Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai I. V., atsakovo atstovei Teresai Parfinovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su nurodytais sprendimais pareiškėja nesutinka, teigia, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 2 d. garantuoja teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 p. šiems asmenims nustatyta eilė reikalavimų ir veiksmų, kuriuos jie privalo atlikti: turi pateikti rašytinį prašymą teritoriniam skyriui, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos rekvizitus, paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, asmenims, atitinkantiems Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytas sąlygas, senatvės ar invalidumo pensijos dalis išmokama be asmens prašymo, pervedant ją į sąskaitą. Toks teisinis reglamentavimas, pareiškėjos nuomone, nustato skirtingas sąlygas pensijų dalies išmokėjimui atskiroms grupėms asmenų, todėl valstybės įsipareigojimų vykdymas jų atžvilgiu taip pat vertintinas skirtingai atsižvelgiant į paveldėtojo teisinį statusą bei ypatybes.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir nors atsakovai laikosi pozicijos, kad įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau įstatymo normos, nustatančios valstybinio socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką šių pensijų gavėjams nėra pilnai įgyvendintos, t. y., nepasiektas aukščiau nurodytas įstatymo priėmimo tikslas - kompensuoti visas kada nors neišmokėtas pensijų sumas, taip pat ir dirbantiems pensininkams sumažintas pensijas.

Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas išdėstė neišmokėtų pensijos dalių išmokėjimo terminus tam, kad būtų palengvinta našta valstybei sunkmečio metu, bet ne tikslu nustatyti naikinamąjį terminą neišmokėtoms pensijų dalims išmokėti, kuris akivaizdžiai pažeistų konstitucines asmenų teises. Tai, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str., taip pat Tvarkos aprašo 12 p. nurodytas išmokų terminas šiuo metu yra pasibaigęs, pareiškėjos teigimu, savaime neeliminuoja ir nepaneigia asmens teisės į mirusiam asmeniui neišmokėtą pensijos dalį. Pareiškėja pažymėjo, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. nustatyti terminai taikomi valstybės finansinei prievolei įvykdyti, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra reglamentuota, kad jie būtų taikomi ir paveldėtojų prašymams pateikti. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar Tvarkos aprašo 12 p., netiesiogiai nustatantis, kad gali būti tenkinami tik tie prašymai, pagal kuriuos išmokas galima suspėti pervesti iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Pensijų dalies išmokėjimo įstatymui, kuris tokio apribojimo nenumato, ir nepažeidžia konstitucinių asmenų teisių.

Skunde teigiama, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog asmenų prašymai turėjo būti pateikti ne vėliau, kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., iš čia galima išvada, kad pagal paveldėtojų prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. likus mažiau nei 30 kalendorinių dienų (Tvarkos aprašo 12 p.), tokiems asmenims būtų išmokėta neišmokėtos pensijos dalis ir po 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi, tokiu atveju ta pati asmenų grupė atsiduria skirtingoje padėtyje, kas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą.

Pareiškėja pažymėjo, kad be atitinkamos VSDFV pažymos apie neišmokėtą J. V. pensijos dalį, adresuotos notarų biurui, tokio paveldėjimo teisės liudijimo notaras neišduoda, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta jai išmokėti mirusiam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos dalį, buvo priimtas 2013 m. birželio 7 d., o duomenys apie neišmokėtą pensijos dydį (18 706,53 Lt) pateikti tik VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 9 d. rašte Nr. (10.1) 3 - 82949, t. y., jau po to, kai prašymas buvo atmestas. Pareiškėja teigė, kad pateikto prašymo teritoriniame skyriuje nagrinėjimo metu pažyma apie J. V. neišmokėtą pensijos dalį nebuvo parengta ir ją apskritai atsisakyta rengti.

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyrius 2013 m. liepos 9 d. rašte Nr. (10.1) 3 – 82949 nurodė, jog mirusiam J. V. neišmokėta pensijos dalis yra 18 706,53 Lt. Šios lėšos priklauso mirusiam J. V. (yra jo nuosavybė), todėl be teisėto pagrindo negali būti nusavinama ar kitaip jomis disponuojama, nei nustatyta Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja nurodė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikotarpis, per kurį valstybė yra įsipareigojusi išmokėti asmenims apskaičiuotą senatvės ar invalidumo pensijos dalį Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str., nei kituose jo straipsniuose nėra expressis verbis įtvirtintas pakankamas (protingas) terminas paveldėtojų prašymams dėl mirusiam asmeniui priklausančio neišmokėtos pensijos dalies pateikti ir nėra numatyta galimybė asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą prašymų pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti tam tikra tvarka. Pažymėjo, jog nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnyje, nei kituose jo straipsniuose nėra expressis verbis nustatyta, kad paveldėtojai, pateikę prašymus po 2012-12-31, netenka teisės į mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymą. Taigi, Tvarkos aprašo 12 p., netiesiogiai nustatantis paveldėtojų prašymų dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikimo terminus, siejamus su išmokų pensijas gaunantiems asmenims pervedimo terminais, neatitinka aukščiau minėtų Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų, kurios tokių terminų expressis verbis neįtvirtina.

Tuo pačiu pareiškėja pažymėjo, jog ji yra pensininkė, serga sunkia akių liga, dėl ko neskaito spaudos ir nežiūri televizijos, apie skunde nurodytus teisės aktus ir apie galimybę gauti jos mirusiam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos dalį ji sužinojo atsitiktinai iš kitų asmenų, todėl mano, kad tokių asmenų, kurių teisės yra diskriminuojamos, gali būti ir daugiau.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Negautų senatvės ir invalidumo dalies pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau - Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) nustatė negautos senatvės ar invalidumo pensijos dalies, kurios 1995-2002 metais dirbę pensininkai negavo dėl to, kad pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija, išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijos dalimi laikomas asmeniui paskirtos senatvės ar invalidumo pensijos ir priklausiusios mokėti pensijos, kurios dydis pagal Pensijų įstatymo nuostatas buvo ribojamas dėl gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, dydžių skirtumas. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2010 m. Vyriausybė, vykdydama Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 9 str. nuostatas, 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Tvarkos apraše, įsigaliojusiame nuo 2008-02-29, nustatė negautos pensijos dalies išmokėjimo eiliškumą ir periodiškumą.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymui Nr. XI-530 (Žin., 2009, Nr.l 51-6777), pakeitusiam Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d., buvo nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780 ( Žin., 2009, Nr. 158-7166), įsigaliojusiu nuo 2010-01-01, atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3-6.5 ir 12 punktai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusiame Tvarkos aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad už mirusius iki 2008-01-01 senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį.

Atsakovas nurodė, kad pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 2 d., teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 p. nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Tvarkos aprašo 12 p. nustatyta, kad asmenims nurodytus dokumentus pateikus praėjus šio Aprašo 6.1-6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, jiems senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31d.

Pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajį pensijų skyrių dėl 2007-03-29 mirusio vyro J. V. negautos pensijos dalies kreipėsi praleidusi Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytą terminą. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013-06-07 raštu Nr. (10.1)3-70560 bei 2013-07-09 raštu Nr.(10.1)3-82949 informavo pareiškėją apie jos sutuoktiniui neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir kartu paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti jai negautą mirusio sutuoktinio senatvės pensijos dalį.

VSDF teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusių pensininkų paveldėtojus, todėl Tvarkos apraše nustatyta, kad dėl 1995-2002 metais neišmokėtos pensijų dalies sumos už mirusius pensininkus paveldėtojai į VSDF teritorinius skyrius turi kreiptis patys, pateikdami prašymą ir kitus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

Atsakovas nurodė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas bei Tvarkos aprašas buvo paskelbti viešai, todėl pareiškėjos argumentas, jog jai šie teisės aktai nebuvo žinomi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus reikalavimus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą su jame išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad paveldėtojas, siekdamas gauti mirusio asmens negautą pensijos dalį, turi pateikti prašymą ir kitus Tvarkos aprašo 7 p. nurodytus dokumentus. Pagal šį prašymą negauta pensijos dalis išmokama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Tvarkos aprašo 12 p.). Pareiškėja su 2013 m. birželio 4 d. prašymu nepateikė Tvarkos aprašo 7 p. nurodytų papildomų dokumentų bei prašė apskaičiuoti 2007-03-29 mirusio sutuoktinio J. V. 1995-2002 metais negautą senatvės pensijos dalį, t. y., bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dėl 2007-03-29 mirusio sutuoktinio J. V. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo su prašymu ir Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytais dokumentais iki 2012-12-31 (Tvarkos aprašo 12 p.) į VSDFV skyrių nesikreipė, todėl teisinio pagrindo išmokėti jai J. V. negautą senatvės pensijos dalį nėra.

VSDFV pažymėjo, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. 2012 metų antrą pusmetį žiniasklaidos priemonėmis visuomenė nuolat buvo informuojama apie būtinybę paveldėtojams kreiptis dėl mirusiojo negautos pensijos dalies iki 2012-12-31.

Atsiliepime nurodyta, kad tvarkos aprašo 12 p., kuriame nustatytas naikinamasis terminas, nekeičia Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 2 d. ir 5 str. normų turinio, o tik detalizuoja jų įgyvendinimo tvarką. Pensijos dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi šioje normoje iš esmės yra įrašytas terminas, iki kurio asmenims (tiek patiems gavėjams, tiek jų paveldėtojams) gali būti išmokama negauta pensijos dalis, ir pavedimas Vyriausybei (įgaliojimas) nustatyti išmokėjimo tvarką. Todėl pareiškėjos reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. ir Tvarkos aprašo 12 p. tiek, kiek juose exsressis verbis nėra įtvirtintos paveldėtojų prašymų pateikimo terminus bei jų praleidimo teisines pasekmes reglamentuojančios nuostatos, neprieštarauja Konstitucijos 29 str., 23 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, ar Tvarkos aprašo 12 p. ta apimtimi, kiek netiesiogiai numato, kad paveldėtojų prašymai turi būti pateikti taip, kad neišmokėta pensijos dalis būtų išmokėta iki 2012-12-31, neprieštarauja Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 2 d. ir 5 str., atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 58). Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (10.1)3-70560, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos dalį už mirusį sutuoktinį J. V., teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos I. V. teisės gauti jos mirusio sutuoktinio J. V. negautą senatvės pensijos dalį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. V. mirė 2007 m. kovo 29 d. (b. l. 30), pagal Vilniaus 36-ojo notarų biuro 2007 m. rugpjūčio 6 d. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. V. (b. l. 27-29).

Pareiškėja 2013 m. birželio 4 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu paskaičiuoti jos mirusio vyro J. V. negautos pensijos dalį (b. l. 36).

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (10.1) 3-70560 atsisakė išmokėti pareiškėjai pensijos sumą už mirusį pensijos gavėją, kadangi pareiškėja tokį prašymą pateikė praleidusi teisės aktų nustatytą terminą (b. l. 10). 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. (10.1)3-82949 skyrius papildomai informavo pareiškėją, kad J. V. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis yra 18706,53 Lt (b.l. 11). VSDFV 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5001 paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) 3-70560 bei papildomai nurodė, kad pareiškėja nepateikė paveldėjimo teisę patvirtinančių įrodymų (b. l. 12).

Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės/invalidumo pensijos dalies apskaičiavimą, J. V. laikotarpiu nuo 1997-11-01 iki 2002-12-31 neišmokėta pensijos dalis sudaro 18 706,53 Lt (b. l. 11, 37-39).

Negautų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta 2007 m. lapkričio 6 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme Nr. X-1313 (Žin., 2007, Nr. 120-4880; toliau – Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) bei Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos apraše (Žin., 2008, Nr. 24-874; toliau – Tvarkos aprašas).

Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog jis yra taikomas tiems pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija. Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 8 įstatymui Nr. XI-530, Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais, o Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010 m. sausio 1 d., atitinkamai buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3–6.5 ir 12 punktai. Tvarkos aprašo 6.5 punktu buvo nustatyta, kad už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželį. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad, jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio aprašo 6.1–6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėja, siekdama gauti iki 2008 m. sausio 1 d. mirusio sutuoktinio negautą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti šias esmines minėtuose teisės aktuose nustatytas sąlygas: pateikti teritoriniam skyriui rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą, be to juos pateikti turėjo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su prašymu apskaičiuoti 2007 m. kovo 29 d. mirusio sutuoktinio J. V. susidariusią pensijos nepriemoką ir ją išmokėti į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių kreipėsi tik 2013 m. birželio 4 d. (b. l. 36), tai yra praleidusi Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytą terminą, be to, kreipimosi metu nepridėjo paveldėjimo teisės liudijimo ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimo. Tiek VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013-06-07 sprendimu Nr. (10.1)3-70560, tiek ir VSDFV 2013-07-24 sprendimu Nr. (6.5)I-5001 pareiškėją informavo, kad išmokėti jos mirusio sutuoktinio J. V. pensijos dalį nėra teisinio pagrindo, nes praleistas prašymo pateikimo terminas. Skyrius sprendime dėl to, jog prie prašymo nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nepasisakė ir savo sprendimo šia aplinkybe negrindė.

Pareiškėja teigia, kad nors Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo normų taikymas pasibaigė 2012-12-31, kai kuriems pensijų gavėjams iki šiol nėra kompensuotos visos kada nors neišmokėtos pensijų sumos, todėl valstybės prisiimti įsipareigojimai ir toliau turi būti įgyvendinami. Šiuos pareiškėjos teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą nustatytas terminas, iki kada išmokamos pensijų dalies sumos už iki 2008 m. sausio 1 d. mirusius pensijų gavėjus, yra naikinamasis. CK 1.117 straipsnio 6 dalis naikinamąjį terminą apibrėžia kaip terminą, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Šie terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Procesiniu aspektu tai reiškia, kad neatlikus veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatymas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad Pensijos dalies išmokėjimo įstatymas kaip ir Tvarkos aprašas buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis.

Vadovaujantis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VSDFV Vilniaus pensijų skyriaus 3-iasis pensijų skyrius ir VSDFV, nepažeisdami teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai mirusio sutuoktinio J. V. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kadangi dėl pensijos dalies išmokėjimo ji kreipėsi praleidusi nustatytą terminą, kuris yra naikinamasis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos I. V. reikalavimai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-70560 ir VSDFV 2013 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5001 yra atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 d.). Trečiasis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių išmokėti jai 2007 m. kovo 29 d. mirusio sutuoktinio J. V. 18 706,53 Lt dydžio pensijos dalį laikytinas išvestiniu, todėl nepanaikinus ginčijamų sprendimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo. Dėl nurodytų priežasčių šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Skundu pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjos teigimu, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims įgyvendinti jų teises į neišmokėtą pensijos dalį, todėl įstatymiškai nenustatydamas pareiškimų padavimo terminų, teisinių jų praleidimo pasekmių, o šiuos terminus netiesiogiai sutapatindamas su išmokų pensijas gaunantiems asmenims pervedimo terminais, įstatymų leidėjas nesilaikė asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir taip pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, praranda teisę paveldėti mirusiam asmeniui priklausančią neišmokėtos pensijos dalį. Nustatant neišmokėtos pensijų dalies išmokėjimo tvarką ir sąlygas taip, kad be jokio objektyvaus pagrindo paneigiamos paveldėtojų nuosavybės teisės, palyginti su tais asmenimis, kuriems apskaičiuotos pensijos dalies sumos pervedamos/skirstomos centralizuotai, bei pažeidžiami konstituciniai nuosavybės teisės apsaugos principai, t. y. nepagrįstai ribojama asmenų paveldėjimo teisė (Konstitucijos 23 str.).

Pareiškėja nurodė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos neproporcingai riboja paveldėtojų teises neišmokėtos pensijų dalies išmokėjimo procese, todėl neužtikrinama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas, neapsaugomos teisinių santykių subjektų teisės, taip pat ir įgytos paveldint turtą. Be to, kyla pagrįsta abejonė, ar Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatos, kuriose nėra apibrėžti paveldėtojų prašymų pateikimo terminai bei teisiškai nesureguliuotos pasekmės, tais atvejais, kai tokie prašymai pateikiami pavėluotai, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, su prašymu ištirti ar Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. ir Tvarkos aprašo 12 p. tiek, kiek juose expressis verbis nėra įtvirtintos paveldėtojų prašymų pateikimo terminus bei jų praleidimo teisines pasekmes reglamentuojančios nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam piliečių lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 23 str., įtvirtinančiam nuosavybės teisių apsaugą; konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat ar Tvarkos aprašo 12 p. ta apimtimi, kiek netiesiogiai numato, kad paveldėtojų prašymai turi būti pateikti taip, kad neišmokėta pensijos dalis būtų išmokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Pensijų dalies išmokėjimo įstatymui (3 str. 2 d.; 5 str.), kuris tokių apribojimų paveldėtojams neįtvirtina, taip pat minėtiems Konstitucijos straipsniams. Teismui nenustačius kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindų, pareiškėja prašė jos skundą tenkinti.

Prašymas netenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, yra abejonė, kuri turi būti iš tiesų pagrįsta, pakankamai aiški, susijusi su abejonių protingumo ir teisingumo principų kontekste keliančių santykių sureguliavimu. Teismui nagrinėjamoje byloje nekilus abejonių dėl Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 str. ir Tvarkos aprašo 12 p. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam piliečių lygybės prieš įstatymą principui, Konstitucijos 23 str. įtvirtinatam nuosavybės teisių apsaugos principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat Tvarkos aprašo 12 p. nuostatų atitikties Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 str. 2 d., 5 str., spręstina, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti minėto akto konstitucingumą (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. V. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.