- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-2-267/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
- Pareiškėjas
- AB „Pakruojo arka“
- Suinteresuotas asmuo
- V. I., VĮ registrų centras Šiaulių filialui, Šiaulių apskrities VMI
- Advokatai
- Arūnas Koskus, Andrius Gudžinskas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant pareiškėjo AB „Pakruojo arka“ atstovams technikos direktoriui Antanui Čepuliui ir advokatui Andriui Gudžinskui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. I. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo AB „Pakruojo arka“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. I., VĮ registrų centras Šiaulių filialui ir Šiaulių apskrities VMI dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Pakruojo arka“ pareiškimu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad akcinė bendrovė „Pakruojo arka“ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) poilsio bazę, esančią (duomenys neskelbtini): pastatą svetainę-pirtį 1K1/p, pastatą poilsinę 2K1/m, pastatą klėtį 3I1/m, pastatą pirtį 4I1/m bei kitus statinius – tualetą V1, tualetą V2. Pareiškėjas nurodė, kad 1981 metais tuometinė Pakruojo Tarpkolūkinė statybos organizacija, 1986 metais reorganizuota į Pakruojo rajono statybos organizaciją, 1991 metais į Valstybinę įmonę „Arka“, iš Valstybės gavo pastatus bei vieno pastato akmeninius pamatus, esančius (duomenys neskelbtini). Kokiu pagrindu buvo perduoti pastatai nežinoma, nes neišliko tai patvirtinantys dokumentai. Tuo pačiu metu buvo gauta teisė naudotis 1,5 ha žemės sklypu, kuriame yra pastatai. 1982 metais ant akmeninių pastatų buvo pastatytas naujas pastatas. Statybos dokumentai neišliko. 1995-03-28 VĮ „Arka“ buvo privatizuota, įregistruojant akcinę bendrovę „Pakruojo arka“. Kartu su kitu turtu į AB „Pakruojo arka“ balansą buvo perrimti ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie bendrovės dokumentuose minimi kaip (duomenys neskelbtini) poilsio bazė, bei teisė naudotis žemės sklypu. Už žemės sklypą, kuriame stovi pastatai, nuo 1991 metų mokami žemės nuomos mokesčiai. 1997 metais buvo atlikta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, techninė inventorizacija, užvesta namų valdos techninės apskaitos byla, inventorizacija buvo atlikta 2002 metų gruodžio mėnesį. 1998 metais buvo atlikta poilsio bazėje esančių pastatų rekonstrukcija. Pastatai naudojami poilsiui, nuomojami įvairiems renginiams, šventėms. Visą laiką, nuo tada, kai buvo privatizuota VĮ „Arka“ ir AB „Pakruojo arka“ perėmė poilsio bazę, esančią (duomenys neskelbtini), šie pastatai buvo valdomi sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. I. ginčijo pareiškėjo pareiškime nurodyto nekilnojamo turto valdymo sąžiningumą ir atvirumą. Ji nurodė, kad toje vietoje, kur šiuo metu stovi pastatai, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į teismą, anksčiau buvo jos tėvo A. T. įtėvių E. ir P. D. sodyba: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pašiūrės. 1969 metais testamentu E. ir P. D. visą savo turtą paliko jai ir jos tėvui. Pirmas mirė E. D., o 1974 metais ir P. D.. Po P. D. mirties ji pasiėmė tik keletą namų apyvokos daiktų, visus kitus daiktus pasiėmė jos tėvas A. T.. Tuo metu tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Nuo 1976 metų iki 2001 metų gyveno (duomenys neskelbtini), todėl koks buvo D. sodybos pastatų likimas iki pat to momento, kada laikraštyje perskaitė skelbimą apie iškeltą bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, nežinojo, nes nuo 1974 metų šioje sodyboje nesilankė. Apie testamentą taip pat sužinojo tik tada, kai, perskaičiusi skelbimą, pradėjo archyvuose domėtis, ar nėra išlikęs koks testamentas. Apie pastatų likimą yra kalbėjusi tik su tėvu A. T., jis jai sakęs, kad norėjo eiti ten gyventi, tačiau jiems to padaryti neleido, kodėl neleido, nežino, gal dėl to, kad pastatai buvo nusavinti. Apie 1971 metų sprendimą dėl D. priklausiusių pastatų nukėlimo girdėjusi nebuvo. 2006-08-18 kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. ir P. D. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą nekilnojamą turtą, nes 1969 m. testamentas nepanaikintas ir ji turi teisę į šį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo AB „Pakruojo arka“ pareiškimą patenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėjas akcinė bendrovė „Pakruojo arka“ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatus: svetainę-pirtį 1K1/p, poilsinę 2K1/m, klėtį 3I1/m, pirtį 4I1/m bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nekilnojamas daiktas, dėl kurio į teismą kreipėsi pareiškėjas, nėra įregistruotas kito asmens, tame tarpe ir valstybės ar savivaldybės, vardu. Teismas neanalizavo ir nevertino nekilnojamų daiktų, dėl kurių į teismą kreipėsi pareiškėjas, valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo laikotarpiu nuo 1981 metų, kai juos pradėjo valdyti Pakruojo tarpkolūkinė statybos organizacija, iki 1995 m. kovo 28 d., nors nurodė, kad, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjas turėjo teisinę galimybę įrodinėti, jog šį nekilnojamąjį turtą valdė nuo 1981 metų, kai jį pradėjo valdyti Pakruojo Tarpkolūkinė statybos organizacija, o vėliau valdė Pakruojo rajono statybos organizacija ir Valstybinė įmonė „Arka“. Nurodė, kad pareiškėjas užvaldė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 1995 m. kovo 28 d., kai, kaip jau buvo minėta, privatizavus VĮ „Arka“, į pareiškėjo balansą perėjo ir šie pastatai. Tuo metu šie pastatai nuosavybės teise nepriklausė nei valstybei, nei savivaldybei, nei kokiam kitam asmeniui, jie buvo perimti iš Valstybinės įmonės, kuri šiuos pastatus naudojo poilsio tikslams, tuo metu niekas valdymo teisėtumo neginčijo, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą t.y. jį sąžiningai įgijo. Konstatavo, kad byloje surinktais faktiniais duomenimis įrodyta, jog pareiškėjas visą pastatų, dėl kurių įgijimo nuosavybėn įgyjamąja senatimi kreipėsi į teismą, valdymo įgyjamąja senatimi terminą t.y. iki 2005 m. kovo 28 d., taip pat kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bei bylos nagrinėjimo metu išliko sąžiningas - nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam šį turtą nuosavybėn t.y. pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo V. I. ginčijo valdymo sąžiningumą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu sužinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam šį turtą nuosavybėn,- kad yra 1969 m. spalio 25 d. testamentas, kuriuo D. E., S. ir D. P., J. visą savo turtą, kuris mirties dieną jiems bepriklausytų, tame tarpe ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko A. (A.) T., suinteresuoto asmens tėvui, ir suinteresuotam asmeniui. Be to, suinteresuotas asmuo 2006-08-18 prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tuos pačius pastatus kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administraciją. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą šį suinteresuoto asmens atsikirtimą, pažymėdamas, kad kliūtis, trukdanti įgyti asmeniui daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra tokio asmens (šiuo atveju pareiškėjo) suvokimas, kad kitas asmuo (šiuo atveju suinteresuotas asmuo) turi daugiau teisių už jį į užvaldomą daiktą. Teismas laikė, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, kad po E. D. ir P. D. mirties ji arba jos tėvas A. T. priėmė palikimą pagal 1969 m. spalio 25 d. testamentą tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nustatyta tvarka t.y. per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo – fakto nustatymo. Teismas nesivadovavo suinteresuoto asmens paaiškinimais, kad ji iki tol, kol neperskaitė skelbimo laikraštyje apie pareiškėjo pareiškimą, nežinojo apie 1969 m. spalio 25 d. testamentą, ir juos atmetė, nes nuo testamento surašymo iki tol, kol išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (1976 m.), praėjo 7 metai, o po P. D. mirties apie 2 metus.Visą tą laiką suinteresuotas asmuo gyveno pas tėvą A. T. šalia (duomenys neskelbtini), pasak suinteresuoto asmens, jos tėvas iki pat mirties slaugė, prižiūrėjo ir rūpinosi P. D.. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) priklausė tai pačiai Rozalimo apylinkei, kurios taryboje ir buvo saugomas 1969 m. spalio 25 d. testamento pirmasis egzempliorius, abu kaimai yra šalia šio miestelio, todėl suinteresuotas asmuo ir jos tėvas A. T. negalėjo nežinoti apie testamentą. Teismas, nespręsdamas suinteresuoto asmens V. I. 2006-08-18 prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į E. D. ir P. D. nuosavybės teise valdytus pastatus pagrįstumo klausimo, nes tai Pakruojo rajono savivaldybės administracijos kompetencijoje, konstatavo, kad šioje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo V. I. nepateikė jokių įrodymų, kad E. D. ir P. D. nuosavybės teise priklausę pastatai, P. D. mirties momentu buvę (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti, bei, kad šie pastatai 1991 m. rugpjūčio 1 dienai buvo išlikę. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, dėl kurio kreipėsi į teismą, būtų valdęs neteisėtai, to neginčijo ir suinteresuotas asmuo, todėl pripažino, kad AB „Pakruojo arka“ visą įgyjamosios senaties laiką pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė teisėtai. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas visą įgyjamosios senaties laiką pastatus, dėl kurių kreipėsi į teismą, valdė atvirai – juos naudojo poilsio organizavimui, nuomojo įvairiems renginiams, tame tarpe ir viešiems (nuo 1996 m. balandžio mėnesio iki 2007-01-15 buvo sudarytos 238 šių pastatų nuomos sutartys). Konstatavo, kad byloje išsiaiškintos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo nesislapstydamas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo ginčijo šių ginčo pastatų valdymo atvirumą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas šio nekilnojamo turto valdymo, kaip atskiros daiktinės teisės, neįregistravo viešame registre, kaip to reikalauja CK 4.27 str. 2 d. nuostatos. Tačiau teismas šios įstatymo nuostatos dėl valdymo įregistravimo viešame registre netaikė, kadangi pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, dėl kurio įgijimo nuosavybėn įgyjamąja senatimi kreipėsi į teismą, pradėjo valdyti iki Lietuvos Respublikos CK 4.27 str. 2 d. numatytos nuostatos įsigaliojimo 2003 m. liepos 1 dienos. Teismas konstatavo, jog iš byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo to momento, kada 1995 m. kovo 28 d. įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iki pat tos dienos, kad kreipėsi su pareiškimu į teismą, t.y. daugiau nei dešimt metų, šiuos pastatus valdė nepertraukiamai t.y. visą šį laiką valdymas nebuvo nutrūkęs ir joks asmuo valdymo neginčijo. Todėl teismas laikė, jog įrodyta, kad visą valdymo laikotarpį pareiškėjas elgėsi su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kaip jų savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens V. I. atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimą atmesti. Tuo pačiu prašo priteisti suinteresuoto asmens V. I. naudai iš pareiškėjo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nustatė faktą (ne juridinę reikšmę turintį faktą), nenurodydamas kokiu tikslu jį nustato, ir tuo pažeidė CPK 446 str., 447 str. 1 d., 448 str. 1 d. reikalavimus.
2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nustatydamas faktą dėl pastatų, kurių pareiškėjas neprašė, valdymo nuosavybės teise.
3. Pareiškėjas neįregistravo valdymo teisės į nekilnojamuosius daiktus viešajame registre, todėl teismas negalėjo konstatuoti šio valdymo įgijimo, kas yra būtina sąlyga įgyjamosios senaties termino (10 metų) eigos pradžiai, t.y. galimybei pradėti skaičiuoti 10 metų terminą.
4. Teismas atsiradus suinteresuoto asmens V. I. teisei į nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo pastatus, privalėjo konstatuoti CK 4.70 str. 1 d. numatytos sąlygos – daikto valdymo sąžiningumo daikto įgijimo nuosavybėn momentu nebuvimą arba kliūčių įgyti nuosavybės teises atsiradimą ir atmesti pareiškėjo pareiškimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB „Pakruojo arka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš suinteresuoto asmens V. I. pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Suinteresuotas asmuo yra praleidęs terminus atkurti nuosavybės teises į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties ji tik vilkina juridinio fakto nustatymo procesą. Būdama nesąžininga ir klaidindama teismą V. I. neturėjo teisės kreiptis į teismą ir ginčyti buvusių D. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo iškelta ši civilinė byla, valdymo teisėtumo ir sąžiningumo.
2. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad nuo 1981 m. oficialiai valdo išlikusius pastatus. Visą valdymo laikotarpį turtas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Minėtas valdymas prasidėjo dar iki naujojo CK įsigaliojimo ir jam transfomuoti į nuosavybę yra visos CK numatytos sąlygos. O tai, kad valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre dabar jau nebesukelia jokių pasekmių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės:
1995 metų kovo mėnesio 28 dieną buvo privatizuota Valstybinė įmonė „Arka“ ir įregistruota Akcinė bendrovė „Pakruojo arka“, kuri perėmė į savo balansą valstybinės įmonės turtą, taip pat ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo to laiko nepertraukiamai valdo pastatus: svetainę-pirtį 1K1/p, poilsinę 2K1/m, klėtį 3I1/m, pirtį 4I1/m bei kitus statinius – tualetą V1, tualetą V2, kuriuos pageidauja įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu. Valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filialo duomenimis, daiktinės teisės į šiuos suformuotus nekilnojamojo turto objektus viešajame registre neįregistruotos (b. l. 5, 7, 90-111, 121 t.1). 2006-04-06 pareiškėjas iškėlė bylą Pakruojo rajono apylinkės teisme, siekdamas įgyti šiuos pastatus nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu.
Suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujanti V. I. prieštaravo pareiškėjų pareikštam prašymui ir nurodė siekianti pasinaudoti įstatymo jai suteiktomis teisėmis ir įgyvendinti savo turtines teises į pareiškėjo valdomus pastatus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatų savininkas. Šią aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas, nurodydamas teismui pateiktame pareiškime, kad „peržiūrėjus visą dokumentaciją pastatų įsigijimo dokumentų rasta nebuvo“. Tačiau pareiškėjas tvirtina, kad elgėsi su valdomu turtu kaip daikto savininkas, gerino jį, tobulino ir mano, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių į šiuos pastatus.
Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Šioje byloje turi būti taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo nuo 2003 metų liepos 1 d., ir nors pagal 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau negalima šioje byloje pripažinti, kad pareiškėjas pageidaujamus įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti pastatus iki 2003 metų liepos 1 d. valdė 10 metų. Akcinė bendrovė „Pakruojo arka“ buvo įregistruota tik 1995 metais ir iki 2003-01-01 nebuvo praėję dešimt metų nuo šios įmonės veiklos pradžios. Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (rei vindicatio).
Nagrinėjamu atveju Akcinės bendrovės „Pakruojo arka“ naudojamų ginčo pastatų neišviešintas valdymas tęsėsi nuo 1995-03-28 (nuo AB „Pakruojo arka“ įregistravimo) ir iki 2003-07-01 nebuvo praėję dešimt metų. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo valdymas neatitiko LR CK 4.68 straipsnio nuostatų, t. y. reikalavimo nekilnojamąjį daiktą valdyti ne mažiau kaip dešimt metų taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs ja.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pareiškėjo pageidaujamų įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybėn pastatų valdymas neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nepagrįstai buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, naikintinas, o pareiškėjo AB „Pakruojo arka“ pareiškimas atmestinas (CPK 330 str.).
Kadangi pareiškimas atmetamas LR CK 4.68 straipsnio pagrindu, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitais apeliantės pateiktais įrodomaisiais faktais, analizę kolegija pripažįsta netikslinga.
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 2000 Lt atstovavimo išlaidų suinteresuoto asmens V. I. naudai ir 44,30 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo Akcinės bendrovės „Pakruojo arka“ (įmonės kodas 167917740, Buveinės adresas: Statybininkų 3, Pakruojis) 100 Lt (vieną šimtą Lt) žyminio mokesčio bei 2000 Lt (du tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų suinteresuoto asmens V. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 44,30 Lt (keturiasdešimt keturis litus 30 cnt) pašto išlaidų valstybei.