Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant E. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje, jos atstovei pagal pavedimą advokatei L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jos nepilnametis sūnus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-05-23, 14.00 val., (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, įžeidinėjo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), vadindamas „vištgaidžiu“, jį stumdė bei 2 kartus ranka sudavė į galvos sritį, dėl minėto įvykio 2013-05-29 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi D. L. yra ne subjektas (12 metų), o jo mama neišnaudojo visų valdžios galimybių auklėti ir tinkamai prižiūrėti sūnų, todėl jai surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

V. B. teisme savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad 2013-05-23 apie 14 val. nesulaukusi, kol jos sūnus grįš iš mokyklos namo, paskambino jam, jis pasakė, kad eina su draugais namo. Po 10-15 minučių jai paskambino sūnaus klasės auklėtoja ir informavo apie įvykį, nes su ja susisiekė G. N. mama, sakė, kad auklėtojai ji skambino ir tiksliai nepapasakojo visų įvykio aplinkybių, auklėtoja jai pasakė G. N. mamos telefono numerį, ji paskambino G. N., jos kalbėjosi, du kartus buvo nuvykę į ligoninę. Sūnus jai pasakojo, kad jie su G. apsižodžiavo, G. N. spyrė jos sūnui D. į koją ir D. suklupo, tada nesusivaldęs trinktelėjo G. į galvos sritį. Sūnus jai paaiškino, kad jie tada ėjo penkiese, G. pakišo koją D. draugui Lukui, dėl to D. pavadino G. „vištgaidžiu“. D. G. atsiprašė, įteikė G. atsiprašymo dovanėlę, tuo metu ligoninėje buvo abu G. tėvai. Su sūnumi po įvykio kalbėjo, aiškino jam, kad konfliktų naudojant smurtą negalima spręsti, reikia problemas spęsti taikiai. Jos ir sūnaus tarpusavio santykiai yra geri, konfliktų šeimoje nėra, kartu leidžia laisvalaikį, sūnus yra užimtas, lanko anglų kalbos kursus, treniruotes. Dėl sūnaus elgesio mokykloje nėra gavusi nusiskundimų, su socialine pedagoge dėl sūnaus elgesio nėra bendravę. Sūnus dėl įvykio nuoširdžiai išgyvena, mano, kad jis padarė išvadas ir ateityje daugiau taip nesielgs.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba „R.“ progimnazijoje, yra D. L. ir G. N. klasės auklėtoja. Žino, kad tarp D. L. ir G. N. įvyko konfliktas, jai apie įvykį pranešė G. N. mama telefonu apie 15 val., kuri pasakė, kad vaikai apsistumdė. G.tėvai buvo labai susijaudinę, šaukė, ji pasiūlė paskambinti D. L. mamai. Iškart po to ji paskambino D. mamai ir pasakė apie įvykį, davė V. B. G. N. mamos telefono numerį. Žino, kad V. B. paskambino G. N.. Tiek D. L., tiek G. N. apibūdino kaip gerus vaikus, neišsiskiriančius iš kitų vaikų, jiems nebūdingas įžūlus elgesys, tarp šių vaikų nėra buvę konfliktų, nei vienas iš jų nesiskundė dėl kito elgesio. Kokie buvo šių vaikų santykiai už mokyklos ribų ji nežino, įvykis įvyko po pamokų, kai vaikai ėjo namo. Taip pat parodė, kad 5 klasėje buvo įvykis, kurio metu vieno mokinio mama skundėsi, kad prieš jos sūnų buvo panaudotas psichologinis smurtas ir įvykyje dalyvavo G. N.. Tada tėvai problemą patys išsprendė, G. N. mama tada nepripažino, kad jos sūnus gali taip elgtis. Taip pat parodė, kad D. L. mama rūpinasi sūnumi, jo mokymusi, pasiekimais, abu tėvai ateina į mokyklą, dalyvauja tėvų dienose, susirinkimuose. Nėra girdėjusi, kad D. L. ką nors būtų įžeidęs, jis turi gilų humoro jausmą. Tarp paauglių žodinės patyčios yra paplitusios, tačiau tarp D. L. ir G. N. nėra girdėjusi patyčių. Nežino dėl ko tarp jų įvyko konfliktas..

Liudytoja G. N. parodė, kad yra G. N. mama. Administracinėn atsakomybėn traukiamą V. B. pažįsta kaip D. L. mamą. 2013-05-23 dieną nukentėjo jos sūnus G. N., jis buvo sumuštas, stumdomas prie konteinerio, į krūmus, pravardžiuojamas „vištgaidžiu“, jam sakė, kad yra šlykštus, jam nevalia eiti tuo keliu. Kai sūnui trūko kantrybė, jis pakišo koją D. L., po to gavo du smūgius į galvą, sūnui buvo smegenų sukrėtimas, gulėjo ligoninėje. Sūnus pasakojo, kad jį vaikai pravardžiavo visą žiemą, jis buvo pastoviai žeminamas, stipresni vaikai skriaudžia silpnesnius, savo sūnų apibūdino kaip ramų vaiką. Sūnus iki įvykio dėl patyčių nesiskundė, bijojo, kad vaikai gali vadinti jį skundiku, nenorėjo mokykloje atsakomosios reakcijos. Yra sutarę su klasės vaikų tėvais, kad atsitikus kokiam nors įvykiui, jie bendraus tarpusavyje ir spręs problemas. Yra buvęs vienas įvykis 5 klasėje, kai jos sūnų pastūmė į sieną, tada konfliktą su kito vaiko tėvais išsprendė tarpusavyje. Taip pat parodė, kad jos santykiai su sūnumi yra geri, jos sūnus yra nukentėjęs nagrinėjamoje situacijoje ir atsiprašyti D. L. neturi dėl ko. Ar V. B. daro netinkamą įtaką sūnaus elgesiui pasakyti negali. Jos atžvilgiu dėl sūnaus elgesio taip pat yra pradėta byla pagal ATPK 181 straipsnį. Paaiškino, kad sūnus yra mokomas spręsti visus konfliktus su suaugusiųjų žinia. Taip pat parodė, kad D. L. su tėvais buvo atvykęs ligoninę, D. L. jos sūnaus atsiprašė nenuoširdžiai.

Liudytojas R. N. parodė, kad yra G. N. tėvas, V. B. pažįsta kaip sūnaus klasės draugo mamą. Šių metų pavasarį buvo sumuštas jo sūnus, kuris grįžęs iš mokyklos pasakojo, kad jį sumušė, G. grįžo išsigandęs, apsiverkė ir papasakojo, kad grįžtantį iš mokyklos jį stumdė, apkalbinėjo, vadino „vištgaidžiu“. G. kyštelėjo D.i koją, šis jį pagavo už rankos ir sudavė du smūgius į galvą, paklausė, ar nori dar, tada jo sūnus parodė vidurinįjį pirštą ir nuėjo namo. Iki to įvykio sūnus nėra skundęsis, kad jį pravardžiuodavo. Įvykio metu vaikai buvo penkiese. Anksčiau dėl sūnaus elgesio nėra tekę aiškintis mokykloje. V. B. su sūnumi buvo atvykę į ligoninę, atsiprašė, padavė ranką, bet D. L. iš palatos išėjo juokdamasis ir dar kažką parodė. Mano, kad jo sūnui nėra už ką atsiprašyti D. L..

Nepilnametis liudytojas D. L. parodė, kad 2013-05-23 apie 14 val. prie prekybos centras „L.“ ėjo iš mokyklos. Tada G. N. pakišo jo draugui L. koją, draugas suklupo, dėl to jis (D. L.) pavadino G. „vištgaidžiu“. Kai priėjo prie gatvės, G. N. pakišo jam koją, jis suklupo, tada trenkė G.. T. G. jam spyrė dar kartą į koją ir parodė nepadorų gestą. Įvykio metu buvo penkiese. Taip pat parodė, kad su tėvais sutaria gerai, mama juo rūpinasi, bendrauja su klasės auklėtoja, tėtis jį vežioja į treniruotes, kalbos kursus. Po įvykio kalbėjosi su mama, ji jam aiškino, kad nereikia veltis į konfliktus, viską spręsti taikiai, nesimušti. Dėl to, kad sudavė G. N. jis gailisi. Po įvykio jam skaudėjo koją, tačiau į gydytojus nesikreipė, nes jis nenorėjo. Buvo nuvykęs su tėvais į ligoninę, atsiprašė G., G. atsiprašymą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-05-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 2 d., 155 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., dėl konflikto, įvykusio tarp D. L. ir G. N. 2013-05-23 apie 14 val. prie prekybos centro „L.“, nes D. L. ir G. N. nėra sulaukę 16 metų amžiaus, nuo kurios gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 2, 3).

Iš 2013-05-27 protokolo – pareiškimo matyti, kad G. N. pareiškė, jog 2013-05-23 apie 14.30 val. į namus grįžo jos sūnus G. N. ir pasakė, kad prie prekybos centro „L.“ jį stumdė, vadino „vištgaidžiu“ ir du kartus trenkė ranka į galvą, vieną kartą spyrė į koją D. L.. G. N. po šio įvykio buvo diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas (b.l. 5, 6).

Iš 2013-05-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas pranešimas, jog 2013-05-23 buvo atvežtas G. N., kurį prie prekybos centro „L.“ sumušė D. L.. Vaikui sumušta galva, sukrėstos smegenys (b.l. 7).

Iš 2013-05-27 nepilnamečio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad G. N. parodė, jog 2013-05-23 apie 14 val. einant iš mokyklos D. L. jį įžeidinėjo, vadindamas „vištgaidžiu“, prie prekybos centro „L.“ 2-3 kartus sugriebė už rankos ir pastūmė. G. N. supykęs pakišo D. L. koją, dėl ko D. L. suklupo, bet nepargriuvo. Po to D. L. du kartus trenkė G. N. į dešinį smilkinį ir vieną kartą spyrė į koją, dėl ko G. N. patyrė fizinį skausmą. Kai grįžo į namus, pasijuto blogai ir mama jį nuvežė į ligoninę (b.l. 9, 10).

Iš 2013-05-28 V. B. pareiškimo matyti, kad 2013-05-23 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini)gatvėje prieš jos sūnų D. L. bendraklasis G. N. panaudojo fizinį smurtą – pribėgęs iš nugaros spyrė jam į koją, dėl ko D. L. suklupo prie gatvės važiuojamosios dalies, po to jam skaudėjo koją dvi dienas. Be to, G. N. bendraklasių akivaizdoje pademonstravo D. L. nepadorius gestus (b.l. 12, 13).

Iš nepilnamečių D. L., M. S., L. O. ir V. G. paaiškinimų matyti, kad jie paaiškino konflikto, vykusio tarp D. L. ir G. N. aplinkybes (b.l. 14-17).

Iš Šiaulių „R.“ progimnazijos pateiktos D. L. charakteristikos matyti, kad D. L. charakterizuojamas teigiamai, yra geranoriškas, gerbia kitus, yra geras mokinys, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje. Jo tėvai rūpinasi vaiko mokymusi, domisi jo pasiekimais, elgesiu (b.l. 26).

Iš Šiaulių kyokushin karate klubo pažymos matyti, kad D. L. lanko karate užsiėmimus, yra paklusnus, laikosi sportinio etiketo normų, uoliai vykdo trenerio nurodymus, tėvai aktyviai domisi jo veikla (b.l. 27).

Iš 2013-06-13 UAB „Kalba.Lt“ pažymos matyti, kad D. L. atsakingai lankė anglų kalbos pamokas (b.l. 28).

Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)raštų matyti, kad bendrija nėra gavusi bendrijos gyventojų skundų dėl netinkamo D. L. netinkamo elgesio, o jo tėvai kaimynų yra charakterizuojami teigiamai, yra tvarkingi (b.l. 29, 30).

Iš ribotos atsakomybės bendrovės OOO „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad V. B. yra charakterizuojama kaip turinti puikius verslo įgūdžius, aktyvi ir kelianti profesinę kvalifikaciją, yra gerbiama kolegų (b.l. 31-33).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų atsakomybė galima tik esant jų kaltei. Tai reiškia, kad būtina įrodyti, jog tėvai arba vienas iš jų iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje apibrėžtas tėvų pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. B. mažametis sūnus D. L. 2013-05-23, 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įžeidinėjo G. N., gim. (duomenys neskelbtini), vadindamas „vištgaidžiu“, jį stumdė bei 2 kartus ranka sudavė į galvos sritį. Tačiau byloje nėra duomenų, liudijančių apie tai, kad V. B. neauklėtų savo mažamečio sūnaus D. L. ar juo nesirūpintų. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. gerai mokosi, užsiima aktyvia popamokine veikla, liudytoja apklausta jo klasės auklėtoja J. S. patvirtino, kad D. L. yra nekonfliktiškas vaikas, nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio mokykloje anksčiau nėra gauta, tėvai aktyviai domisi sūnaus pasiekimais ir elgesiu. Skundų dėl D. L. elgesio nėra gauta ir jo gyvenamoje vietoje. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad D. L. būtų linkęs nuolat pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, dėl to yra pagrindas manyti, kad D. L. netinkamas elgesys ir veiksmai G. N. atžvilgiu, turintys BK 140 str. 2 d., 155 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų veikų požymių, buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nėra pagrindo manyti, jog V. B. neišnaudojo visų tėvų valdžios priemonių auklėti savo nepilnametį sūnų, todėl byla nutrauktina, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą V. B. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.