Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.2; 2.6.5.2.1; 2.6.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2016 m. kovo 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui A. M., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 432,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 970,95 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, t.y. už 12 mėnesių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-18 susilaukė sūnaus M. M.. A. M. pripažino tėvystę sūnaus atžvilgiu, tačiau geranoriškai sūnaus neišlaiko, bendro ūkio neveda. Šalys tik kurį laiką kartu gyveno gimus sūnui. Nuo 2014-06-15 kartu nebegyvena. Ieškovė išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Ieškovė atsakovui siunčia sūnaus nuotraukas. Išvykus į užsienį, bendravimas su atsakovu tapo neįmanomas, kadangi jis nuolatos sukuria konfliktines situacijas. Kadangi nepilnametis sūnus visą laiką gyveno su motina, prašo jo gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą. Ieškovės skaičiavimais, nepilnamečiam vaikui ji išleidžia 864,51 Eur. Kadangi atsakovas išlaikymą vaikui skyrė nereguliariai, susidarė išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-06-15 ir sudaro 970,95 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojančią minimalią algą (I tomas, b.l. 1-4).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena užsienyje, nėra galimybės patikrinti jų buities sąlygų. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovės reikalavimams dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam iš tėvo priteisimo (I tomas, b.l. 42-43).

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės M. B. ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesutinka su ieškovės prašoma išlaikymo suma periodinėmis išmokomis, kadangi neišgali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo. Ieškovė pasirinko gyvenimą užsienyje, todėl turi pagalvoti apie savo indėlį į vaiko išlaikymą. Atsakovo alga yra minimali, t.y. 180,06 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas sutiktų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 90 Eur (II tomas, b.l. 113-114).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vaiko poreikius patvirtina į bylą pateikti kvitai. Ieškovė dirba tik pusę etato, gauna apie 993 Eur per mėnesį. Atsakovas yra įmonės savininkas, todėl turi galimybę nusistatyti sau algą pats. Atsakovas neįrodė, kad negauna dividendų už įmonės veiklą. Išlaikymo įsiskolinimą atsakovas pripažino ir apmokėjo, todėl ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas slepia savo pajamas, kitų vaikų neturi, gyvena nuomojamame bute. Nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, būrelių nelanko, nes trūksta lėšų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Jonas Ivoška nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su išlaikymo dydžiu. Atsakovas baiminasi, kad pinigai gali neatitekti vaikui. Atsakovas turi vieną transporto priemonę. Nėra tikslinga priimti sprendimą, kuris nebus įvykdytas. Teigia, kad atsakovo alga sudaro 105 Eur atskaičius mokesčius, todėl prašo priteisti pusę jo gaunamų pajamų. Patvirtino, kad atsakovas turi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Dana Sederevičienė nurodė, kad šalių buities sąlygos nebuvo ištirtos. Ginčo dėl gyvenamosios vietos nėra. Prie nepilnamečio vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu. Skyriaus darbuotojai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas yra įmonės direktorius. Atsakovas sutiktų nepilnamečiam vaikui skirti 90 Eur per mėnesį. Tačiau, Skyriaus nuomone, toks išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių ir suformuoto LAT išlaikymo dydžio orientacinio kriterijaus. Atsakovas turi dėti pastangas geresnio darbo paieškoms ir geresnėms pajamoms gauti. Prašo netenkinti atsakovo prašymo šioje dalyje.

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 970,95 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad šio reikalavimo atsisako.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Ieškovės veiksmai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, kadangi atsakovas išlaikymo įsiskolinimo sumą nepilnamečiam vaikui padengė (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. M., gim. 2013-02-18, yra ieškovės M. B. ir atsakovo A. M. sūnus (I tomas, b.l. 6). Ieškovės M. B. ir atsakovo A. M. santuoka nesudaryta.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio M. M., gim. 2013-02-18, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina M. B. (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 432,25 Eur per mėnesį. Atsakovas su tokia išlaikymo suma nesutiko. Sutiko nepilnamečiam vaikui teikti 90 Eur išlaikymą.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės M. B. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 8, 80). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 9-11, 77). Ieškovė teigė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje. Į bylą pateikė nuomos sutartį, remiantis kuria nuo 2014-08-29 nuomojasi būstą, kurio nuomos kaina per savaitę sudaro 60 GBP (I tomas, b.l. 13-14). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis sudaro 209,63 Eur neatskaičius mokesčių (I tomas, b.l. 16-20). Nors ieškovė ir nurodė, kad dirba tik pusę etato, tačiau pagal jos pateiktą darbo užmokesčio išmokėjimo lapelį, jos išdirbtos darbo valandos sudaro 37,75 per savaitę. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų (pavyzdžiui darbo sutarties), iš kurių galima būtų nustatyti, kad ieškovė tikrai dirba tik pusę etato.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. M. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 78). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis Citroen Evasion, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 79). Nurodytam automobiliui yra taikomas areštas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo 2014-11-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo darbo užmokestis sudaro 300 Eur neatskaičius mokesčių (I tomas, b.l. 81-83). Pagal į bylą pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą matoma, kad atsakovo alga iki 2015-08-01 sudarė 300 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo 2015-08-01 jo alga sudarė vos 162,50 Eur neatskaičius mokesčių (II tomas, b.l. 115, 156-157). Patikrinus duomenis VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre nustatyta, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2014-11-10. Vadinasi sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovas pats gali nusistatyti savo algos dydį. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas negauna dividendų iš įmonės veiklos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad į bylą pateikti duomenys iki galo neatspindi tikrosios atsakovo turtinės padėties. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jam darbingumas nėra apribotas.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vadovauja įmonės veiklai, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Atsakovas neturi jokių kitų išlaikytinių. Aplinkybė, kad atsakovas nusistatė sau perpus mažesnį nei minimali alga atlyginimą, negali būti vertinama kaip pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 90 Eur, arba kaip jis posėdžio metu nurodė – pusę jo gaunamos faktinės algos, kas sudarytų dar mažiau nei 90 Eur. Tokia išlaikymo suma neužtikrintų net minimalių fiziologinių vaiko poreikių. Atsakovas pats turi dėti didesnes pastangas, siekdamas gauti didesnes pajamas, kad galėtų nepilnamečiam vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiks bent jau minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė pati pasirinko gyventi užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikoje ir Didžiojoje Britanijoje skiriasi ne tik minimalios algos dydžiai, tačiau ir pragyvenimo lygis. Didžiojoje Britanijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ieškovė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant sūnaus poreikius. Iš tėvo objektyviai negali būti priteistas išlaikymas didesnis nei leidžia jo turtinė padėtis, galimybė gauti pajamas bei pragyvenimo lygis Lietuvoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių bei į tai, kad atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. M., gim. 2013-02-18, naudai priteistinas 175 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015-01-19, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė M. B. (CK 3.185 str. 1 d.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 83,58 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (I tomas, b.l. 5), 978,43 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei kitų bylinėjimosi išlaidų (I tomas, b.l. 22-23, 24-25, 55; II tomas, b.l. 103-105).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi šioje civilinėje byloje priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukė šią civilinę bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei grąžino ieškovei 30,75 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 111).

Kadangi ieškovės ieškinys dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra patenkintas pilnai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 63 Eur (175 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė patyrė 978,43 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 432,25 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis. Teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, t.y. priteisė po 175 Eur išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis. Laikytina, kad teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino 40,49 procentais. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 procentų, laikytina, kad teismas ieškinį patenkino 90,49 procentais. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovo priteistina 885,38 Eur (978,43 Eur x 90,49 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas nepateikė prašymo priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovo patirtos išlaidos už advokato pagalbą jam nepriteistinos.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartimi, naikintinos ((duomenys neskelbtini) str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,58 Eur. Kadangi ieškinys didžiąja dalimi yra patenkintas bei atsižvelgiant į atsakovo elgesį viso proceso metu, t.y. atsakovas vengė priimti iš teismo dokumentus (CPK 96 str. 5 d.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų.

Civilinę bylą Nr. N2-245-558/2016 nutraukti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-02-18, gyvenamąją vietą su motina M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-01-19, iki M. M., gim. 2013-02-18, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės 2015-01-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 885,38 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 38 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.