Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3374-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1-3374-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31447-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
E. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3374-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31447-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. C. 2017 m. birželio 23 d., apie 20.25 val., ties namu Nr. 37C Vilniuje, Dvaro g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. C. paaiškino, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 10.00 val., vienas jo draugas R. P., su kuriuo gyvena viename name, paliko saugojimui savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė raktą nuo automobilio, nes turėjo išvykti į Kėdainių rajoną savo reikalais. Minėtas automobilis stovėjo saugiai kieme prie jo namų (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 23 d. po 18.00 val. jis pasiėmė raktą nuo minėto automobilio, be draugo R. P. leidimo, ir vyko į Joninių šventę Vilniuje, Dvaro g. Šventėje išgėrė apie 4 butelius (5–6 % stiprumo) alaus. Po to, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgėręs ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, važiuodamas Dvaro gatve sustojo ir tuo metu, apie 19.40 val., priėjo policijos pareigūnai, paprašė pateikti automobilio dokumentus. Jis pateikė registracijos liudijimą ir asmens tapatybės kortelę, registracijos liudijimas gulėjo daiktadežeje ir pranešė jiems, kad neturi teisių. Vairuotojo pažymėjimo neturi nuo 1998 metų, atimta teisė vairuoti transporto priemones. Negali pasakyti, kas iškvietė policijos pareigūnus. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, jis pripūtė į alkotesterį virš 2 promilių. Labai išgyvena dėl minėto įvykio, teistumų neturi. Jo draugas tikrai nežinojo, kad jis išgėręs vairavo jam priklausantį automobilį (b. l. 40, 53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. C. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas Š. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 23 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. V., apie 19.45 val., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad Dvaro g., važiuoja automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant į Dvaro gatvę, iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo papildomos informacijos, kad minėtas automobilis sustojo Dvaro g., prie Verkių rūmų įvažiavimo. Atvykus minėtu adresu, rado automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dvaro g., ties įvažiavimu į Verkių rūmus. Vairuotojo vietoje sėdėjo E. C., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli. Minėtas asmuo pranešė, kad automobilio nevairavo, o jį čia atvežė kažkoks draugas, tačiau jokių duomenų apie draugą suteikti negalėjo. Bendraujant su E. C., į juos kreipėsi V. A., kuris paaiškino, kad minėtas automobilis važiavo Verkių gatve link Žaliųjų Ežerų, Vilniuje, vėliau pasuko į Dvaro gatvę ir privažiavęs prie Verkių rūmų sustojo. Iš automobilio asmenys neišlipo. Pranešėjas nurodė, kad automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent E. C. ir klaidos negali būti. Liudytojas V. A. paliudijo vairavimo faktą ir parašė paaiškinimą. Atvykęs ekipažas E. C. nustatė 2,22 promilių girtumą (b. l. 14).

Liudytojas R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 10.00 val., tiksliai laiko nenurodys, paliko savo draugui E. C., su kuriuo gyvena viename name, pažįsta jį daug metų, saugojimui savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė raktą nuo automobilio, nes turėjo išvykti į Kėdainių rajoną savo reikalais. Minėtas automobilis stovėjo saugiai kieme prie jo namų (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 23 d. po 20.00 val. paskambino E. C. ir pranešė, kad jį sulaikė policijos pareigūnai. Daugiau telefonu nieko neaiškino, kas nutiko, jokių aplinkybių nežino, negali papasakoti. Jis žinojo, kad E. neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad jis niekada nedrįs be teisių vairuoti automobilio. E. yra tvarkingas vyras, teistumų neturi. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilio raktą bei registracijos liudijimą (b. l. 17).

Liudytojas V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 19.25 val., vairuodamas automobilį „Volvo V70“, važiavo Žaliųjų Ežerų gatve link Santariškių, Vilniuje ir pastebėjo priekyje jo keistai važiuojantį raudonos spalvos automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant paskui automobilį, minėtas automobilis pavojingai manevravo kelyje. Apie 19.30 val., jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino Nr. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Po ko važiavo paskui automobilį Opel, kol jis nusuko į Dvaro gatvę ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie vartų. Tada pamatė, kad už vairo sėdi vyriškis, apie 35–40 metų amžiaus. Šalia vairuotojo sėdėjo nepažįstama moteris, jos veido bruožų neįsidėmėjo, nenurodys ir neapibūdins. Kol atvyko policijos pareigūnai apie 19.45 val., jis stebėjo minėtą automobilį, iš automobilio niekas nebuvo išlipęs. Atvykusiems pareigūnams jis parašė paaiškinimą apie įvykį ir išvažiavo savo asmeniniais reikalais. Atsimena, kad įvykio vietoje vairuotojas bandė tikinti pareigūnus, kad ne jis vairavo automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tai yra melas. Kiek į alkotesterį promilių pripūtė minėtas vairuotojas, jis nežino, kas vyko toliau, nurodyti negali (b. l. 22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. 19.34 val. užregistruotas įvykis, jog Verkių parke važinėja raudonos spalvos automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4–5)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. P. (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Opel Astra DTI Caravan“ kaina su PVM yra 1 070 Eur (b. l. 25).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. birželio 23 d. 20.25 val. E. C. nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis (b. l. 31).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 6242/2017(01) matyti, kad E. C. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 23 d. 20.45 val. nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 46).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1072 matyti, kad E. C. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,29 promilės etilo alkoholio (b. l. 47).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. C. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 56–57).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – nebaustas administracine tvarka (b. l. 65), nedirbantis (b. l. 66), neteistas (b. l. 68). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. C. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju E. C. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad E. C. nebaustas administracine tvarka, neteistas, E. C. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant įstatyme numatyto šios priemonės taikymo termino vidurkį.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam E. C. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo draugui R. P.. Tai patvirtina kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo R. P. parodymai ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 24). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – R. P., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo E. C. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad E. C. vairuojamos transporto priemonės vidutinė kaina yra 1 070 Eur (b. l. 25), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, neturėdamas šios teisės, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. birželio mėnesiui nustatyta 1 070 Eur (b. l. 25), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. C. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti E. C. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;

– automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 070 (vieno tūkstančio septyniasdešimties) Eur konfiskavimą.

E. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti E. C., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš