Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-348-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-04
Bylos Nr.
1A-485-348-2009
Teisminio proceso Nr.
63-1-00413-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
Nuteistasis
D. S., A. P.

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-485-348/09

Teisėjas Vytautas Turauskis (Proceso Nr. 63-1-00413-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.4.6.3.2.,2.4.6.3.3.,2.4.6.3.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 04d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Vidai Butiškienei, Vitai Beleckaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei ir Jonui Vitkauskui, gynėjams Aušrai Ručienei ir Arūnui Justeikui, nuteistiesiems D. S. ir A. P. – J. ( A. P. – J.), teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir A. P. - J. (A. P. - J.) apeliacinius skundus dėl 2009 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-02 narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trim) mėnesiams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-08, narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-14, narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-24, narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 ( šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2008-07-24 iki 2009-06-23.

A. P. – J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-08 narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trim) mėnesiams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-14, narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-07-24, narkotinių medžiagų platinimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl 2008-08-01 rastų, narkotinių medžiagų platinimo– laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

pagal LR BK 302 str. 1 d. - 70 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 70 parų arešto pakeista į 70 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmę paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2008-07-31 iki 2009-06-23.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinės medžiagos -heroino, kurį iki 2008-07-02 laikė ir gabeno automobilyje VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-02 apie 22.10 val. pagal išankstinį susitarimą, (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų stotelyje, (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1 pardavė šios narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė 0,085 g., tai yra platino narkotines medžiagas.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2008-07-08 iš A. P. - J., gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė iki 2008-07-08, laikė ir gabeno automobilyje VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-08 apie 22 val. pagal išankstinį susitarimą prie (duomenys neskelbtini) kapinių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, liudytojui Nr. 1 pardavė šios narkotinės medžiagos-heroino, kurio bendroji masė 0,029 g., tai yra platino narkotines medžiagas.

Be to D. S. nuteistas už tai, kad 2008-07-14. iš A. P. – J., gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., kurią laikė iki 2008-07-14, laikė ir gabeno automobilyje „VW GOLF“ v/n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-14 apie 20.30 val. pagal išankstinį susitarimą degalinėje „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1 pardavė šią narkotinę medžiagą, tai yra platino narkotines medžiagas.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2008-07-24 iš A. P. - J., gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinės medžiagos – heroino 0,022 g., kurį laikė ir gabeno automobilyje „VW Golf“ v/n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-24 apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 23 jį sulaikė policijos pareigūnai ir šią narkotinę medžiagą paėmė.

A. P. – J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2008-07-08 apie 21.20 val. pagal išankstinį susitarimą, dalį narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė 0,029 g. pardavė D. S., tai yra platino narkotines medžiagas.

Be to, A. P. – J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., kurią laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2008-07-14 apie 20.08 val. pagal išankstinį susitarimą, dalį šios narkotinės medžiagos, pardavė D. S., tai yra platino narkotines medžiagas.

Be to, A. P. – J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - heroino, kurią laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2008-07-24 apie 12.46 val. dalį narkotinės medžiagos – heroino kurio bendroji masė 0,022 g. pardavė D. S. pagal išankstinį susitarimą, dalį šios narkotinės medžiagos, pardavė D. S., kurį išėjusį iš A. P.-J. ir įsėdusį į automobilį prie namo Nr. 23 (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai ir šias narkotines medžiagas paėmė, tai yra jis platino narkotines medžiagas.

Be to, A. P. – J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinę medžiagą - heroino, kurio bendroji masė 0,263 g,. bei tablečių su įspaudu „B“ ir „B8“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, kurios bendroji masė yra 0,064 g., ir šias – narkotinę ir psichotropinę medžiagas laikė savo bute, adresu – (duomenys neskelbtini), kol 2008-08-01 apie 00.50 val. jas paėmė policijos pareigūnai asmens kratos metu.

Be to, A. P. – J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo dokumentus: A. R. asmens tapatybės kortelę Nr. 11361906, išduotą 2007-09-25 Elektrėnų PK MP, L. P. asmens tapatybės kortelę Nr.10574059, išduotą 2007-09-25 Elektrėnų PK MP, J. T. asmens tapatybės kortelę Nr. 10971881, išduotą 2005-12-05, J. M. LR pasą LB677760, išduotą 1997-07-09 Trakų MT, A. M. LR pasą Nr. LK 511190, išduotą 1998-02-26 Vilniaus 6-ojo PP, K. M. LR piliečio pasą LB 738786, išduotą 1995-10-11 Trakų MT, D. Č. LR piliečio pasą LV789229, išduotą 1993-08-16 Vilniaus 1-ojo PP, P. V. vairuotojo pažymėjimą JD021794, išduotą 2000-03-13 kelių policijos Alytaus ETAS, kuriuos laikė bute, kuriame gyveno adresu – (duomenys neskelbtini), kol 2008-08-01 apie 00.50 val. juos paėmė policijos pareigūnai kratos bute metu.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-06-23 nuosprendį ir jo veiką iš LR BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o pripažinus nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagrįstu ir teisėtu priimti pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės buvo ištirtos šališkai, t.y. priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi tik kaltinimo šalies pateiktais duomenimis ir bylos aplinkybes ištyrė pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias teisės normas, kas turėjo lemiamą įtaką priimant galutinį apkaltinamąjį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto nuomone, teisiamajame posėdyje buvo netinkamai ištirti įrodymai, nes teismas nesilaikė LR BPK 20 str. imperatyvių nuostatų. Apelianto įsitikinimu, jokie byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog jis įgijo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas psichotropines ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Teismas neįvertino Liudytojui Nr. 1 parodymų patikimumo, t.y. nevertino pritaikyto anonimiškumo pagrįstumo bei ar Liudytojas Nr. 1 imituodamas nusikalstamą veiką neprovokavo nuteistojo parduoti narkotinių medžiagų. Be to, kiti liudytojai neparodė, kad iš jo įsigijo narkotinių medžiagų, o asmenų, sulaikytų kartu su juo, t.y. A. P., L. G. ir I. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dėl narkotinių medžiagų įsigijimo buvo nutrauktos, todėl akivaizdu, kad jis neplatino jokių narkotinių medžiagų.

Be to, teismas netyrė pokalbių įrašų tikrumo, t.y. teismas pokalbių įrašų patikimumą patvirtino tik kritiškai vertintino liudytojo G. K. parodymais, bei neskyrė ekspertizės pokalbyje dalyvavusių asmenų asmenybėms nustatyti bei pokalbio montažo versijai atmesti. Nors jis parodė, jog kai kuriuose pokalbiuose nedalyvavo, neatpažįsta savo balso, kai kurių pokalbių neprisimena. Todėl apelianto įsitikinimu, byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad jis kam nors, be Liudytojo Nr. 1, pardavė narkotinių medžiagų ar bent ketino tokius veiksmus atlikti.

Taip pat skunde nurodoma, jog teismas neįvertino ir to, ar anonimiškumas Liudytojui Nr. 1 buvo taikytas pagrįstai, nors kilo pagrįstų abejonių, ar šią procesinę priemonę buvo būtina taikyti, kadangi jis neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima abejoti Liudytojo Nr. 1 ar jo šeimos narių saugumu. Be to, nuosprendis, kuriuo jis pripažįstamas kaltu, negali būti pagrįstas tik anoniminio liudytojo parodymais. Teismas spręsdamas klausimą, ar anoniminio liudytojo parodymai laikytini įrodymais, privalo patikrinti, ar anonimiškumas šiam asmeniui taikytas pagrįstai, tačiau šiuo atveju teismo išvados dėl anonimiškumo taikymo pagrįstumo nebuvo išdėstytos nuosprendyje, todėl buvo padarytas BPK 201 str. 5 d. pažeidimas.

Apeliantas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir į šio teismo formuojamą praktiką aiškinant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos principines nuostatas, kad anonimiškumo taikymo pagrįstumas turi būti tikrinamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Nepatikrinęs, ar egzistuoja būtini anonimiškumo taikymo pagrindai ir sąlygos, teismas negali liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų laikyti pakankamai patikimais ir jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Be to, skunde nuteistasis nurodo, jog jį Liudytojas Nr. 1 išprovokavo parduoti narkotinių medžiagų. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, t.y. jis nerodė iniciatyvos parduoti, sau vartojimui įsigytų narkotinių medžiagų, Liudytojas Nr. 1 įtikino, kad pats neturi galimybės ir jam nepavyksta įsigyti narkotinių medžiagų, todėl paprašė jų parduoti. Liudytojas Nr. 1 visada pats ieškodavo kontakto su juo, tai patvirtina 2008-07-14 pokalbis tarp Liudytojo Nr.1 ir jo. Šio pokalbio metu, Liudytojas Nr. 1 pats inicijavo pokalbį apie narkotinių medžiagų pirkimą ir konkrečiai nurodė, kokios narkotinės medžiagos jį domina. Be to, Liudytojas Nr. 1 jam nurodė, kad jo sveikatos būklė yra sunki, kai negali periodiškai vartoti narkotinių medžiagų. Taip pat nurodė, kad dėl narkotinių medžiagų abstinencijos buvo gydomas medicinos įstaigoje, todėl šie argumentai jį paskatino išpildyti Liudytojo Nr. l prašymą jam padėti įsigyti narkotinių medžiagų. Be to, Liudytojas Nr. 1 prašydamas jam parduoti narkotinių medžiagų žadėjo ne tik piniginį atlygį, bet taip pat kitas paslaugas: parduoti pigesnio dyzelinio kuro, suvesti su intymias paslaugas teikiančiomis moterimis. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, o Liudytojui Nr. 1 pastarąsias pardavė tik dėl to, kad Liudytojas Nr. 1 jį išprovokavo, todėl konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti" nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 str. numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu.

Taip pat apeliantas nurodo, jog gynybai nebuvo sudarytos galimybės įgyvendinti teisės aktuose numatytų kaltinamojo ir jo gynėjo teisių, nes jam ir jo gynėjui nebuvo leista tiesiogiai dalyvauti Liudytojo Nr. 1 apklausoje. Baudžiamajame procese abiem proceso šalims (kaltinimo ir gynybos) turi būti sudarytos vienodos sąlygos, abi jos gali naudotis tokiomis pat įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jo gynėjo prašymą sudaryti galimybę kaltinamajam ir gynėjui dalyvauti Liudytojo Nr. 1 apklausoje, teismas atmetė be jokių motyvų. Be to, Liudytojas Nr. 1 buvo apklausiamas dalyvaujant kaltinimo šaliai, nors LR BPK 282 str. 3 d. numato, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismo posėdžio metu, nebuvo leista dalyvauti Liudytojo Nr. 1 apklausoje tik gynybos šaliai, o būtent apklausti Liudytoją Nr. 1 iš teismo posėdžių salės išėjo teisėjas ir prokuroras, todėl šiais veiksmais buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei imperatyvi teisės norma, kuri vienareikšmiškai nurodo, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Taip pat apelianto įsitikinimu, gynybos pateiktus klausimus Liudytojui Nr. 1 teismas vertino formaliai ir nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (LR BPK 241 str. 2 d.). Nors su Liudytojo Nr. 1 parodymais jis buvo supažindintas, tačiau nebuvo suteikta galimybė gynybai patikrinti jų.

Be to, skunde nurodoma, jog nusikalstamos veikos imitavimo modeliu galima tik „prisijungti" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, taip pat negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė (2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarimas). Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas modelio taikymo teisėtumas ir tik tokiu atveju taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais, tačiau šioje byloje šie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, nors šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas - teisminio nagrinėjimo dalykas.

Duomenys, kuriais remiantis nagrinėjamoje byloje daroma išvada, kad provokacijos nebuvo, o modeliu buvo prisijungta prie jo rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos, ir kad jis veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas, būtų daręs ir be modelio dalyvių įsikišimo, turėjo būti tiriami vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis, nes LR BPK 301 str. 1 d. draudžia nuosprendžius grįsti duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pripažinęs šiuos duomenis įrodymais, teismas juos turėjo nurodyti priimame sprendime. Todėl apelianto įsitikinimu, buvo pažeistas teisės į teisingą (sąžiningą) procesą principas, nes Liudytojas Nr. 1 neapsiribojo pasyviu tyrimu, bet paskatino pareiškėją padaryti nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis būtų linkęs daryti nusikalstamą veiką, ir tik Liudytojo Nr. 1 parodymai buvo svarbus jo kaltės įrodymas.

Taip pat skunde teigiama, jog reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. 2000-05-08 Konstitucinio Teismo nutarime yra akcentuota teismų pareiga „...tikrinti ir vertinti visų jiems pateiktų įrodymų, taip pat surinktų taikant modelį, teisėtumą, patikimumą, tikrumą, leistinumą". Visų duomenų. kuriais remiantis baudžiamojoje byloje gali būti daromos išvados, patikimumas turi būti patvirtintas BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. Toks įpareigojimas kyla iš BPK 20 str. 4 d., nustatančios, kad „įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais".

Nors teismas svarbiu jo kaltės įrodymu laikė tarp jo ir Liudytojo Nr. 1 vykusių telefoninius pokalbių įrašus, SMS žinučių tekstus, tačiau iš telefoninių pokalbių ir SMS žinučių stenogramų matyti, kad būtent Liudytojas Nr. 1 provokavo jį atlikti nusikalstamą veiką, t.y. jis buvo skatinamas, o ne pats siūlė parduoti narkotinių medžiagų Liudytojui Nr. 1. Be to, telefonų pokalbių įrašų patikimumas baudžiamajame procese nėra tinkamai patikrintas, kadangi jis pats kai kuriuose pokalbių įrašuose neatpažįsta savo balso, tačiau baudžiamoje byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kuria būtų identifikuoti pokalbyje dalyvavę asmenys. Darytų pokalbių patikimumas buvo vertinimas tik liudytojo G. K. (KP NTS tyrėjas) parodymų pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų, ar minėtas liudytojas turi kvalifikaciją ir specialių žinių, kurių pagrindu galėtų objektyviai identifikuoti asmenį pagal jo balso įrašą. Byloje nebuvo atlikta jokia ekspertizė ir nepateiktos jokios specialisto išvados dėl pokalbių įrašų, kuriais remiantis apkaltintas jis, patikimumo.

Apelianto nuomone, jo nusikalstama veika dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turi būti perkvalifikuota iš LR BK 260 str. 1 d. į LR BK 259 str. 1 d. ir paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kadangi aplinkybė, jog jis narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, yra neįrodyta, o nuosprendyje įrodymai yra surinkti pažeidžiant BPK normas, todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais kaip to reikalauja teisės aktai. LR BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti" reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims, tačiau tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas nėra įrodytas objektyviai ištirtais byloje įrodymais.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas visiškai ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą ir be jokio teisėto pagrindo perkėlė prokurorui priklausančią įrodinėjimo naštą jam, nes jis pats privalėjo įrodyti, jog įsigydamas narkotines bei psichotropines medžiagas, laikydamas jas ir gabendamas, neturėjo tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Be to, skunde nurodoma, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad nebuvo įrodyta, jog jis pardavė ar kitaip platino narkotines medžiagas kitiems, išskyrus Liudytoją Nr. 1, asmenims. Taip pat skiriant nuteistajam bausmę, turėjo būti įvertinta ir aplinkybė, kad perduotų Liudytojui Nr. 1 narkotinių medžiagų kiekis yra mažas. Apelianto nuomone, jam skiriant galutinę bausmę turi būti atsižvelgta ir į jo asmenybę: nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. – J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-06-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nes teismas įrodymus tyrė šališkai, visiškai nesistengdamas būti objektyvus, išanalizuoti išsamiai visus įrodymus, esančius byloje ir visiškai nekreipdamas dėmesio į teisinančius įrodymus. Apelianto nuomone, buvo grubiai pažeistas rungtyniškumo principas, nes liko netirti jį teisinantys įrodymai, todėl teismas padarė klaidingas išvadas. Nors buvo pareikštas nušalinimas teisėjui, nes pastarasis išimtinai vertino ir tyrė tik kaltinimui naudingas aplinkybes bei įrodymus ir akivaizdžiai ignoravo jį teisinančių įrodymų tyrimą, tačiau prašymas buvo atmestas.

Apelianto įsitikinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu buvo grubiai pažeista „Rekomendacijos dėl anonimiškumo nukentėjusiajam ar liudytojui suteikimo ir šio sprendimo procesinio įforminimo" (patvirtintos LR Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu nr. 1-47 (LR Generalinio prokuroro 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 1-181 redakcija)), nes teismas visiškai nesiaiškino, ar buvo pagrindas taikyti liudytojui Nr. 1 anonimiškumą. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog jokio pagrindo taikyti šiam liudytojui anonimiškumą nebuvo. Be to, šis liudytojas, pats įsigydamas psichotropines medžiagas, vykdė nusikaltimą, už tai jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat liudytojo Nr. 1 atlikti veiksmai iš esmės prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos taisyklėms.

Taip pat skunde nurodoma, kad nors byloje yra pateikti telefoniniai pokalbiai, jų stenogramos, tačiau akivaizdu, kad tai nėra ištisi pokalbiai, todėl jie gali būti sumontuoti. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad juose yra užfiksuotas vieno iš kaltinamųjų balsas, nes šių aplinkybių nepatvirtina specialisto išvada, todėl manytina, kad liudytojas Nr. 1 išprovokavo D. S. daryti nusikalstamas veikas.

Apelianto nuomone, teismas nagrinėdamas bylą grubiai pažeidė LR BPK 282 str. nuostatas, kadangi įslaptintas liudytojas buvo apklaustas, dalyvaujant tik prokurorui, nes liudytojas buvo apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant, tik prokurorei išimtinai buvo leista dalyvauti šio liudytojo apklausoje.

Skundo autoriaus nuomone, bylą nagrinėjant teisme, buvo iš esmės pažeistos jo teisės į gynybą, nes prokurorei pakeitus kaltinimą teisme, joks kaltinimas jam nebuvo pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 str. l d. Todėl neaišku kokiu pagrindu teismas, nesant jo atžvilgiu pareikšto įtarimo dėl šios veikos padarymo, pripažino kaltu ir nuteisė. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tas faktas, jog pas jį rasti svetimi dokumentai, leidžia daryti išvadą, jog juos jis įgijo ir laikė neteisėtai. Apeliantas nurodo, jog šiuos dokumentus rado, tačiau nespėjo jų atiduoti policijai, nes pats buvo sulaikytas.

Taip pat nuteistasis nurodo, jog neįvykdė veikų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. bei atkreipia dėmesys į tai, kad jeigu ir laikyti, jog jis šias veikas įvykdė, tuomet šios veikos turi būti kvalifikuotos kaip tęstinis nusikaltimas, nes psichotropinės medžiagos tariamai buvo įgyjamos iš vieno šaltinio ir tariamai realizuojamos tam pačiam asmeniui (2007-10-18 LR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis bylos Nr. 2K-P-412/2007).

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jis yra nuteistas už tai, kad kažkas parašė žinutę "ar galiu užeiti", nes šias aplinkybes patvirtino operatyvinis darbuotojas Koklevičius, kitų įrodymų patvirtinančių jo kaltę, nenustatyta. Apeliantas neneigia fakto, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, šias aplinkybes patvirtina ir tyrimai, esantys byloje, jį sulaikius, jam buvo bloga, buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba, tačiau tokios būklės su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai Tai turėtų būti vertinama kaip psichologinis smurtas jo atžvilgiu. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad jo kaltė pagrįsta telefoniniais pokalbiais, tačiau byloje nėra jokio telefoninio pokalbio, kad jis būtų su kuo nors iš viso kalbėjęs. Be to, jis niekada nebuvo vadinamas „ryba“ ir pan. Šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais bei nėra jokios pažymos iš Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro, kuri patvirtintų, kad turimais jų archyve duomenimis yra jo tokia pravardė. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad svarstyklės rastos kažkokios striukės kišenėje, kuri jam nepriklauso, ją paliko kažkas iš jo pažįstamų..

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8. p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įstatymas numato, kad kaltinamojo, kaip nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje ir jo duoti parodymai turi būti laikomi įrodymais. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, tačiau teismas mano duotų parodymų tinkamai nevertino.

Apelianto teigimu, visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu, kas sutrukdė teismui tinkamai įvertinti esančius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas jį apkaltino dėl nusikalstamų veikų visiškai nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Skundo autoriaus manymu, geriausiu atveju, jo veika pagal epizodą, kai narkotinė ir psichotropinė medžiagos yra rastos bute, turi būti kvalifikuotina pagal LR BK 259 str. 1 d. ir jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Be to, apeliantui nesuprantama dėl kokių priežasčių, skiriant bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, anksčiau neteistas, rūpinasi savo sergančia močiute. Be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, todėl atlikti ilgą laisvės atėmimo bausmę, jam yra per sunku. Taip pat teismas skirdamas jam bausmę iš esmės pažeidė LR BK 41 str., 54 str. nuostatas, nes nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl jam paskirta žymiai griežtesnė bausmė nei kitam kaltinamajam.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai paskirtų bausmių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėm ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1d.3d.4d.).

Apeliacinių skundų motyvai dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir per griežtų bausmių paskyrimo yra iš dalies teisingi.

Apylinkės teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, esminiai pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 324 str. 6d. atliko įrodymų tyrimą tam, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.

Nagrinėjant bylą pagal nuteistųjų skundus apeliacine tvarka teismo posėdyje, apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai išdėstė įrodyta pripažintos dėl 2008-07-14 nusikalstamos veikos padarymo svarbias aplinkybes ir tuo pažeidė LR BPK 305 str. 1d.1d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, 2008m. gruodžio 18d. teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė teismui prašymą „Dėl kaltinimo pakeitimo teisme“. Jame prokuroras D. S. dėl 2008-07-14 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, prašė kaltinimą pakeisti sekančiai: be to, jis gi 2008m. liepos 14d. iš A. P.-J., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077g., kurią laikė iki 2008-07-14 ir gabeno automobilyje VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-14 apie 20,30 val. pagal išankstinį susitarimą degalinėje LUKOIL, kurios adresas (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr. 1 pardavė šią narkotinę medžiagą, tai yra platino narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą numatytą LR BK 260 str. 1d.;

A. P.-J. kaltinimą dėl 2008-07-14 neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, prašė pakeisti sekančiai: be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, psichotropines medžiagas – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., ją laikė bute, kuriame gyveno adresu – (duomenys neskelbtini), kol 2008m.liepos 14d. apie 20,08 val., pagal išankstinį susitarimą šią psichotropinę medžiagą pardavė D. S., tai yra platino narkotines medžiagas. Šiais savo veiksmais A. P.-J. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 260 str. 1d.

Kitą kaltinimo dalį prašė palikti nepakeistą.

Šis prokuroro prašymas įstatymo nustatyta tvarka buvo prijungtas prie bylos, jų nuorašai įteikti proceso dalyviams.

Prokuroras, prašydamas pakeisti kaltinimą rėmėsi specialisto išvada, kuri nebuvo gauta iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo į teismą. Prašydamas pakeisti kaltinimą, prokuroras padarė eilę klaidų, todėl neaišku ar teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi pakeistu kaltinimu ar kaltinamajame akte nurodytomis bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą dėl 2008-07-14 nusikalstamos veikos kaltinamajam D. S. nurodyta, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – MDMA, o liudytojui Nr.1 pardavė narkotinę medžiagą, tai yra platino narkotines medžiagas. Kaltinamajam A. P.-J. prokuroro prašyme nurodyta, kad dėl 2008-07-14 nusikalstamos veikos jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurią pagal išankstinį susitarimą šią psichotropinę medžiagą pardavė D. S., tai yra platino narkotines medžiagas. Taigi, neaišku, kodėl prokuroras vienu atveju teigia, kad MDMA yra psichotropinė medžiaga, kitu atveju – kad tai - narkotinė medžiaga. Gi apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, kad MDMA , kurios bendroji masė yra 0,077 g yra narkotinė medžiaga. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja 2008-11-13 specialisto išvadai Nr. 140-(5631)ISI-8628, kurioje nurodyta, kad dvejų rausvų spalvos tablečių, 2008-07-14 įslaptintojo liudytojo Nr.1 įgytų iš D. S., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077g (t. 3, b. l. 143). Taigi, iš to seka, kad D. S. ir A. P.-J. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga - MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., A. S. šią psichotropinę medžiagą pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, A. P.-J. šią psichotropinę medžiagą pagal išankstinį susitarimą pardavė D. S., tai yra abu kaltinamieji platino psichotropines medžiagas.

LR BK 260 str. 1d. dispozicijoje numatyta atsakomybė ne tik už narkotinių, bet ir psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Kadangi specialisto išvadoje konkrečiai ir tiksliai nurodyta, kad MDMA yra psichotropinė medžiaga, todėl turi būti nustatyta, kad kaltinamieji D. S. ir A. P.-J., turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo, laikė, o D. S. ir gabeno bei pardavė liudytojui Nr. 1, o A. P.-J. pardavė D. S., psichotropines medžiagas MDMA, kurios grynoji masė yra 0,077g.. Taigi, šie netikslumai, kurie padaryti prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą ir teismo nuosprendyje turi būti ištaisyti. Kolegijos nuomone, tai nepablogina kaltinamųjų padėties, nes nesikeičia faktinės bylos aplinkybės.

Apeliaciniuose skunduose teisingai teigiama, kad apklausiant liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, buvo pažeisti LR BPK 282 str. reikalavimai ir tuo pačiu rungimosi principas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas apklausė liudytoją Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas. Kadangi teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę, tai teismas liudytoją apklausė ne teismo posėdžių salėje. Teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad liudytoją Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas apklausė teisėjas, dalyvaujant prokurorui. Tai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes BPK 282 str. 3d. nurodyta, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai teisiamojo posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Teismui raštu klausimus pateikė kaltinamojo D. S. gynėjas. Prokurorė J. S. dalyvavo liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas apklausoje ir pateikė klausimus žodžiu. Pagal įstatymą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui ( LR BPK 7 str. ). Taigi, įstatymas neleidžia liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas apklausoje ( jei nėra galimybių sudaryti akustines ir vizualines kliūtis) , dalyvauti kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Tokio liudytojo apklausą atlieka tik teisėjas ar teisėjų kolegija. Iš to seka, kad apylinkės teismas apklausdamas liudytoją Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas ir neteisingai nustatydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl 2008-07-14 aplinkybes, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Kadangi šie pažeidimai buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl jie įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įslaptino liudytojo institutas baudžiamajame procese galimas tik kaip išimtinė priemonė, kai būtina užtikrinti jų saugumą ir kai įslaptintų liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos teisminiame posėdyje tvarka bei jų parodymų tyrimas ir naudojimas neapriboja ir nepaneigia kaltinamojo teisės į gynybą. Taigi, tik tais atvejais, kai liudytojo asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, kaltinamajam turi būti garantuojama teisė užduoti tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam klausimus. Dėl to liudytojo įslaptinimas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad byla turi būti išnagrinėta viešai ir teisingai, taip pat asmens teisės į gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje iš esmės nekvestionuojama galimybė įslaptinti liudytoją tada, kai būtina apsaugoti jo interesus. Tačiau pabrėžiama, kad gynybai turi būti suteikiama galimybė apklausti kaltinimo liudytojus, nes liudytojų anonimiškumas suvaržo gynybos galimybes patikrinti liudytojo patikimumą, pateikti argumentus dėl galimo asmens priešiškumo ar išankstinio nusistatymo kaltinamojo atžvilgiu

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti šį įstatymo pažeidimą, apklausė liudytoją Nr.1 neviešame teismo posėdyje, sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę. Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad Kaišiadorių rajono PK buvo atliekamas operatyvinis tyrimas dėl neteisėto narkotinių priemonių platinimo. Remiantis įstatymo numatytais pagrindais, jo asmens tapatybės duomenys buvo įslaptinti. Liudytojas pirko narkotines ir psichotropines medžiagas iš asmens vardu „Dauma“, kiek kartų pirko negali tiksliai pasakyti, nes praėjo daug laiko. Su „Dauma“ susitikdavo du kartus per savaitę. Į susitikimo vietą „Dauma“ atvažiuodavo automobiliu VW Golf. „Dauma“ sakydavo, kad jam reikia pinigų iš anksto, nes reikėjo paimti iš žmogaus, kuris platina. Susitikimų metu buvo daromi pokalbių įrašai. Neigia, kad provokavo „Daumą“ daryti nusikaltimą. Parodė, kad ekstazy tabletės vadinamos „ratais“, “kaliosais“, „padangom“, kokainas „koksu“. Už psichotropines medžiagas mokėjo „Daumai“ tris kartus, įvairiom sumom. „Dauma“ siūlė imti 500 tablečių ekstazy po 7Lt. už vieną tabletę, o jei imtų 1000 tablečių- tai būtų po 5 Lt. už vieną tabletę. Vienos tabletės kaina 10Lt. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka kitus bylos duomenis.

Susipažinus su slapta medžiaga nustatyta, kad liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, teisėtai buvo leista nuo 2008-07-01 iki 2008-10-01 atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus: įgyti narkotines ir / ar psichotropines medžiagas, jas laikyti ir gabenti, nusikalstamą veiką imituojamų veiksmų metu leisti daryti garso ir vaizdo įrašą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino liudytojui Nr.1 anonimiškumo taikymo pagrindus ir sąlygas, todėl jo parodymus laiko pakankamai patikimais ir apylinkės teismas jais pagristai rėmėsi.

Todėl, nepaisant to, kad apylinkės teismas apklausdamas liudytoją Nr.1, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas kaltinamųjų kaltę, remiasi šio liudytojo parodymais kaip ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Suprantama, kad po įvykio praėjus nemažam laiko tarpui, liudytojas Nr.1 galėjo pamiršti kai kurias bylos aplinkybes, ką patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ( LR BPK 20 str. 5d.). Byloje nėra duomenų, kad liudytojo Nr.1 veiksmais kaltinamasis D. S. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimus. Kadangi liudytojas Nr.1 veikė teisėtom priemonėm ir būdais, kuriuos numato įstatymas, todėl jo veikos negalima pripažinti provokuojančia. Iš pokalbių suvestinių matyti, kad D. S., susitikęs su liudytoju Nr.1, kalbėjo apie narkotines medžiagas, jų kokybę, kainas, dėl konspiracijos narkotines medžiagas vadino „pora apvalių, pora ratukų“, kalbėjo apie poveikį, spalvas, D. S. siūlė liudytojui Nr.1 imti didesnį kiekį pigesnėm kainom. Susipažinus su SMS žinutėmis tarp telefono abonentų matyti, kad D. S. nuolatos bendravo su A. P. – Joniku. Laikotarpiu nuo 2008-07-04 iki 2008-07-24 tarp jų užfiksuota 160 pokalbių ir SMS žinučių. Iš pokalbių ir SMS žinučių turinio galima spręsti, kad D. S. narkotines ir psichotropines medžiagas gaudavo iš A. P. – J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. S. buvo sulaikytas prie A. P. – J. namų ir pas jį automobilyje rasta narkotinė medžiaga. Tai, kad D. S. intensyviai bendravo su liudytoju Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas rodo 35 pokalbiai ir SMS žinutės 2008m. liepos 8 ir 14d. Žinučių turinys atspindi narkotinių medžiagų kainas ir pirkimą – pardavimą.

Kaltinamojo A. P.- J. kaltę patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir išsamiai nuosprendyje išanalizuoti įrodymai. Tai telefonų pokalbiai, SMS žinutės, iš kurių analizės suprantama, kada pas A. P.-J. būdavo narkotinių medžiagų, skirtų pardavimui, o kada ne. Narkotinės medžiagos tiesiogiai įvardintos nebuvo dėl konspiracijos. Visuomet buvo klausiama „kaip reikalai“, „parašyk kaip paimsi“, „ar duosi į vamzdį“ ir panašiai. Jei turėdavo narkotinių medžiagų A. P.-J. rašydavo „gerai“, “gali užeiti“, o kai neturėdavo – rašydavo „niekaip“, „baigėsi“, „šią savaitę niekaip“.

Pas A. P. – J. namuose rastos elektroninės svarstyklės, heroino, psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, pakelis cigarečių „Marlboro“ , kuriame buvo viena cigaretė su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, ant svarstyklių rasta heroino pėdsakų, iš rankų paimta pakelis nuo cigarečių, kuriame buvo 4 tušti maišeliai, viename maišelyje rasti apvalūs septyni gumuliukai, 2 susuktos folgos į vamzdelį, 5 folgos stačiakampio formos. Specialistų išvados patvirtina, kad rastos medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Rasti daiktai patvirtina tą aplinkybę, kad A. P.- J. neteisėtai įgijo, laikė ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Jo versija apie tai, kad pats vartojo narkotikus, yra neįtikinama, nes prieštarauja faktinėm bylos aplinkybėm, nes įrodyta, kad . D. S. būtent iš A. P.-J. gaudavo narkotines medžiagas, kurias parduodavo liudytojui Nr.1.

Apylinkės teismas, nustatydamas kaltinamųjų kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi liudytojo G. K. parodymais. Liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad operatyvinio tyrimo metu buvo nustatytas D. S. ir A. P.-J. mobiliojo telefono numeriai ir įstatymo nustatyta tvarka klausytasi jų telefoninių pokalbių. Jie reguliariai siųsdavo vienas kitam SMS žinutes. Liudytojas parodė, kad telefoninės kontrolės metu buvo nustatyta, kad D. S. narkotikus gauna iš A. P.-J.. D. S. siųsdavo A. P.-J. žinutes, klausdamas „ar galiu užeit“. Tai reiškė, kad reikia narkotinių medžiagų. Jų tarpusavio bendravimas buvo tik dėl narkotinių medžiagų įgijimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. S. pravardė „Dauma“, A. P.-J. pravardė – „Ryba“. Telefoninių pokalbių suvestinėse ir SMS žinutėmis būtent minimi šie asmenys, tarp kurių bendravimas vyko dėl narkotinių medžiagų pirkimo – pardavimo.

Nepagrįstas kaltinamojo A. P.-J. skundo motyvas, kad jis padarė tęstinį nusikaltimą. Apylinkės teismas pagrįstai jo nusikalstamas veikas įvertino kaip keturias atskiras nusikalstamas veikas. Tęstiniui nusikaltimui būdingi tam tikri požymiai, tai yra būtinas tęstinio nusikaltimo požymis – vieninga kaltininko tyčia. Tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, kad A. P.-J. padarytus keturis nusikaltimus siejo vieningas jo sumanymas. Nuosprendyje aptarti įrodymai rodo, kad kiekvienu narkotinių medžiagų įgijimo atveju susiformuodavo savarankiška tyčia. Nesant vieningos tyčios, kiti tęstiniam nusikaltimui būdingi požymiai neduoda pagrindo išvadai dėl tęstinio nusikaltimo padarymo.

Apeliaciniuose skunduose keliami kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie susiję su jau aptartais nustatytais pažeidimais yra nepagrįsti ir įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo visus įrodymus, patvirtinančius D. S. ir A. P.-J. kaltę ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl jų kaltės nustatymo. Kaltinamojo A. P.-J. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad jis narkotinių ir psichortopoinių medžiagų neplatino, namuose rasti narkotikai buvo skirti paties vartojimui atmetama kaip nepagrįsta, nes byloje pakanka duomenų jų kaltei patvirtinti.

Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas nepakankamai motyvavo bausmių skyrimo klausimą bei nepilnai atsižvelgė į jų asmenybes ir kitas įstatymo numatytas aplinkybes, skiriant laisvės atėmimo bausmes, todėl paskyrė neteisingas bausmes. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas, skirdamas bausmę, teismas turi laikytis trijų taisyklių, kurios visos kartu sudaro bausmės skyrimo pagrindus:1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją;2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis; 3) skirdamas bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, kaltinamiesiems paskyrė bausmes artimas sankcijos minimumui, tačiau subendrinęs bausmes, galutines bausmes paskyrė didesnes nei jos vidurkis ir apie tai nuosprendyje nemotyvavo kodėl taip padarė.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes artimas minimumui, atsižvelgė į tai, kad apylinkės teismo paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei teisminę praktiką, prieštarauja teisingumo principui. Kolegijos nuomone, kaltinamiesiems paskyrus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendinta bausmės paskirtis.

Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad kaltinamieji padarė tyčinius, sunkius nusikaltimus, o A. P. – J. dar ir apysunkį. tačiau neatsižvelgta į tai, kad D. S. dirbo, charakterizuojamas teigiamai, nors buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, po ankstesnio teistumo praėjo nemažas laiko tarpas. Jo atžvilgiu sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltu neprisipažino, tačiau iš esmės neneigia narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo ir platinimo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį ,nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artima minimumui.

A. P.-J. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nors nedirbo, tačiau Elektrėnų savivaldybės administracijoje negauta nusiskundimų dėl jo elgesio. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgiant į jo asmenybę, į vaidmenį, į visas bylos aplinkybes, įvertinus nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė artima minimumui, mažesnė nei D. S..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 2p.328 str. 2d.3d.4d.

nusprendė:

2009m. birželio 23d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

D. S. pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-02 nusikalstamos veikos) paskirti laisvės atėmimą 2 ( du ) metus;

pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-08 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 2 ( du) metus ir 3 ( tris ) mėnesius;

pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-14 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 2 ( du ) metus ir 7 ( septynis ) mėnesius).;

pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-24 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus ;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus ir 6 ( šešis ) mėnesius.

A. P. – J. pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-08 nusikalstamos veikos) paskirti laisvės atėmimą 2 ( du) metus;

pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-14 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 2( du) metus ir 3(tris) mėnesius:

pagal LR K 260 str. 1d. ( dėl 2008-07-24 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 2( du) metus ir 5( penkis) mėnesius;

pagal LR BK 260 str. 1d. ( dėl 2008-08-01 nusikalstamos veikos ) paskirti laisvės atėmimą 2 ( du) metus ir 8( aštuonis ) mėnesius;

Paskirtąsias bausmes ir bausmę paskirtą 2009m.birželio 23d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 302 str. 1d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.4d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. P.-J. paskirti laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus.

Nustatyti, kad D. S. 2008-07-14 iš A. P.-J., gyvenančio adresu –(duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropines medžiagas – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., kurią laikė iki 2008-07-14 ir gabeno automobilyje „ VWGolf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. S., kol 2008-07-14 apie 20.30 val. pagal išankstinį susitarimą degalinėje „Lukoil“, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojui Nr.1 pardavė šią psichotropinę medžiagą, tai yra platino psichotropines medžiagas.

Nustatyti, kad A. P.-J., ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendroji masė yra 0,077 g., kurią laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2008-07-14 apie 20,08 val. pagal išankstinį susitarimą šią psichotropinę medžiagą pardavė D. S., tai yra platino psichotropines medžiagas.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Emilija AkelienėEgidijus Jonas Grigaravičius