Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda M. Č., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl 2017 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis S. B. surašė M. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 25 d. 13 val. 41 min., H. Manto g. 45A, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš kairės važiavusiai transporto priemonei Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 102 punktus (b. l. 29-30).

2017 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu M. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d., 13 val. 41 min., H. Manto g. 45A, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš kairės važiavusiai transporto priemonei Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).

2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens M. Č. skundas dėl 2017 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo, kuriuo jis nesutinka su minėtu nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad M. Č. išvažiuodamas iš teritorijos, esančios H. Manto g. 45A, Klaipėdoje, prieš įvažiuodamas į H. Manto gatvę veidrodyje, pastatytame prie įvažiavimo į H. Manto gatvę, kuriame matomos nuo viaduko pusės atvažiuojančios transporto priemonės apie 300 metrų, praleido iš abiejų pusių artėjančias transporto priemones, po to matė artėjančią vieną transporto priemonę pirma eismo juosta, įvertino jos greitį ir atstumą iki jos, kuris buvo pakankamai saugus, kad nesutrukdyti jai eismo ir tik tada, įsitikinęs, kad bus saugu pradėjo važiuoti į H. Manto gatvę. Pradėjęs važiuoti dar įsitikino, kad nėra artėjančių transporto priemonių jam iš dešinės. Tuo tarpu kito automobilio vairuotojas D. K., vairuodamas transporto priemonę Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai viršijo leistiną greitį, nesilaikė KET 37 p. reikalavimų ir nemažino greičio.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Č. paaiškino, kad išvažiuodamas iš teritorijos, esančios H. Manto g. 45A, sukdamas į kairę H. Manto g. susidūrė su kita transporto priemone važiavusia H. Manto g. jam iš kairės. Susidūrė, dėl to, kad neturėjo galimybės jos pamatyti dėl to, kad šios transporto priemonės vairuotojas viršijo greitį. Išvažiuojant iš teritorijos į H. Manto g. iš kairės atvažiuojančios transporto priemonės matomos pakabintame veidrodyje. Prieš išvažiuodamas į gatvę, pasižiūrėjo, ar neatvažiuoja transporto priemonės iš dešinės, praleido atvažiuojantį automobilį iš dešinės, tada stebėdamas veidrodį pamatė transporto priemonę iš kairės, kuri buvo saugiu atstumu ir nusprendė, kad gali įvažiuoti į pagrindinį kelią. Pravažiavo pirmą juosta, vairuojamos transporto priemonės priekis buvo antroje juostoje ir tada įvyko susidūrimas su automobiliu Subaru. Prašė tenkinti jo skundą, kadangi kito automobilio vairuotojas viršijo greitį. Jei Subaru vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, būtų jį pastebėjęs ir praleidęs.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. 2016 m. rugpjūčio 25 d. policijos pareigūnui duotas paaiškinimas. Apklausiamas eismo įvykio dieną, M. Č. paaiškino, kad, 2016 m rugpjūčio 25 d. apie 13.35 val. važiavo iš teritorijos, esančios H. Manto g. 45 A, Klaipėdoje, į Dragūnų batalioną. Išvažiuodamas iš teritorijos įsitikino, kad tai daryti saugu, rodė posūkį į kairę ir stebėjo artėjančias transporto priemones. Kai nebuvo transporto priemonių suko į kairę ir tuo metu į jo vairuojamą Fiat Doblo automobilį atsitrenkė dideliu greičiu jam iš kairės atvažiavusi transporto priemonė Subaru. Po susidūrimo Fiat Doblo pasisuko. Išlipęs iš automobilio maždaug už 60 m. pamatė sustojusį Subaru automobilį. Prieš įvažiuodamas į kelią stebėjo veidrodyje iš kairės atvažiuojančias transporto priemones, jei jos važiuoja leistinu greičiu, yra gerai matomos. Šiuo atveju Subaru vairuotojas važiuodamas mieste nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio ženklų žyminčių perėją ir dėl to kilo eismo įvykis (b. l. 34-35).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Kepenis palaikė skundą jame nurodytais pagrindais, prašė bylą nutraukti, nes automobilis Subaru tikrai viršijo greitį, tuo pagrindu prašo panaikinti nutarimą, ir nutraukti bylą.

Liudytojas D. K. (asm. dok. D. K.) paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.37 val. vairavo automobilį Subaru XV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Klaipėdoje, H. Manto gatve. Prie 50 namo pėsčiųjų perėjoje jam iš dešinės „išlindo“ automobilis Fiat. Bandydamas neįvažiuoti į žalios spalvos Fiat bandė stabdyti, tačiau atstumas buvo per mažas, dėl to pasuko vairą į kairę pusę. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Automobilis Fiat į kelią įvažiavo greitai, nebandė stabdyti ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Po susidūrimo jo vairuojamas automobilis nedaug pravažiavo į priekį, apsisuko, atsitrenkė į bordiūrą ir sustojo. Fiat vairuotojas į pagrindinį kelią išvažiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir dėl to įvykio eismo įvykis (b. l. 36-37).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu S. B. gavo pranešimą, jog H. Manto g. 45A įvyko eismo įvykis, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. Č. išvažiuodamas iš teritorijos neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio automobiliui Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K., ir automobilis Fiat Doblo priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Subaru dešinį šoną (b. l. 47).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog eismo įvykio data – 2016 m. rugpjūčio 25 d., vieta – H. Manto g. 45A, Klaipėda. Nustatyta, jog schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 38).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, valstybinio numerio ženklas, automobiliui Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, priekinis dešinės pusės sparnas ir galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 39).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vykdant 2016-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį buvo vertinamas prie administracinės medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2016-08-25 eismo įvykis (b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad M. Č. vairuojamas automobilis Fiat Doblo išvažiuoja iš teritorijos, esančios H. Manto g. 45 A, išvažiuodamas suka į kairę. Jis praleidžia jam iš kairės pusės važiuojančias tris transporto priemones, taip pat vieną automobilį atvažiuojantį iš dešinės, tada suka į H. Manto gatvę ir susiduria su iš kairės atvažiavusiu Subaru automobiliu (b. l. 50).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-97(17) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo Fiat Doblo vairuotojo M. Č. veiksmai, - įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, nedavė kelio iš kairės artėjančiam automobiliui Subaru XV ir su juo susidūrė. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad automobilio Subaru XV vairuotojo D. K. kokie nors veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui. Techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilių Fiat Doblo ir Subaru XV susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu prieš išvažiuodamas į važiuojamąją dalį automobilio Fiat Doblo vairuotojas M. Č. būtų davęs kelią jam iš kairės gatve važiavusiam automobiliui Subaru XV (b. l. 69-75).

Teismas konstatuoja:

M. Č. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu M. Č. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d., 13 val. 41 min., H. Manto g. 45A, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš kairės važiavusiai transporto priemonei Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Subaru, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 102 punktus. M. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 28 eurų bauda.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles (KET) ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

M. Č. neneigia, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 13 val. 41 min., išvažiuodamas iš teritorijos, esančios H. Manto g. 45 A, Klaipėdoje ir įvažiuodamas į H. Manto gatvę, sukdamas į kairę pateko į eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad H. Manto g. jam iš kairės važiavęs automobilis Subaru XV viršijo leistiną greitį. M. Č. teigė, kad išvažiuodamas iš teritorijos įsitikino, kad tai daryti saugu, rodė posūkį į kairę ir stebėjo artėjančias transporto priemones. Kai nebuvo transporto priemonių suko į kairę ir tuo metu į jo vairuojamą Fiat Doblo automobilį atsitrenkė dideliu greičiu jam iš kairės atvažiavusi transporto priemonė Subaru. Prieš įvažiuodamas į kelią stebėjo veidrodyje iš kairės atvažiuojančias transporto priemones, jei jos važiuoja leistinu greičiu, yra gerai matomos. Subaru XV vairuotojas važiuodamas mieste viršijo greitį, M. Č. negalėjo jo pamatyti veidrodyje ir dėl to kilo eismo įvykis. M. Č. skunde teigė, jog priimant nutarimą nebuvo vertinta pateikta filmuota medžiaga. D. K. įvykio dieną pareigūnui pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.37 val. vairavo automobilį Subaru XV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Klaipėdoje, H. Manto gatve. Prie 50 namo pėsčiųjų perėjoje jam iš dešinės „išlindo“ automobilis Fiat. Bandydamas neįvažiuoti į žalios spalvos Fiat bandė stabdyti, tačiau atstumas buvo per mažas, dėl to pasuko vairą į kairę pusę. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Automobilis Fiat į kelią įvažiavo greitai, nebandė stabdyti ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Po susidūrimo jo vairuojamas automobilis nedaug pravažiavo į priekį, apsisuko, atsitrenkė į bordiūrą ir sustojo. Fiat vairuotojas į pagrindinį kelią išvažiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir dėl to įvykio eismo įvykis (b. l. 36-37). Šiems prieštaravimams pašalinti buvo paskirta autotechninė ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. ekspertizės aktu Nr. 11K-97(17) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio kilimą sąlygojo Fiat Doblo vairuotojo M. Č. veiksmai, - įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, nedavė kelio iš kairės artėjančiam automobiliui Subaru XV ir su juo susidūrė. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad automobilio Subaru XV vairuotojo D. K. kokie nors veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui. Techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilių Fiat Doblo ir Subaru XV susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu prieš išvažiuodamas į važiuojamąją dalį automobilio Fiat Doblo vairuotojas M. Č. būtų davęs kelią jam iš kairės gatve važiavusiam automobiliui Subaru XV (b. l. 69-75).

Konstatuotina, jog šios ekspertizės išvados pašalino byloje atsiradusius prieštaravimus. M. Č. kaltė byloje įrodyta ne tik ekspertizės išvadomis, bet ir kitais surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais – paaiškinimais, eismo įvykio schema, tarnybiniais pranešimais ir kt.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo požymius atitinkančio ANK straipsnio nėra. Tačiau M. Č. veiksmai, pažeidę Kelių eismo taisyklių 4, 9, 102 punktus, atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą ANK numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama.

M. Č. padarytas pažeidimas kvalifikuotas teisingai, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Skaitmeninės laikmenos (CD) su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliekamos saugoti administracinio nusižengimo byloje (b. l. 50,66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Č. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Skaitmenines laikmena (CD) su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.