą. 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) nustatyta tvarka, kuriai pasibaigus nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2020 m. balandžio 16 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti.
Komisijos nutarime nurodyta, kad R. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. balandžio 16 d., ½ paskirtos bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. rugpjūčio 31 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 13 d. (Komisijos posėdžio dieną) - vieneri metai keturi mėnesiai ir trys dienos. Pirmąjį kartą R. P. Komisijoje buvo svarstytas 2018 m. liepos 12 d. Tąkart Komisija nutarė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti, atkreipus dėmesį į dar pakankamai aukštą nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (54 balai), teistumų skaičių (anksčiau teistas 8 kartus), būdingą nusikaltimų modelį (vagystė, turto pasisavinimas), sunkėjančius nusikaltimus, kartą taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurio metu R. P. padarė naują nusikaltimą, į tai, jog nuteistajam Vokietijoje išduotas Europos arešto orderis, jis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas dvidešimt penkerių metų amžiaus, kas rodo R. P. sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamų veikų darymo, trečią kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę (taigi, bausmė jo elgesiui įtakos nepadarė), gyvenimo stilių ir draugus (kas kiek laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu), emocinės gerovės problemas (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas, atsiribojantis bei asocialus elgesys), mąstymą ir elgesį (mąstymas pasižymi konkretumu, problemų sprendimo įgūdžių stoka, sunkumų įveikoje dominuoja neapgalvotas greito atlygio siekis, pasidavimas kitų įtakai, nebrandus pasirūpinimas labiau kitų poreikiais, paneigiant savus, sunkumai atpažinti kylančias problemas, nelinkimas svarstyti savo elgesio, veiksmų, numatyti neigiamas pasekmes sau, tinkamai interpretuoti socialines situacijas, būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamas savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas), nuostatas (įstatymų svarbos, kaip tvarkos palaikymo priemonės, jų laikymosi būtinumo supratimas, deklaruojamos visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar sunkumas visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis), tris kartus pažeistus režimo reikalavimus, nors nuobaudos tuo metu negaliojo, menkai dengiamas vykdomaisiais raštais privalomas išmokėti sumas (skolingas 862,18 Eur, antstoliams pervesta 52,80 Eur), nedirbimą pataisos įstaigoje. Todėl Komisija nustatė R. P. šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas vykdė: 2018 m. lapkričio 19 d. sutvarkė bendro naudojimo patalpas – virtuvę, periodiškai dalyvauja individualiose kassavaitinėse psichologo konsultacijose, lanko terapinės grupės „Bendravimo grupė“ užsiėmimuose. R. P. nusikaltimą padarė vienas. Ankstesnis jo gyvenimo būdas bei praeities problemų sprendimo būdai turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamumui. R. P. neigia narkotinių medžiagų vartojimą, jo asmens byloje nerasta informacijos apie narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. R. P. neigia žalingą alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad saikingai retomis progomis pavartodavo, tačiau nėra kilę nei tiesinių, nei sveikatos problemų dėl svaiginimosi alkoholiu. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigose nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, nėra fiksuota ir jo smurtinių nusikaltimų bei nusikaltimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis problemomis sritis nėra R. P. nusikalstamo elgesio kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis yra linkęs atsiriboti nuo paviršutinių socialinių kontaktų, neturi artimų žmonių už šeimos narių rato, nelinkęs su kitais dalintis savo rūpesčiais, prašyti pagalbos. Neaukštas R. P. saviveiksmingumas, pažeminta savivertė, savo galios jausmą, saviįvaizdį jis linkęs palaikyti per atsiribojančio, bet kartu ir įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą neapgalvotu, nesocialiu elgesiu. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus. Dėl turėtų ankstesnių emocinių sunkumų tiek laisvėje, tiek Vilniaus pataisos namuose adaptaciniu periodu jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas atsiribojančiu bei nesocialiu elgesiu) – R. P. nusikalstamo elgesio rizikai įtakos turėjęs veiksnys. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas jis palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, dalinasi informacija apie save. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti jo nusikalstamai veiklai nebūdingi savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis, kitus kontroliuojantis elgesys. R. P. mąstymas pasižymi konkretumu. Praeityje dominavo problemų sprendimo įgūdžių stoka, sunkumų įveikoje – neapgalvotas greito atlygio siekis. Nuteistajam būdingi sunkumai atpažinti kylančias problemas, svarstyti savo elgesio, veiksmų neigiamas pasekmes sau, tinkamai interpretuoti socialines situacijas. R. P. išsako pasikeitusį savo nusikalstamos veiklos matymą, gyvenimo suvokimą, norą daugiau nebenusikalsti. Jo samprotavimai, išsikelti tikslai sietini su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, siekiu auginti mažametę dukterį, rūpintis garbaus amžiaus tėvais. Nuteistasis neigia palaikantis ir besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, taikosi su priežiūros sąlygomis – Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu konfliktai su jį prižiūrinčiais pareigūnais ar kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais nefiksuoti. R. P. prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, gailisi dėl to. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą, kaip tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau jam pačiam ne visuomet pavyksta vadovautis šiomis nuostatomis. Šiuo metu R. P. išsako poreikį, jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra pakankama. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. gruodžio 4 d. paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu R. P. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu jis žiūri televizijos laidas, skaito knygas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus pažeidė režimo reikalavimus. 2018 m. spalio 5 d. nuteistasis pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles – buvo pastebėtas rūkantis bendro naudojimo patalpose, atsižvelgiant į jo pasiaiškinimą, nuobauda nebuvo skirta, R. P. įspėtas žodžiu. Šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi. 2017 m. gegužės 19 d. R. P. vieną kartą skatintas už gerą elgesį Šiaulių tardymo izoliatoriuje – pasivaikščiojimo laiko pailginimu viena valanda. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 9 d. jis sėkmingai dalyvavo ir pabaigė dešimt privalomų psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimus, baigė „Agresijos ir autoagresijos valdymo programą“, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. R. P. turi pilnametį sūnų iš santuokos, taip pat nepilnametę dukrą, kuriai sukako treji metai ir trys mėnesiai, kurios susilaukė su sugyventine. Šiuo metu teismo sprendimo pagrindu vaiko globa yra nustatyta nuteistajam, jo sugyventinei yra apribotos motinos teisės. R. P. yra itin suinteresuotas vaikų auklėjimu bei išlaikymu. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, suvirintojo specialybę. Laisvėje jis turėjo savo autoservisą – „R. P. įmonė“, kuri 2018 m. lapkričio 16 d. buvo likviduota dėl bankroto, tačiau, nuteistojo teigimu, ateityje jis ketina tęsti savo autoserviso veiklą, iš naujo atsidaryti įmonę tose pačiose patalpose. Pasak R. P., jis turi apie aštuoniolikos metų darbo stažą. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, buvo pateikęs prašymus dėl įdarbinimo, norėjo įsidarbinti suvirintoju, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. R. P. gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. 56-1572 nurodyta, jog R. P. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, vaikais, buvusia sugyventine bei vaiko globėja telefonu, laiškais, pasimatymų metu nelankomas, kadangi tėvai yra garbaus amžiaus. R. P. turi pastovią gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju jis planuoja gyventi pas tėvus. 2018 m. gruodžio 6 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštas Nr. P-01/4-3080, jog nuteistojo nurodytu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, socialinė aplinka yra tinkama. R. P. sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei – 46 balai, iš jų 25 balai yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 21 balai – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Ankstesnio svarstymo metu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos OASys įvertis sudarė 56 balus, kas taip pat atitinka vidutinės rizikos lygmenį. R. P. rizikos įvertinimas nuo 2018 m. liepos 12 d. pirmojo svarstymo Komisijoje kito – mažėjo 10 balų. Pokytis fiksuojamas lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės sferose.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nagrinėjamu klausimu nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas. Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teiki Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, visų pirma įvertina tai, jog nenustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Teismas taip pat vertina tai, kad R. P. iš esmės atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, remiantis bylos medžiaga yra vidutinė – 46 balai, tačiau šiuo atveju bendrame jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste svarbi nuteistojo pažanga pastarąją riziką mažinant. Pažymėtina, kad nuteistajam atitinkant visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu, sutariama, kad sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, veikų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją mažinti bei kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo, pastarąjį paleidus į laisvę anksčiau laiko, daugiau nenusikals ir bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad R. P. turi gana nemenką kriminalinę praeitį, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai, būdingas nusikaltimo modelis. Jis ne pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo R. P. tąsyk nepateisino ir toliau elgėsi priešingai teisei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. P. nebuvo ir itin pavyzdingas atlikdamas šiuo metu jam paskirtąją bausmę – keturis kartus pažeidė bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimus. Kaip matyti iš asmens socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi tam tikrų emocinių problemų, kurios be kitų veiksnių įtakojo jo nusikalstamą elgesį. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja veikiau neigiamai. Vis tik, kreiptinas dėmesys, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam klausimą, yra įpareigotas analizuoti nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri atskleistų visapusišką jo asmenybės vaizdą. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kitos reikšmingos aplinkybės, išplaukiančios iš teismui pateiktos aktualios rašytinės medžiagos analizės, vis tik sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis dėl savo ateities yra gan motyvuotas, veikiau pasiruošęs laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių socialinių normų. Pažymėtina tai, jog ankstesni nuteistojo teistumai, būdingas nusikaltimo modelis yra statiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai, t. y. tokie, kurių galimybės sumažinti iš esmės nėra, teismas neturi būti besąlygiškai saistomas vien pastarųjų, privalo analizuoti ir kitas aplinkybes. Dėl nuteistojo vidaus taisyklių pažeidimų pastebėtina, kad drausminėmis nuobaudomis jis baustas tris kartus, paskutinįjį kartą 2017 m. rugpjūčio mėn., dėl gana mažareikšmio pažeidimo 2018 m. spalio 5 d. apsiribota vien žodiniu įspėjimu, šiuo metu nuobaudos nebegalioja, nuteistasis, be kita ko, kartą ir skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nagrinėjamoje situacijoje teismo teigiamai vertintinas nuteistojo kritiškas požiūris į savo paties padarytas nusikalstamas veikas, noras prisiimti atsakomybę, keistis, realių ir įgyvendinamų ateities planų, nesusijusių su nusikalstama veikla, formulavimas. Kaip pažymėta asmens socialinio tyrimo išvadoje, R. P. motyvacija nebenusikalsti ateityje yra pakankama, kriminalinės subkultūros nuostatų jis nepalaiko, pakeitė požiūrį į nusikalstamą veiklą. Nuteistasis įvykdė ankstesnės Komisijos teiktas rekomendacijas, rūpinosi gerbūviu, kaip ir iki pirmojo svarstymo, toliau dalyvavo įvairiose pataisos įstaigoje organizuojamose programose ir užsiėmimuose. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, yra išreiškęs norą dirbti, turi vidurinį išsilavinimą, specialybę, laisvėje nuosekliai užsiėmė ir ilgamete oficialia veikla – vadovavo ir dirbo autoservise, su šia veikla sieja ir ateities darbinius lūkesčius, rodė pastangas įsidarbinti ir bausmės atlikimo vietoje. Teismas vertina, jog nuteistojo darbiniai lūkesčiai gali būti realiai įgyvendinti. Teismas palankiai vertina nuteistojo glaudžius socialinius ryšius, keliamus nesavanaudiškus tikslus rūpintis vaikais, ypač nepilnamete dukra, kurios globa jam priskirta, garbaus amžiaus tėvais. Pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos rodiklis nuo praėjusiojo vertinimo sumažėjo 10 balų, nors rizika vis dar vertintina kaip vidutinė (46 balai), tačiau artimesnė žemai, teismas pripažįsta, jog toks pokytis išties yra matomas ir nelaikytinas mažareikšmiu. Manytina, jog galimybė sumažinti likusius dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertus nuteistajam grįžus į laisvę anksčiau laiko bus žymiai didesnė. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgus į jam paskirtos bausmės trukmę apskritai, yra išties ženkli. Pastebėtina ir tai, jog Komisijos narių dauguma (4 iš 6) pasisakė už lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą nuteistajam.
Atsižvelgus į teigiama linkme pasikeitusį nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, motyvaciją nebenusikalsti, konkrečių ateities planų ir tikslų, nesusijusių su teisei priešinga veikla formulavimą, aktyvų dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose, įvykdytas ankstesnės Komisijos rekomendacijas, pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atliktą bausmės dalį, kitas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad R. P. atitinka BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nėra pagrindo neginčytinai spręsti, jog išėjęs į laisvę anksčiau laiko, jis vėl elgsis priešingai teisės aktų reikalavimams ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, aptartų aplinkybių visuma rodo pozityvų jo ryžtą keisti gyvenimo būdą. Teismas linkęs nuteistajam suteikti šansą įrodyti savo nusiteikimą elgtis deramai, grįžti, adaptuotis ir įsitvirtinti visuomenėje anksčiau bausmės termino pabaigos. Teismo vertinimu, R. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko atitiks bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo siekį. Nenustačius jokių svarių kliūčių, Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, atsižvelgiant į išreikštą sutikimą, tvirtintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 59-256 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. P..
Nustatyti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) intensyvią priežiūrą, taikomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui R. P. nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
- neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020-04-16;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; datos.
- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.