Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2008 m. liepos 3 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P459669 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. birželio 24 d., apie 17.30 val., duomenys neskelbiami, Šiauliuose, S. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nukasė V. P. priklausančiame sklype žemių sluoksnį.

Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2008 m. lapkričio 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) S. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarimą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.

S. K. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, taip pat jis prašė jo naudai priteisti išlaidų, patirtų dėl skundo surašymo, atlyginimą.

Skunde S. K. paaiškino, kad jis su sutuoktine R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą ir pastatus, esančius duomenys neskelbiami, Šiauliuose. Nurodė, kad jiems priklausantis žemės sklypas ribojasi su V. ir A. P. žemės sklypu, esančiu duomenys neskelbiami, Šiauliuose. Pažymėjo, kad Protokolas jam buvo surašytas remiantis V. P. skundu.

Laikėsi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2007 m. spalio 15 d. A. P. davė notariškai patvirtintą sutikimą dėl to, kad S. ir R. K. be ištisinio pamato ant žemės sklypų, esančių duomenys neskelbiami ir duomenys neskelbiami, Šiauliuose, statytų akliną metalinę tvorą (iki 1,8 m aukščio). Minėtame sutikime nurodoma, jog A. P. dėl šios tvoros statybos pretenzijų neturi ir neturės. Teigė, jog 2008 m. birželio mėn. jis pradėjo minėtos tvoros statybą, tačiau tam tiek iš jo, tiek iš V. ir A. P. sklypų pusės reikėjo sulyginti žemę. Pabrėžė, jog tvoros statyba nėra reglamentuota įstatymu, todėl jis, turėdamas pirmiau minėtą A. P. sutikimą, lygino žemę. Nurodė, kad iš V. ir A. P. žemės sklypo pusės ant sklypų ribos sustumdžius žemęs buvo atsiradę dideli, piktžolėmis apaugę žemės kauburiai. Akcentavo, jog šioje vietoje sulygindamas žemę, jis žemės nenukasė ir jos nepasisavino, ką įrodo faktinė žemės sklypų padėtis.

Atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Komisijos posėdyje, nebuvo kviečiami ekspertai ar specialistai, kurie galėtų objektyviai įvertinti visus duomenis.

Komisija atsiliepime į S. K. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime laikėsi pozicijos, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad nors S. K. ir turėjo kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą dėl tvoros statybos, tačiau jis neturėjo teisės savavališkai nukasti žemių ar lyginti kaimyninio žemės sklypo, nes tai nebuvo aptarta duotame sutikime. Vertino, jog idant galėtų atlikti tokius veiksmus, jis turėjo gauti atskirą kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Vertino, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, tvoros su stulpiniais pamatais pastatymui nėra būtina sulyginti žemę. Be to, nėra aišku, taip pat ir S. K. negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo nukasti konkretaus pločio žemės ruožą. Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija nesprendė klausimo dėl žemės pasisavinimo. Pažymėjo, jog ATPK 188 straipsnyje numatytai veikai kvalifikuoti užtenka paties savavaldžiavimo fakto, t. y. kad svetimame žemės sklype buvo atlikti tam tikri veiksmai be šio žemės sklypo savininko sutikimo.

Nukentėjusieji V. ir A. P. atsiliepime į S. K. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime nukentėjusieji laikėsi pozicijos, jog S. K. administracinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes jis pažeidė jų turtines ir neturtines teises. Teigė, jog dėl jo veiksmų buvo pabloginta jiems priklausančio žemės sklypo būklė, jo pradinėms charakteristikoms atstatyti reikalinga atlikti žemės darbus. Atkreipė dėmesį į tai, jog S. K. skunde nenurodė, jog jam buvo duotas sutikimas statyti tvorą ant žemės sklypų ribos. Kiti darbai joje nėra numatyti. Teigė, kad nors A. P. sutikime nurodė, jog dėl tvoros pretenzijų neturi ir neturės, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Vertino, jog S. K. pagal jam duotą sutikimą neturėjo teisės iškasti visos žemės sklypų ribos, manė, kad užteko iškasti po duobę kiekvienam žemės sklypui. Pažymėjo, kad S. K. ne tik iškasė žemės sklypų ribą, bet ir 0,4 m gylyje nukasė 1 m pločio ir 19,4 m ilgio žemės sluoksnį jiems priklausančiame sklype. Teigė, jog dėl to, kur buvo pašalintas nukastas dirvožemis, jie duomenų neturi.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi S. K. skundą patenkino iš dalies: Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą gražino Institucijai, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas nutarė informuoti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Šiaulių skyrių apie teisminio nagrinėjimo metu nustatytus administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnyje, požymius, perduodant tyrimui reikiamą medžiagą. Taip pat atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 286 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, jog tiek Protokole, tiek Nutarime nurodoma, jog S. K. pažeidė ATPK 188 straipsnį, tačiau tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo įvardyti. Akcentavo, jog taip yra pažeidžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą. Pažymėjo, jog netinkamai surašyto Protokolo pagrindu priimtas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal dabar byloje esančius įrodymus negalima spręsti dėl to, ar S. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Rėmėsi ATPK 41 straipsniu ir padarė išvadą, jog S. K. skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyti ir darbų saugos statybos objekte pažeidimai, kuriuos teismo posėdžio metu patvirtino R. ir S. K., liudytojomis apklaustos A. S. ir J. P., specialistas Z. K., iš dalies nukentėjusieji V. ir A. P. bei prie bylos prijungtos statybvietės fotonuotraukos.

Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 3 d. konsultaciją Nr. 1-K (Administracinių teismų praktika, P. 324) bei 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 ir nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nėra atlyginamos patirtos atstovavimo išlaidos (išskyrus neteisėtą arešto paskyrimą).

III.

Nukentėjusysis A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, padarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies ir 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ATPK 41 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių buvimo yra nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas išėjo už S. K. skundo nagrinėjimo ribų. Remiasi ATPK 262 straipsnio 8 dalimi ir nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nukentėjusiesiems buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau teismas jiems inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių konkrečiai nesuformulavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau pacituota teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Kaip matyti iš Protokolo (b. l. 6) turinio, jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veika pažeidė S. K., tas nėra padaryta ir Nutarime (b. l. 5).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytų esminių Protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima. Protokole S. K. suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Nutarimą ir grąžino bylą iš naujo tirti Institucijai.

Nukentėjusysis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jam ir nukentėjusiajai V. P. (jo sutuoktinei) pagal ATPK 41 straipsnį buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties (b. l. 88-93) rezoliucinės dalies ketvirtos įtraukos, pirmosios instancijos teismas nutarė informuoti VDI Šiaulių skyrių apie skundo nagrinėjimo metu nustatytus administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnyje, požymius, perduodamas tyrimui reikiamą medžiagą. Tą patvirtina ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. atskiroji nutartis, kuria nutariama apie nustatytus pažeidimus informuoti VDI Šiaulių skyrių (b. l. 94-96). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, jis priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. ATPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog VDI nagrinėja inter alia šio kodekso 41 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi jam ir jo sutuoktinei buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, yra nepagrįstas, o tuo pačiu nepagrįstas ir jo teiginys, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes minėtoje nutartyje nebuvo suformuluotas konkretus kaltinimas.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.