- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-920-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01976-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- J. Č.-S., L. S., R. Č.
- Atsakovas
- S. Č., L. J., J. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų J. Č.-S., L. S. ir R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Č.-S., L. S., R. Č. ieškinį atsakovams S. Č., L. J., J. P. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės S. Č. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės L. J. priešieškinį dėl deklaracijos apie statinio užbaigimą pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė: 1) pakeisti 2009 m. vasario 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-341/2009 nustatytą naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (toliau-Gyvenamasis namas) tvarką ir nustatyti, kad: 1.1. J. Č.-S. ir R. Č. pagal 2017 m. gruodžio 8 d. matininkės A. S. parengtą gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos planą naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1 (5,48 kv. m), 1-2 (9,99 kv. m), 1-3 (20,02 kv. m), 1-4 (7,44 kv. m) ir 1-5 (9,73 kv. m), t. y. 52,66 kv.m gyvenamojo namo dalimi; 1.2. S. Č. ir L. J. pagal 2017-12-08 matininkės A. S. parengtą gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos planą naudojasi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6 (3,63 kv. m), 1-7 (9,06 kv. m), 1-8 (22,34 kv. m), 1-9 (15,57 kv. m) ir 1-10 (8,03 kv. m), t. y. 58,63 kv. m gyvenamojo namo dalimi; 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018-01-17 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurią: 2.1. S. Č., L. J. ir J. P. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1519 kv. m dalimi 2018 m. sausio 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. parengtame žemės sklypo plane paženklinta riboženkliais Nr. 1, 35, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 3, 4, 5, 1 ir pažymėta indeksu „skl. 1“; 2.2 J. Č.-S., L. S. ir R. Č. naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 886 kv. m. dalimi 2018 m. sausio 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. parengtame žemės sklypo plane paženklinta riboženkliais Nr. 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 35, 2 ir pažymėta indeksu „Skl. 2“; 2.3. S. Č., L. J. ir J. P. kartu su J. Č.-S., L. S. ir R. Č. bendrai naudojasi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 190 kv. m dalimi (Atsakovių dalis 103 kv. m, Ieškovų dalis 87 kv. m.) 2018 m. sausio 17 d. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko R. M. parengtame žemės sklypo plane paženklinta riboženkliais Nr. 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 22 ir plane pažymėta indeksu „Skl. 3“ (2 t. b.l. 151-153, 161-175).
2. Priešieškiniu atsakovė S. Č. prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geovisata“ parengtą planą, kuriuo atsakovėms S. Č. ir L. J. būtų priskirta naudotis 1622 k.m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu A, taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 1; ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu B, taškais 1, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 5, 16, 17, 18 ir 1. Atsakovė nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, žemės sklypo dalyje (taškai 2,10,9,8,7 ir 6), kurią ieškovai prašo priskirti jiems naudotis yra vandens gręžinys, kuriuo naudojasi tik atsakovė S. Č., todėl nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pasiūlytą planą, atsakovė liktų be vandens, pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį atsakovei L. J. priklauso naudotis patalpa, pažymėta indeksu 2-1, ši patalpa patenka į žemės sklypo, kurį ieškovai prašo priskirti jiems naudojimusi, plotą, vadinasi nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, atsakovė L. J. neturės galimybės naudotis jai priskirta patalpa. Atsakovė S. Č. teigė, kad jos prašoma tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nepažeidžia atsakovių S. Č. ir L. J. teisių į vandens tiekimą bei patekimą į L. J. priklausančias patalpas (1 t. b.l. 132-134, 2 t. b.l. 98-100, 3 t. b.l. 57).
3. Priešieškiniu atsakovė L. J. prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaraciją apie statinio užbaigimą Nr. 1. Nurodė, kad ieškovai 2017 m. gruodžio mėnesį užsakė atlikti namo kadastrinius matavimus, patalpų planas buvo nubraižytas 2017 m. gruodžio 6 d., kadastrinių matavimų byla suformuota 2017 m. gruodžio 7 d., tačiau kadastrinių matavimų byloje bei nekilnojamo turto registre nurodyti duomenys neatitinka tikrovės apie Gyvenamajame name atliktą remontą – nurodoma, kad namas remontuotas 2015 m. - 2016 m., tačiau jokio remonto atsakovės S. Č. ir J. P. jame neatlikinėjo. Teigė, kad tik į bylą pateiktų procesinių dokumentų atsakovėms tapo žinoma, kad jos patvirtino 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Minėta deklaracija negali būti laikoma tikru dokumentu, nes, pirma, ji sudaryta neužbaigus statinio kadastrinių matavimų (kadastrinių matavimų byla baigta tik 2017 m. gruodžio 7 d.), antra atsakovės S. Č. ir L. J. jokio statinio remonto 2015 – 2016 metais neatliko, L. J. tapo namo dalies savininke tik 2017 m. kovo 27 d., todėl negalėjo remontuoti jai nepriklausančio turto, S. Č. ir L. J. pasirašydamos 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijoje apie statinio statybos užbaigimą Nr.1 negalėjo numatyti, su kokiu remontu yra susijusi deklaracija, atsakovės kadastrinių matavimų bylos jos pasirašymo dieną nematė ir negalėjo matyti, todėl buvo įsitikinusios, kad pasirašo ant dokumento, susijusios su kadastrinių matavimų atlikimu. Atsakovės teigimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad deklaracija buvo sudaryta suklydus bei apgaulės įtakoje. Atsakovė taip pat nurodė, kad deklaracija yra surašyta lietuvių kalba, kurios S. Č. nesupranta, dokumentas ruoštas esant ginčui dėl to paties turto tarp šalių teisme (3 t. b.l. 32-41).
Atsiliepimas
4. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimuose prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t. 106-109, 3 t.b.l. 52-54). Atsiliepime į priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka nereiškia atsakovų rašytinių sutikimų atliktiems ar planuojamiems atlikti statybos darbams, 2016 m. pranešimo dėl savavališko gręžinio įrengimo nagrinėjimas buvo nutrauktas nustačius, kad pranešime nurodytas objektas – gręžinys neatitinka statinio sąvokos (2 t. b.l. 12-15).
5. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija (jos teisių perėmėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t. b.l. 131, 3 t. b.l. 27).
Atsiliepimas
6. Tretysis asmuo VĮ „ Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl patalpų atidalinimo nėra pagrįstas būtinais įrodymais, prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ pateiktą planą gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 3-5 patenka į žemės sklypo dalį, sklypo plane pažymėta Nr. 2, kuria siekia naudotis tik ieškovai (1 t. b.l. 91-93). Atsiliepimų į patikslintą ieškinį, priešieškinius VĮ „Registrų centras“ nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinius patenkino ir nustatė, kad atsakovės S. Č., J. P., L. J. bendrai naudojasi 1 622 k.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, 2018 m. kovo 13 d. UAB „Geovisata“ plane pažymėta indeksu A, taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 1; nustatė, kad ieškovai J. Č.-S., L. S., R. Č. bendrai naudojasi 973 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, 2018 m. kovo 13 d. UAB „Geovisata“ plane pažymėta indeksu B, taškais 17, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 5, 15, 16, 17; pripažino negaliojančia J. Č.-S., R. Č., S. Č., L. J. pasirašytą 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl ieškinio nepagrįstumo motyvavo tuo, jog ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo keisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką. Nors ieškovai teigia, kad nekvestionuoja 2009 m. vasario 27 d. nutarties teisėtumo, tačiau ieškinio faktiniu pagrindu nurodo argumentus dėl minėtos nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neatitikimo įstatymo normoms ir teismų praktikoje suformuotiems teisėtumo, adekvatumo bendraturčių turimoms bendrosios nuosavybės teisės objekte dalimis, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (protingumo) ir efektyvumo kriterijams. Taigi, ieškovai teigia, kad minėta nutartis dalyje dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo yra neteisėta, ir tokią poziciją jie grindžia aplinkybėmis, egzistavusiomis nutarties priėmimo (naudojimosi tvarkos nustatymo) metu. Didžia dalimis ieškovų reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo faktinį pagrindą sudaro argumentai, susiję naudojimosi tvarkos neteisėtumu. Iš esmės ieškovai kelia reikalavimą pakeisti anksčiau nustatytą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, jį grįsdami aplinkybėmis dėl teismo sprendimo (nutarties), kuria nustatyta naudojimosi tvarka, neteisėtumo. Tačiau pažymėtina, kad teismo patvirtinta nutartis dėl taikos sutarties galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, ieškovai savo teises galėjo ginti teikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Įsiteisėjusi nutartis yra galiojanti bei privaloma (CPK 18 str.), ji negali būti keičiama remiantis faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiais nutarties priėmimo metu bei sudariusiais teismo sprendimo (nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo) turinį, nes tokiu atveju būtų pažeistas teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
9. Dėl priešieškinio pripažinti 2017 m. gruodžio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigtumą negaliojančia, teismas pasisakė, jog atsižvelgiant į šalių paaiškinimus dėl Deklaracijos pasirašymo aplinkybių, atsakovių socialinę padėtį, teismas laiko įtikinamais atsakovės argumentus, kad ginčijamoje deklaracijoje ji pasirašė suklysdama dėl joje nurodytų aplinkybių teisinių pasekmių. Esant teisme iškeltai bylai dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu, atsakovei L. J. nesutinkant su ieškovų reikalavimu visą patalpą, naujuose matavimuose nurodytą plane 1-3, priskirti naudojimuisi ieškovei, byloje esant duomenims, kad tokiu būdu nebus galima vykdyti 2009 metų teismo nutartis dėl naudojimosi tvarkos, nes bus įregistruotas patalpų pertvarkymas tokiu būdu, kad minėta patalpa 1-3 pagal 2017 m. gruodžio 5 d. planą bus vientisa, taigi, bus apribotos atsakovės teisės naudotis jai priskirtomis patalpomis 2-3 bei 2-4 pagal 2009 metų teismo nutartį, teismas konstatavo pakankamai įrodytu, kad vertinant vidutiniškai apdairaus asmens požiūriu, tinkamai supratusi pasirašomų dokumento turinį bei esmę, atsakovė L. J. jo nebūtų pasirašiusi (CPK 3 str. 7 d., 185 str., 1.90 str. 4 d.). Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijama deklaracija atsakovių buvo pasirašyta neteisingai suvokus sudaromą sandorį, jo turinį, iš esmės nesant atsakovių valios tokį sandorį sudaryti, todėl yra pagrindas pripažinti 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 negaliojančia (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 1.63 str., 1.90 str., LR Statybos įstatymo 28 str. 6 d. 3 p.). Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad naudojimosi patalpomis tvarką galima keisti dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo, tokiomis laikytinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui (žr. 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą). Tačiau, kaip jau minėta, kad bet kokie patalpų pakeitimai turi būti teisėti, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Pripažinus Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo atliktas kadastro duomenų tikslinamas, negaliojančia, ieškovės argumentai, susiję su kadastrinių namo duomenų pakeitimu 2017 m. gruodžio 7 d. laikytini nepagrįstais, todėl nesudaro pagrindo keisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės S. Č. reikalavimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo neprieštarauja adekvatumo kriterijui, nes naudojimuisi priskirtini Žemės sklypo plotai atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prašoma tvirtinti tvarka sudaroma galimybė ieškovams bei atsakovams naudotis Žemės sklypo dalimis izoliuotai, taigi, užtikrinimas socialinės taikos kriterijus. Ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė, nes ieškovų reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neatitinka teisėtumo, socialinės taikos kriterijų bei yra susiję su reikalavimu dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo reikalavimu, kuris teismo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai J. Č.-S., L. S. ir R. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai patenkinti bei atmesti atsakovės S. Č. priešieškinį dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės L. J. priešieškinį dėl 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. pripažinimo negaliojančia. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal šiuo metu galiojančiu Gyvenamojo namo patalpų planu apeliantai faktiškai naudojasi Gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1 (5,48 kv. m.), 1-2 (9,99 kv. m.), 13 (20,02 kv. m.), 1-4 (7,44 kv. m.) ir 1-5 (9,73 kv. m.), t. y. 52,66 kv. m. Gyvenamojo namo dalimi, o atsakovės naudojasi Gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6 (3,63 kv. m.), 1-7 (9,06 kv. m.), 1-8 (22,34 kv. m.), 1-9 (15,57 kv. m.) ir 1-10 (8,03 kv. m.), t. y. 58,63 kv. m. Gyvenamojo namo dalimi. Svarbu nurodyti, jog apeliantai atsakovėms jokių pretenzijų dėl jų faktiškai naudojamo 5 kv. m. didesnio Gyvenamojo ploto dalies neturi ir kompensuoti jų nuosavybės sumažėjimo nereikalauja. Tačiau formaliai pagal prašomą pakeisti šiuo metu galiojančia naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka priskirtų naudotis patalpų indeksus, nustatytus 2007-03-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-723/2007 bei 2009-02-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-341/2009 patvirtintą 2009-02-13 taikos sutartį, Apeliantai turi teisę naudotis tik Gyvenamojo namo patalpomis tuometiniame 1979-09-03 Gyvenamojo namo patalpų plane (b.l. 140) pažymėtų indeksais 1-2 (16,24 kv. m.) ir 1-3 (8,30 kv. m.), t. y. 24,54 kv. m. Gyvenamojo namo dalimi, o Atsakovės 2-1 (5,81 kv. m.), 2-2 (11,05 kv m.), 2-3 (6,84 kv. m.), 2-4 (7,52 kv. m.), 3-1 (3,53 kv. m.), 3-2 (15,65 kv m.), 3-3 (22,75 kv. m.), 3-4 (8,44 kv. m.) ir 3-5 (9,89 kv. m.), kas sudaro 91,48 kv. m. dalį viso pagal tuomet galiojusius 1991-09-20 kadastro duomenis 116,02 kv. m. bendro ploto Gyvenamojo namo arba atitinkamai apytiksliai Apeliantai formaliai turi teisę naudotis 1/5 dalimi Gyvenamojo namo, o Atsakovės turi teisę formaliai naudotis 4/5 dalimis Gyvenamojo namo dėl žemiau nurodytų aplinkybių. 2009-06-09 dovanojimo sutartimi atsakovė S. Č. įgijo nuosavybės teises į J. Č. turėtas 2/6 Gyvenamojo namo dalis, bei pastaroji pradėjo reikšti pretenzijas dėl ieškovės J. Č.-S. naudojamų patalpų bei grasinimo kreiptis į teismą dėl jos šeimos (Ieškovų) iškeldinimo iš jų, ieškovė J. Č.-S. suprasdama teismo procesiniuose dokumentuose užfiksuotus neteisingus, faktiniams Gyvenamojo namo duomenims neatitinkančius, duomenis, dar 2009 m. rugpjūčio mėn. per notarą persiuntė atsakovei S. Č. pareiškimą, kuriuo prašė bendru sutarimu pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-20 sprendimu nustatytą bei 2009-02-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paliktą galioti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, tačiau atsakovė S. Č. ją pakeisti gera valia atsisakė. Vėliau ginčo šalys beveik 10 metų pragyveno Gyvenamajame name tokiu būdu, kad lig šiol de facto Ieškovai ir Atsakovės naudojosi Gyvenamojo namo patalpomis atskirai apytiksliai po ½ dalį taip, kaip jos atskirai naudotis ir yra nurodytos 1979-09-03 Gyvenamojo namo patalpų plane su 1988-02-10 Gyvenamojo namo patalpų pakitimais (b.l. 140), o de jure minėtais teismo sprendimais nustatyta naudojimosi Gyvenamojo namo tvarka niekada nesivadovavo. Pastebėtina ir tai, kad per paskutiniuosius beveik 10 metų nei viena iš ginčo šalių dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo į teismą nesikreipė. 2017-12-05, šios bylos nagrinėjimo metu, ieškovės J. Č.-S. iniciatyva buvo atlikti nauji Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, kurių metu, po Ieškovų naudojamose patalpose 2015 – 2016 metais įvykdytų paprastojo remonto darbų, buvo atliktas kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais buvo nustatomi šio į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyto objekto duomenų pasikeitimai (inventorizacija) ir atnaujinama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (sutinkamai su Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 180 p.) tikslu užfiksuoti Gyvenamojo namo kadastro duomenų pakitimus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio nuostata, šiuos matavimus atliko kvalifikuotas asmuo – matininkas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 37 str.). Atliekant Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo pasirašyti, šiuo metu atsakovės L. J. priešieškiniu ginčijama, 2017-12-05 Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1, kurią, patvirtindami ieškovų atliktų Gyvenamojo namo paprastojo remonto statybos darbų užbaigimo faktą, pasirašė visi Gyvenamojo namo bendraturčiai, tame tarpe ir abi Atsakovės. Vėliau matininkė pagal naujai nustatytus matmenis apskaičiavo patalpų plotus, parengė naują Gyvenamojo namo patalpų planą (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 189.3 p.) ir suformavo atnaujintą Gyvenamojo namo 2017-12-05 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Kadastrinių matavimų metu buvo nustatytas (patikslintas) bendras, po Ieškovų paprastojo remonto darbų (panaikinta susidėvėjusi krosnis patalpoje pažymėtoje indeksu 2-4 ir pakeista pertvaros (sienos) vieta skirianti patalpų 2-3 ir 2-4), o taip pat po Atsakovių atliktų paprastojo remonto darbų (įrengta nauja krosnis patalpoje pažymėtoje indeksu 3-4) pasikeitę naudojamų patalpų Gyvenamojo namo plotų duomenys (pagal kuriuos 2017-12-05 bendra Gyvenamojo namo plotas sudaro 111,29 kv. m.), o taip pat buvo pakeisti ir kiti Gyvenamojo namo pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti 2017-12-070 Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų bylos dokumentai. 2017-12-07 Deklaracija kartu su atnaujinta Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla buvo pateikti įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
11.2. Apeliantai teigia, jog teismas nevertino Nekilnojamojo turto registre esančių Gyvenamojo namo duomenų, o taip pat ieškovų nurodyto fakto, jog būtent pateiktuose Namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentuose ir yra 1988-02-10 inventorizavimo metu užfiksuoti Gyvenamojo namo (pertvarų ir patalpų indeksavimo) pakitimai. Šie dokumentai įrodo, kad patalpos apjungiant jas kartu į Butą Nr. 2 kartu įrengiant du atskirus įėjimus į atskirai naudojamas namo dalis, buvo atlikti užsakovo A. Č., buvusio ieškovės J. Č.-S. sutuoktinio tėvo (uošvio), ir šie, pridedamoje 1979-09-03 Pastatų (Statybos raidė 1A1/m) vidaus ploto eksplikacijoje nurodyti, padaryti pakeitimai 1988-02-10 buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai patvirtina 1979-09-03 Pastatų vidaus eksplikacijoje bei kitoje 1979-09-03 Pastato – Gyvenamojo namo plano pusėje, esantys spaudai su žymos „Pakitimai užregistruoti, 1988 m. II mėn. 10 d.“ įrašai (b.l. 140-142). Šie Nekilnojamojo turto registre užregistruoti pakitimai yra svarbūs ir dėl to, kad tai kartu yra ir oficialus rašytinis (prima facie) 1988 m. atlikto pertvarų tarp Gyvenamojo namo patalpose 1-2 ir 1-3 pašalinimo (demontavimo) teisėtumo įrodymas. Svarbu yra ir tai, jog Atsakovės šių Nekilnojamojo turto registro duomenų neginčijo, nors tokia galimybe pasinaudoti galėjo. Teismas visgi į tai neatsižvelgė ir grubiai pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalį, minėtus faktinius duomenis, paremtus minėtais oficialiais rašytiniais įrodymais (prima facie), ignoravo, motyvuodamas tuo, kad juose nurodyti duomenys neatitinka tiems duomenims, kokie buvo nurodyti ginčo šalių 2007 m. nagrinėtos bylos metu. Teismas skundžiamam sprendime, grubiai pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatą ir todėl paneigdamas šių įrodymų didesnę įrodomąją galią, nurodė, kad „rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pertvarkymai 1988 metais pašalinant dalį vidinių sienų buvo įregistruoti atsakovės S. Č. sutuoktinio iniciatyva (2009 m. c/b 3 t., b.l. 8-14), tačiau remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo name įvairiais laikotarpiais gyveno ne viena šeima, patalpų eksplikacija kito <...>“. Teismas nevertinio ieškovų nurodyto fakto, kad Gyvenamojo namo patalpos teisėtai buvo pertvarkytos tik vieną kartą, t. y. 1988 metais, ir šie pakitimai tinkamai buvo inventorizuoti 1988-02-10 bei vėliau įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat teismas savo sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl jis atmetė (nesivadovavo) aukščiau nurodytuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose (prima facie), minėtos Namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentuose 1988-02-10 inventorizavimo metu užfiksuotų 1988 m. Gyvenamojo namo pakitimų faktą, kartu atmesdamas (nesivadovaudamas) ir 197909-03 Pastato (Statybos raidė 1A1/m) vidaus ploto eksplikacijoje (b.l. 142) bei 1979-09-03 Pastato - Gyvenamojo namo plane (b.l. 141) užfiksuotais kadastro duomenimis. Tai įrodo, kad Teismas įrodymus vertino nenuosekliai, nelogiškai ir prieštaringai. Tokiu būdu Teismas grubiai pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies bei 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, t.y. nevertinant oficialiais įrodymais (prima facie) pagrįsto fakto, kad minėtų pertvarų Gyvenamajame name teisėtai nėra nuo 198802-10, kas kartu reiškia, kad jų teisėtai negalėjo būti nei 2007 - 2009 metais Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimų priėmimo, o taip pat ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Dėl šio grubaus procesinių normų pažeidimo Teismo galimai buvo neteisingai išspręsta ši byla ir priimtas akivaizdžiai neteisingas skundžiamas sprendimas.
11.3. Ieškovai nurodo, jog bylos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovai J. Č.-S. ir R. Č. ir atsakovės Gyvenamąjį namą valdo lygiomis dalimis – kiekviena ginčo pusė po 1/2 Gyvenamojo namo dalį. Pagal prašomą pakeisti 2017-12-08 matininkės A. S. parengtą gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos planą J. Č.-S. ir R. Č. naudotųsi Pastato – Gyvenamojo namo, 111,29 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 52,66 kv. m. gyvenamojo namo dalimi, t. y. patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1 (5,48 kv. m.), 1-2 (9,99 kv. m.), 1-3 (20,02 kv. m.), 1-4 (7,44 kv. m.) ir 1-5 (9,73 kv. m.). Atsakovės S. Č. ir L. J. naudotųsi 58,63 kv. m. gyvenamojo namo dalimi, t. y. patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6 (3,63 kv. m.), 1-7 (9,06 kv. m.), 1-8 (22,34 kv. m.), 1-9 (15,57 kv. m.) ir 1-10 (8,03 kv. m.). T.y. labiausiai ginčo šalių idealiosioms dalims bei realiai faktiškai šio namo naudojimui per paskutinius dešimtmečius atitinkanti tvarka. Be to, atsakovėms lieka 5 kv.m. ploto daugiau, už ką, kaip jau yra paminėta aukščiau, ieškovai J. Č.-S. ir R. Č. nepretenduoja į įstatymu galimą kompensaciją. Ieškovų nuomone šiuo metu galiojanti naudojimosi tvarka turi būti pakeista, kadangi ji yra paremta šiuo metu jau negaliojančiais Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenimis, t. y. 1979 m. Gyvenamojo namo vidaus patalpų planu ir jų plotų eksplikacija bei dėl iš esmės pasikeitusių faktinių aplinkybių: Ieškovas R. Č. kaip šio bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto objekto naudotojas apskritai nėra numatytas šiuo metu galiojančioje naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkoje. Ginčo šalys, kaip minėta aukščiau, jau daugiau kaip 10 metų gyvena bendro Gyvenamojo namo patalpomis naudodamiesi de facto kitokia tvarka nei ji prieš 10 metų buvo nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo. Naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką yra būtina pakeisti ir dėl pasikeitusių Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų, užfiksuotų 2017-12-05 matavimų metu, ir tai yra viena iš esminių šio naudojimosi tvarkos pakeitimo poreikio aplinkybių.
Šalies argumentai
11.4. Skunde nurodoma, jog priešieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinimo negaliojančia Deklaraciją atsakovė L. J. iš esmės grindžia tuo, kad neva „Deklaracija buvo sudaryta suklydus bei apgaulės įtakoje“. Ypač svarbus faktas atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti ginčijamos Deklaracijos sudarymui neva dėl apgaulės (CK 1.90 str.) kontekste yra tai, kad Deklaracija 2017-12-07 buvo pateikta Nekilnojamojo turto registrui, kuriame jos pagrindu 2017-12-07 buvo įregistruoti Gyvenamojo namo kadastro duomenų pakitimai. Atsakovė gi teismo neprašė nei panaikinti Deklaracijos 2017-12-07 teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre nei pripažinti negaliojančiais 2017-12-05 Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus kaip netinkamai ar neteisėtai atliktus bei panaikinti jų 2017-05-07 teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre.
11.5. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu Deklaraciją pripažinti negaliojančia vien tik nepagrįstų ir abejotinų atsakovės L. J. paaiškinimų pagrindu. Teismas Deklaraciją iš esmės pripažino negaliojančia dėl atsakovės L. J. suklydimo (CK 1.90 str.) skundžiamame sprendime nurodęs, jog Atsakovės „negalėjo numatyti, su kokiu remontu yra susijusi deklaracija, buvo įsitikinusios, kad pasirašo ant dokumento, susijusio su kadastrinių matavimų atlikimu“. Tokia Teismo padaryta išvadas yra absoliučiai neteisinga. 2017-12-05 L. J. pati, būdami 45 metų amžiaus veiksni ir išsilavinusi moteris, iš anksto sutartu laiku, savo valia atvyko ir asmeniškai, kartu su kitais Gyvenamojo namo bendraturčiais, dalyvavo Gyvenamojo namo patalpų, tame tarpe ir jos kartu su atsakove S. Č. bendrai naudojamų, kadastrinių matavimuose, apie ką ji taip pat buvo iš anksto informuota bei tam neprieštaravo. Šių kadastrinių matavimų metu, patvirtindami dėl atliktų paprastojo remonto darbų pasikeitusių Gyvenamojo namo kadastrinių duomenų faktą, pasirašė visi Gyvenamojo namo bendraturčiai, tame tarpe ir Atsakovė. Vėliau matininkė vietoje bei atsakovių akivaizdoje apžiūrėjo, nufotografavo ir išmatavo pastatą bei visas jo patalpas, sulygino jas su esamu planu. Šių matavimų metu užfiksuotų Gyvenamojo namo kadastro duomenų pagrindu matininkė 2017-12-07 parengė atnaujintą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą. Antra, 2017-12-05 kadastro duomenų tikslinimo metu buvo nustatyta, jog Gyvenamojo namo kadastro duomenys yra pakitę tiek Ieškovų tiek ir Atsakovių naudojamose Gyvenamojo namo patalpose, t. y. be bendro Gyvenamojo namo ploto pakitimo, buvo nustatyta, jog Ieškovų naudojamoje patalpoje (šiuo metu plane žymimą indeksu 1-4) yra pašalinta (išardyta) susidėvėjusi krosnis bei apie 30 cm pakeista skiriamoji pertvaros (sienos), skiriančios patalpas 2-3 ir 2-4, vieta, o Atsakovių naudojamoje patalpoje (šiuo metu galiojančiame plane žymimą indeksu 1-10) yra naujai įrengta krosnis. Taigi šios faktinės aplinkybės įrodo, skundžiamame sprendime užfiksuoti atsakovės L. J. parodymai, kad ji „jokių namo paprastojo remonto darbų neatliko“ yra neteisingai, bei kartu tai įrodo buvusią objektyvią būtinybę ginčo šalims ginčijamą Deklaraciją sudaryti. Trečia, teismas visiškai neteisingai vertino ir pagrindinę atsakovės L. J. nurodomą suklydimą patvirtinančią aplinkybę dėl kurios ši atsakovė neva neteisingai suvokė esmines sudaromo sandorio aplinkybes, t. y. jog ji „nesuteikė ieškovams sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus bei įregistruoti pakeitimus ginčo patalpose“.
11.6. Ieškovai teigia, jog atsakovė suvokė tiek pasirašomos Deklaracijos esmę, tiek ja siekiamus tikslus, o dabar priešieškinyje išdėstytą savo poziciją dėl neva šio sudaryto sandorio neteisėtumo (apgaulės) galimai nulėmė vien tik subjektyvus atsakovės supratimas apie Deklaracijos, kaip reikšmingo įrodymo šioje civilinėje byloje, svarbą ir reikšmę bei jos suvokimas apie dėl to galimai ne jos naudai pasikeitusias bylinėjimosi galimybes pagal Ieškinį. Todėl byloje nenustačius, kad Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai yra atlikti neteisėti (savavališkai), negalėjo būti tenkintinas ir L. J. išvestinis reikalavimas šių darbų užbaigimą patvirtinančią Deklaraciją pripažinti negaliojančia. Juo labiau, net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir Deklaracija būtų pripažinta negaliojančia, atsakovės norimų teisinių pasekmių tai nesukeltų, t. y. net ir Deklaraciją pripažinus negaliojančia, 2017-12-05 atlikti patikslinti Gyvenamojo namo kadastriniai duomenys nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovės neginčijo 2017-12-05 atliktų Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bei šioje byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių įrodančių, kad šių matavimų metu nustatyti Gyvenamojo namo kadastriniai duomenys neatitiko faktinių Gyvenamojo namo duomenų, todėl byloje sprendžiant klausimą dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo turi būti vertinama būtent 2017-12-05 Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimo metu buvusi faktinė situacija pagal pateiktus 2017-12-07 patikslintus Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos kadastrinius duomenis.
Šalies argumentai
11.7. Apeliantų nuomone teismo sprendimo dalis, kuria buvo patvirtinta Atsakovių siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, neišsprendus Gyvenamojo namo padalijimo klausimo ir nesuformavus jo kaip atskirų ginčo šalių nekilnojamojo turto objektų, Atsakovių reikalavimas nustatyti po Gyvenamuoju namu, kurio pagrindines konstrukcijas ginčo šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, esančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką yra neteisėtas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė S. Č. atsiliepime į apeliacinį a skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nurodo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-06 nutartimi buvo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Nurodo, jog ieškovai savavališkai užėmė J. P. priskirtas patalpas ir išgriovė sienas, atsakovams nežinant ir nedavus sutikimo, bei padarė pakeitimus VĮ Registrų centre . Šiais veiksmais ieškovai pažeidė 2009-03-06 teismo nutartį. Nurodo, jog tiek S. Č., tiek L. J. joms priklausančias gyvenamo namo patalpas valdo pagal dovanojimo sutartis, sudarytas 2009-02-27 teismo nutarties pagrindu, todėl norint tenkinti ieškovų reikalavimą reiktų ginčyti dovanojimo sutartis. Pati ieškovė 2009 metais inicijavo taikos sutarties sudarymą ir pati pasiūlė naudojimosi tvarką. Todėl teismo sprendimas dėl ieškinio nepagrįstumo teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė nurodo, jog byloje ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą buvo ir yra dokumentas, kuris buvo sudarytas apgaule, nes atsakovei buvo pateikti dokumentai paaiškinus, jog tai nauji gyvenamo namo matavimai, o ne deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovė nesupranta lietuvių kalbos, dokumentas jai buvo pateiktas be teksto, todėl nurodo, jog ji buvo apgauta ir suklaidinta. Nurodo, jog teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ne ieškovų, o atsakovės siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka yra tinkama ir užtikrinanti socialinę taiką.
13. Atsakovė L. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantai prašo revizuoti teismo nutarties, kuria 2009 m. vasario 27 d. patvirtinta taikos sutartis, dalį, kuria nustatyta naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka. Teigia, jog ieškovai po Gyvenamojo namo tvarkos nustatymo teismo sprendimu, nesuderinę su atsakovėmis išgriovė dalį sienų name, sujungė kelias patalpas į vieną, ko pasėkoje išnyko dalis patalpų, nurodytų teismo sprendime. Nurodo, jog sudarant taikos sutartį R. Č. interesus atstovavo jo įstatyminė atstovė J. Č.. Be to, teismas klausimą dėl naudojimosi ginčo namu 2007 metasi išsprendė pagal ieškovės prašymą ir nustatė tokią naudojimosi tvarką, kuri atitiko realią patalpų išsidėstymo situaciją. 2009-02-27 teismo nutartimi buvo išspręstas visas šalių ginčas, todėl įstatymas draudžia kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Išsprendus ginčą 2009 metais, buvo atstatytos išgriautos sienos, tačiau prasidėjus šiam ginčui pertvaros vėl buvo nugriautos neįspėjus kitų namo bendrasavininkų. Todėl teigtina, jog apeliantai piktnaudžiauja teise, mėgindami ne per proceso atnaujinimo institutą pakeisti turinčią įstatymo galią 2009-02-27 teismo nutartį. Atsakovė nurodo, jog pagrindu keisti teismo patvirtintą naudojimosi tvarką, galėtų būti tik tokie juridiniai faktai, kurie atsirado po teismo sprendimo priėmimo ir pagrindžiantys objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovai tokių juridinių faktų nenurodė. Ieškovei buvo žinoma dar iki teismo sprendimu patvirtinant taikos sutartį, jog taikos sutartimi nustatoma Gyvenamuoju namu tvarka neatitinka šalių nuosavybės teise turimų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių ir tai, kad taikos sutartyje nurodytų namo patalpų 1988 metų plane nėra ir šalys susitaria dėl naudojimosi pagal ankstesnį 1979-09-03 namo planą, o sutartimi priskiriama ieškovei naudotis dalis patalpų, kuris nepriklauso Gyvenamajam namui. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog 2017-12-05 deklaracija apie statinio statybos užbaigimą negali būti laikoma tikru dokumentu. Atsakovės jokio remonto neatliko, kadastrinių matavimų byla baigta tik 2017-12-07, atsakovė negalėjo numatyti, su kokiu remontu susijusi ši deklaracija. Teismas pagristai konstatavo, jog atsakovė deklaracijoje pasirašė suklysdama dėl joje nurodytų teisinių pasekmių. Atsakovė nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santykiai ilgą laiką yra konfliktiški, jos nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, dėl ko yra objektyvi būtinybė nustatyti naudojimosi tvarką. Teismui teisingai nustačius, jog ieškovų naudojimosi tvarka neatitinka teisėtumo ir socialinės taikos kriterijų, patenkino priešieškinį ir nustatė atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi žemė sklypu tvarką.
14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau-Inspekcija) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teisės aktai nenumato pareigų, tokių statybos darbų (paprastojo remonto) užbaigimą deklaruoti atliekant deklaraciją tvirtinti inspekcijai. Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog statinio paprastojo remonto darbams nebuvo privalomas bendraturčių sutikimas, nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 5 p. nebuvo privalomas statybos leidimas. Bendraturčių rašytinių sutikimų gavimas nėra siejamas vien tik su reikalavimu gauti statybos leidimą. Tokia pareiga kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas dėl įsiteisusia teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi tvarkos tarp šalių pakeitimo, bei patenkinti reikalavimai dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą panaikinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp šalių nustatymas.
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo
17. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jų reikalavimas pakeisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką.
18. Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-330-723/2007 buvo 2007 m. kovo 20 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės J. Č. ieškinys bei nustatyta naudojimui Gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią ieškovei naudojimuisi priskirtos patalpas 1-2, 1-3, 1- 1 bei 161I/z, J. Č. naudojimuisi priskirtos patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4-, 3-5, J. P. naudojimuisi priskirtos patalpos 2-1, 2 -3, 2-2, 2-4 pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. patvirtintą namo planą (prijungta Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-330-723/2017). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono apylinkes teisme 2009 m. išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovams J. Č., R. Č., J. P., A. Č. dėl dovanojimo sutarties bei paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiais, buvo patvirtina šalių 2009-02-27 sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pripažino negaliojančia 1991 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartį dalyje dėl 1/3 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo J. Č., 2005 m. lapkričio 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dalyje dėl 1/3 dalies gyvenamojo namo paveldėjimo J. Č. ir R. Č. vardu, 1990 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-2179, dalyje dėl nuosavybės teisių į ūkinius pastatus, esančių (duomenys neskelbtini). Taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl nuosavybės teisių (dalių) į ginčo turtą (Gyvenamąją namą, Žemės sklypą, jame esančius ūkinius pastatus) bei susitarė, kad galioja 2007 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (1 t. b.l. 28-31).
Todėl kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog esant teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi ginčo namu tvarkai tarp tų pačių šalių, nustatytos naudojimosi tvarkos keitimas yra galimas tik esant nustatytiems juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka, priėmimo, teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
19. Apeliantai apeliaciniame skunde iš esmės nurodo savo ieškinyje išdėstytus argumentus, kodėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu naudojimosi tvarka turėjo būti pakeista: naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka buvo nustatyta pagal negaliojančius Gyvenamojo namo kadastro duomenis (1979 m. planą), ji buvo akivaizdžiai neteisinga, nes teismo nutartimi nebuvo nustatyta Gyvenamojo namo bendraturčio R. Č. teisės naudotis gyvenamojo namo patalpomis, tuometiniame 1979 m. rugsėjo 3 d. Gyvenamojo namo plane nebuvo nutartimi priskirtų ieškovei naudotis patalpų, įvardintų indeksais 1-1, 1-2, 1-3; ja de facto buvo priskirta naudojimuisi mažesnė patalpų dalis nei ieškovams priklauso de jure, taikos sutartis prieštarauja įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintiems teisėtumo, adekvatumo bendraturčių turimoms bendrosios nuosavybės teisės objekte dalimis, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (protingumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijams, nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka faktinės, jau eilę metų trunkančios faktinės naudojimosi tvarkos, pagal kurią ieškovai naudojasi prašomomis jiems priskirti patalpomis, atsižvelgiant į nurodytus Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos netikslumus 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atlikti Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai (naujas juridinis faktas), kurių metu patikslinti Gyvenamojo namo kadastro duomenys, todėl 2009 m. vasario 27 d. nutartimi palikta galioti Gyvenamuoju namu tvarka šiuo metu neatitinka 2017 m. gruodžio 5 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų ir turi būti pakeista. Apeliantai teigia, jog sprendime netinkamai vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai.
20. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo visas ieškovų nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, jog ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo keisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja.
21. Kolegija pažymi, jog visos faktinės aplinkybės, kurias nurodo ieškovai kaip pagrindą teismo sprendimu nustatytai tvarkai keisti, buvo žinomos ieškovams iki 2007-03-20 teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėtina, jog sprendimu naudojimosi tvarka nustatyta pačios ieškovės prašymu. Taip pat faktinės aplinkybės, kurias nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, buvo žinomos šalims sudarant taikos sutartį. R. Č. buvo tinkamai atstovaujamas savo įstatyminės atstovės J. Č. ankstesnėse civilinėje byloje, kurios vyko tarp šalių.
22. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-330-723/2007 teismas 2007 m. kovo 20 d. sprendime konstatavo, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai suderinami nustatant naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal ieškovės J. Č. pateiktą reikalavimą priskiriant namo bendrasavininkams naudojimuisi patalpas pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. namo plano patalpų numeraciją, kuri atitinka realų patalpų išdėstymą, ieškovės reikalavimo tenkinimas nekeičia esamos patalpų naudojimosi tvarkos. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė elgiasi sąžiningai kitų namo bendraturčių atžvilgiu, nes jai ir jos nepilnamečiui sūnui priklauso 4/6 dalys viso namo, tačiau jai pakanka patenkinti savo ir vaiko interesus naudojantis mažesne namo dalimi nei gali naudotis kiti bendraturčiai (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-330-723/2007, b.l. 79-83). Taigi, jau 2007 metais ieškovei buvo žinoma, kad tvirtinama naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka neatitinka jai ir jos sūnui priklausančių namo dalių bei namo kadastrinių duomenų, kad naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka tvirtinama pagal 1979 m. rugsėjo 3 d. patalpų išdėstymo planą, kuris vėliau buvo keistas, tačiau faktinis patalpų išdėstymas ir bendraturčių naudojimasis patalpomis atitiko teismo patvirtintą tvarką, pastarąją aplinkybę ieškovė nurodė 2006 metų teiktuose procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje.
23. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-327-641/2009 matyti, jog minėtoje byloje šalys taikos sutartimi susitarė dėl bendro turto dalių bei naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos, kuri, kaip jau buvo žinoma sutarties pasirašymo bei jos tvirtinimo metu, neatitinka šalių turimų Gyvenamojo namo dalių.
24. Tokiu būdu, kolegija nurodo, jog ieškovų reikalavimas dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos keitimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas, tinkamai įvertinus įrodymus.
Dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia
25. Apeliantai ginčija teismo sprendimą, nurodydami, jog teismas nepagrįstai deklaraciją pripažino negaliojančia vien tik nepagrįstų ir abejotinų atsakovės L. J. paaiškinimų pagrindu. Teismas deklaraciją iš esmės pripažino negaliojančia dėl atsakovės L. J. suklydimo (CK 1.90 str.) skundžiamame sprendime nurodęs, jog atsakovės „negalėjo numatyti, su kokiu remontu yra susijusi deklaracija, buvo įsitikinusios, kad pasirašo ant dokumento, susijusio su kadastrinių matavimų atlikimu“. Tokia teismo padaryta išvadas yra absoliučiai neteisinga.
26. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 7 d. įregistruotas Gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimas, įregistravimo pagrindas – 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 bei 2017 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Minėtos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistruoti duomenys apie Gyvenamajame name 2015-2016 metais atliktą paprastąjį remontą, pagal naujus kadastro duomenis Gyvenamojo namo plotas – 111,29 kv.m., kambarių skaičius - 5 (2 t. b.l. 114-119). Tuo tarpu iš ankstesnio 2017 m. liepos 7 d. VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad jame Gyvenamojo namo plotas buvo nurodytas – 116,21 kv.m., kambarių skaičius – 4, kadastro duomenų nustatymo data – 1991 m. rusėjo 20 d. (2 t. b.l. 72). Taip pažymėtina, kad 2017 m. liepos 7 d. VĮ „ Registrų centras“ išraše buvo nurodyta, kad ieškovams R. Č. ir J. Č. – S. nuosavybės teise priklauso pastatas – daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 12I1/m, 1 t. b.l. 96), tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ pateikto 2017 m. gruodžio 1 d. išrašo su istorija matyti, kad minėtas pastatas išregistruotas, sunaikintas (2 t. b.l. 75).
27. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.). Ginčijamo sandorio sudarymo metu LR Statybos įstatymo 28 str. 4 d. buvo numatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Taigi, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens pareiškimas apie atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
28. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kokie dokumentai pateikiami kartu su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Šio straipsnio 7 punktas numato, jog vienas iš privalomų dokumentų – statinio bendraturčių rašytinis sutikimas. Statybos įstatymo 14 straipsnis nustato, jog kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios reikia gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Be to, CK 4.75 str. 1 d. reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymą, bendraturčių sutikimu. Minėtų teisės aktų pagrindu konstatuotina, jog apeliantų argumentai, jog statinio paprastojo remonto darbams nebuvo privalomas bendraturčių sutikimas, nes pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 5 p. nebuvo privalomas statybos leidimas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Bendraturčių rašytinių sutikimų gavimas nėra siejamas vien tik su reikalavimu gauti statybos leidimą. Tokia pareiga kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog ginčijama deklaracija atsakovių buvo pasirašyta neteisingai suvokus sudaromą sandorį, jo turinį, iš esmės nesant atsakovių valios tokį sandorį sudaryti, todėl yra pagrindas pripažinti 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 negaliojančia.
30. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė turėjo ginčyti ir kadastrinius matavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija pažymi, jog pakeitimai VĮ Regitrų centre buvo padaryti būtent ginčijamos deklaracijos pagrindu. Būtent deklaracija kaip vienašalis sandoris sukelia teisines pasekmes, o ne kadastriniai matavimai.
31. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažinus deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo atliktas kadastro duomenų tikslinamas, negaliojančia, ieškovės argumentai, susiję su kadastrinių namo duomenų pakeitimu 2017 m. gruodžio 7 d. laikytini nepagrįstais, todėl nesudaro pagrindo keisti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, yra pagrįsta ir teisinga.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
32. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patvirtinta atsakovių siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, neišsprendus Gyvenamojo namo padalijimo klausimo ir nesuformavus jo kaip atskirų ginčo šalių nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas nustatyti po Gyvenamuoju namu, kurio pagrindines konstrukcijas ginčo šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, esančios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką yra neteisėtas.
33. Ieškovai pradinį reikalavimą teikė nustatyti žemės naudojimosi tvarką pagal 2017 m. gegužės 21 d. UAB „Nekilnojamo turto projektai“ planą (1 t. b.l. 67 ). Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas toks reikalavimas buvo susijęs su reikalavimu dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, todėl atmetus reikalavimą dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu, negali būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovų pateiktą planą, bei bus pažeistos atsakovės L. J. teisės, nes ji negalės pateikti į savo patalpas.
34. Nagrinėjamu atveju yra matyti, jog tarp šalių santykiai yra tikrai konfliktiški ir šalys nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, dėl ko yra objektyvi būtinybė nustatyti naudojimosi tvarką teismine tvarka.
35. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovų naudojimosi tvarka neatitinka teisėtumo ir socialinės taikos kriterijų, patenkino priešieškinį ir nustatė atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi žemė sklypu tvarką. Būtent atsakovės S. Č. reikalavimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo neprieštarauja adekvatumo kriterijui, nes naudojimuisi priskirtini Žemės sklypo plotai atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
36. Pažymėtina, tai, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nereiškia atidalinimo ir dviejų atskirų objektų suformavimo. Todėl kolegija atmeta kaip nepagristus apeliantų argumentus, jog teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog Gyvenamo namo išorinės konstrukcijos nėra bendro naudojimo patenkindamas atsakovės S. Č. siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame yra numatyta padalinti naudojimui ir po minėtu nepadalintu statiniu, vientisu nekilnojamojo turto objektu, esančią Žemės sklypo dalį.
37. Todėl įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ne ieškovų, o atsakovės siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka yra tinkama ir užtikrinanti socialinę taiką.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina atsakovių patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atitinkamai atsakovei S. Č. – 600 Eur (4 t. b.l. 12-14), atsakovei L. J. – 200 Eur (4 t. b.l. 29) (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovų J. Č.-S., L. S. ir R. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų J. Č.-S., L. S. ir R. Č. lygiomis dalimis atsakovės S. Č. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 200 Eur iš kiekvieno.
Priteisti iš ieškovų J. Č.-S., L. S. ir R. Č. lygiomis dalimis atsakovės L. J. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 66,67 Eur iš kiekvieno.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.