Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. A. A. 2022 m. liepos 25 d. apie 13:15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį - anūką M. B., o būtent, nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilyje MB v. n. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu bandė trenkti M. B. į veidą, tačiau pataikė į kepurę, kurią numušė nuo galvos bei toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus - suėmė M. B. už kairės rankos riešo ir ją spaudė, bei traukė per automobilio langą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimus kairiame rieše, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad 2022 m. liepos 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo pasiimti statybinę vatą, bet ji buvo užgriozdinta daiktais. Paprašė kaimyno, kad padėtų sukrauti vatą. Kadangi buvo užgriozdinta vata, tai kaimynui A. pasakė, kad nesitąsys ir išėjo iš kluono, o kaimynas A. jam pasakė, kad jo anūkas guli mašinoje. Jis priėjo prie anūko ir liepė anūkui sunešti vatą, tačiau M. B. atsisakė išnešti vatą, jie apsižodžiavo. Automobilio langas buvo praviras apie 15 cm., todėl jiems pavyko kalbėtis, girdėjo vienas kitą. Su rankomis jokių veiksmų nedarė, jis stovėjo už mašinos durų, ir jokios galvos anūko nelietė. Nesmūgiavo anūkui, nes jam fiziškai per pilvą nebūtų buvę galimybės jo pasiekti, tuo labiau, kad jis gulėjo sėdynėje. Durų neatidarė, buvo tik griežtas pokalbis. Su anūku kalbėjo maždaug 70 cm – 1 m atstumu. Viską matė kaimynas, kuris stovėjo kitoje kelio pusėje. Aišku, buvo balso tono pakėlimas, kaimynas galėjo girdėti, kad jis pakeltu tonu kalbėjo su anūku. Jokio fizinio skausmo nesukėlė anūkui, gal jam žaizdos pasidarė, kai savo mašinas remontuoja, ar nuo medžioklės. Pas anūką prieš tai nematė jokių sužalotų rankų. Pripažįsta, kad pasakė anūkui, jog dės jam į į snukį ir nebus konflikto, bet buvo pasikarščiavęs. Buvo supykęs ant anūko, sakė, kad reiktų pasiguldyti ir per nuogą užpakalį užvanoti. Su anūku konfliktavo jau iki šiol apie 2 metus, nes jam čia motina su T. A. smegenis išplovė, prikalbėjo. Jam trečios stadijos vėžys. 2016 m. buvo kviesta policija, jis pats ją kvietė, dėl viršuje namų esančio kambariuko. Buvę atvejai, kai kviečiama buvo policija dėl konfliktų su buvusia žmona T.A.. Nežino, ar anūkas gyvena su A.. Pusę to pastato padovanojo savo dukrai. Viena dukra iš pirmos santuokos, kita iš antros santuokos. Anūkas neleidžia jo kitai dukrai su savo šeima įsivaryti mašinos į kiemą, nors jis yra bendro naudojimo. Jo buvusi žmona T.A. negalėjo matyti viso ginčo, nes tvora trijų metrų aukščio, per langą nesimato, negalėjo ir girdėti, nes sienos storos 70 cm. Mašina už vartų taip ir stovėjo, kaip užfiksuota. Čia nuotraukos darytos policijos, jau jo seniai ten nebuvo, o T.A.A. negalėjo matyti per uždarytus tvoros vartus iš antro aukšto (2 t., b. l. 4-5).

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra įrodyta pilnai kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. A. A. yra jo senelis. Su juo konfliktuoja jau labai seniai, apie 4 metus. 2022 m. liepos 25 d. buvo grįžęs pas močiutę. Būdamas mašinoje kalbėjosi telefonu, buvo pravėręs vieną trečdalį lango. Senelis ėjo kartu su kaimynu, pamatė jį mašinoje ir jam pasakė „atnešk man vatą“, o jis seneliui pasakė, kad pats eitų ir pasiimtų, kur pasidėjo. Vatos negalėjo padėti nešti, nes nežinojo, kur ji. Apsižodžiavo su seneliu. Senelis stovėjo prie pat vairuotojo durelių, maždaug 10 cm iki durelių. Tuo metu langas buvo atvertas, tiek kiek matosi nuotraukoje, nes mašinos nejudino, kol atvyko pareigūnai. Po žodinio konflikto senelis panaudojo fizinę jėgą. Su rankos kumščiu senelis bandė suduoti jam į galvą, tačiau pataikė į kepurės snapelį, dėl ko kepurė nukrito. Tada senelis griebė jo kairę ranką už riešo ir traukė jį link savęs, jam skaudėjo, todėl jis traukė savo ranką link savęs. Senelis spaudė ir traukė jo ranką link savęs, o jis savo ranką atgal, tą veiksmą pirmyn atgal jie darė kokius 5-6 kartus, pats fizinis kontaktas galėjo trukti 20-30 sekundžių. Tada senelis betraukdamas jo ranką sakė jam kažką ir po to nuėjo link savo mašinos. Tuo metu nelipo iš mašinos, palaukė, kol senelis nueis. Tada išlipo iš mašinos, išlipęs juto skausmą, nuėjo pas močiutę į namą, kuri jam pasakė, kad ji buvo antrame aukšte ir viską matė, todėl ji paragino jį kviesti policiją. Močiutė sakė, kad ji buvo jos pačios miegamajame, išgirdo triukšmą, viską matė. Močiutės geras regėjimas. Jis yra pasidaręs nuotrauką, kad per antro aukšto močiutės miegamojo langą matosi ta vieta, net esant uždariems vartams. Fizinį skausmą jautė 2-3 dienas. Tie nubrozdinimai buvo dėl to, kad senelis jam stipriai traukė ranką, o jis iš jėgos traukė savo ranką link savęs ir ta ranka braukėsi per stiklą. Sužalojimai tikrai ne nuo nago, o nuo kontakto su stiklu. Buvo riešo paraudimai, atvykusi policija padarė nuotraukas. Būtent ta rankos vieta, kur sužalota, ir buvo sąlytyje su stiklu. Kai bandė smūgiuoti į veidą, tai senelio viena ranka tik buvo mašinoje, o kai traukė jo ranką, negali pasakyti, ar jo abi rankos buvo mašinoje, nes neprisimena. Senelis nebandė atidaryti mašinos durelių. Policija atvažiavo po 30 min. Senelis jau buvo išvažiavęs namo, jį policija rado namie. Po įvykio jam svaigo galva, skaudėjo galvą, nes buvo senelis jį labai išgąsdinęs. Adresu (duomenys neskelbtini), jam niekas nepriklauso. Ten priklauso močiutei ir seneliui, teismo padalintas turtas. Su mašina į kiemą nebuvo įvažiavęs. Prieš įvykį niekur kitur nebuvo susižalojęs. Viskas buvo tik nuo šito įvykio. Policija atvykusi padarė iš karto nuotraukas, apie 14:00 val., o medžioklėje jis buvo apie 20 val. vakare (2 t., b. l. 6-7).

Liudytoja T. L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgirdo triukšmą būdama antrame namo aukšte, pažiūrėjo pro langą. Ten iš viršaus labai gerai viskas matėsi. Pamatė, kad M. sėdėjo mašinoje, o J. A. įkišęs ranką į mašiną jam smūgiavo, po to traukė anūką iš mašinos pro atidarytą langą, bet neištraukė per atidarytą langą, nepavyko. J. A. tada pasišalino. Tada anūkas išlipo iš mašinos ir atėjo į kambarį. Kalbėjo su juo, jog čia eilinis ir ne pirmas toks išpuolis. Kai J. A. ateina į jos namus, visada būna konfliktai, policija kviečiama. Anūkas atėjęs sakė, kad jam skauda, matė ant anūko rankos sužalojimus – įbrėžimus, paraudimus, žino, kad buvo nubrozdinimai. Su J. A. santykiai konfliktiški, nes jis ateina į jai padalintą pusę. Kai jis ateina, eina ne tik į savo dalį, tai jeigu ji būna kieme, tai jis pyksta, nes ji jam trukdo. Jis net su šautuvu jai buvo grasinęs. Kai jis išsikraustė, ji net per tą gatvę neina, kur jis gyvena. Neturi tikslo jo apkalbėti, nes nenori nieko bendro su juo turėti, net matyti jo nenori. Kad tą kartą atvykęs yra J. A. išgirdo tik tada, kai pradėjo jis riaumoti, nes jis labai keikėsi, suprato, kad tie keiksmai buvo skirti anūkui. Pati matė, kad J. A. įkišęs savo rankas prie vairuotojo buvo, matėsi rankų staigūs judesiai, smūgiai į viršutinę galvos dalį. Po to matėsi, jog anūką tempė per langą, nematė už kur tempė, tačiau matė patį veiksmą. Anūko per langą neištraukė, buvo tik triukšmas, kiemo vartai buvo uždaryti. Ji matė visą veiksmą, tik smulkmenų nematė, nes kai M. išlipo iš mašinos, kai J. A. jau buvo pasitraukęs, ji lipo žemyn. Kai atėjo M. į kambarį, ji nesidairė, kur tuo metu buvo J. A., nes kalbėjo su anūku. Pagarsinus pagal BPK 276 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad pamatė, kad kieme automobilyje sėdi jos anūkas M. B. ir prie vairuotojo lango priėjęs J., kuris sukišęs rankas pro minėtą langą smūgiavo anūkui į galvą, teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja nurodė, jog viskas vyko už vartų, įvykio dieną kieme nebuvo nei vienos mašinos (2 t., b. l. 7-8).

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. A. prašymu jis atėjo jam padėti pasiimti statybines medžiagas. J. A. nerado tų medžiagų, supyko ir jie išėjo. Pamatė prie vartų M. mašinoje sėdintį. Pasakė tai J. A., J.A. nuėjo link mašinos pas anūką, o jis pats nuėjo tolyn už garažo, atstumu apie 15 – 20 metrų. Girdėjo, kaip J.A. pakeltu balsu aiškino M. kažką, o M.B. jis negirdėjo. Jis išgirdęs triukšmą niekur nėjo pažiūrėti, nes maždaug po poros minučių pats J. A. atėjo prie garažo, kur buvo jis. Suprato, kad J. A. supykęs. Apie tą įvykį J. A. jam nieko nesakė, dirbo abu, po 5 minučių jie abu išvažiavo. Konfliktai adresu (duomenys neskelbtini) – negali pasakyti, ar būna, negirdi jų. Šį įvykį tai girdėjo, nes buvo kartu. Charakterizuojant J. A. gali pasakyti, kad jis normalus kaimynas, bet gali aprėkti kitus. Jie įėjo per vartus, vartai buvo atrakinti. Nepamena ar vartus uždarė. Negali atsakyti ar įeinant į kiemą kokia mašina stovėjo prie vartų. Jis iš J. A. žodžių suprato, kad M. turėjo atkraustyti medžiagas ir jis supyko, kad buvo neatkrauta. M. sėdėjo mašinoje, atsilošęs, pusiau gulom, su juoda kepure. Langas mašinos buvo praviras, mažiau nei pusę lango buvo pradaryta, maždaug vienas trečdalis praviro lango. Negali pasakyti, kiek laiko viskas truko. Išvažiuojant nematė, kur buvo M.. Langas, jo manymu, pravertas mažiau nei pusė buvo, trečdalis (2 t., b. l. 8-9).

Liudytoja G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnė, Kauno AVPK reagavimo valdybos 3 - iojo skyriaus tyrėja. Dažnai atlieka tyrimus, todėl tikrai nepamena įvykio. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu surašytą tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 14–18), kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27827-22, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pareigūnus pasitiko J. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien t. y 2022 m. liepos 25 d. apie 13.00 val. buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nes ten jam priklauso sandėliukas ir yra palikti jo daiktai, todėl iš ten norėjo pasiimti vatas. Nuvykęs prie namo keliuko pastebėjo automobilyje sėdintį savo anūką M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pradėjus bendrauti su anūku, šis išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir įvyko žodinis konfliktas, tačiau nurodė, kad jokio fizinio skausmo jis niekam nesukėlė, nieko nesužalojo. Aiškino, kad konfliktai vyksta nuolat dėl turtų, policija kviečiama ne pirmą kartą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu J. A. A. girtumą, buvo nustatyta 0,00 prom., blaivumas. Kadangi J. A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), artima aplinka saugi, niekam pavojus negresia, asmeniui įteikė šaukimą atvykti adresu Kauno apskr. VPK Kauno r. PK skyrių aplinkybių tikslinimui. Taip pat įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo M. B. močiutė T. L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai būnat namuose išgirdo lauke vykstantį konfliktą, nuėjo pasižiūrėti per langą ir pamatė, kad anūkas M. B. sėdi savo automobilyje ir šalia stovi jos buvęs vyras J. A. A.. Matė, kad ten vyko konfliktas, tačiau močiutė bendraujant su jais buvo labai susijaudinusi, negalėjo paaiškinti situacijos, į klausimus sunkiai galėjo atsakyti. Todėl T. L. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti adresu Kauno apskr. VPK Kauno r. PK skyrių aplinkybių tikslinimui. Daugiau įvykio vietoje liudininkų, kurie galėtų paaiškinti situaciją, nebuvo. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Papildomai paaiškino, kad nuotrauka pridėta prie tarnybinio pranešimo. Būna visada prie tarnybinio pridėta žmogaus nuotrauka su sužalojimais. Kokie šiuo atveju buvo sužalojimai, neprisimena, tačiau viskas, ką ji matė, užfiksuota. Kur žmogus skundžiasi, kur jam yra sužalota, tos kūno vietos nuotrauką ir padaro. Įvykis buvo fiksuojamas kūno kamera. Kiek pamena, buvo atvykusi greitoji pagalba, ką nustatė neprisimena. Žino, kad į gydymo įstaigą nebuvo važiuota. Nepamena ar buvo apžiūrėtas automobilis, nepamena ir ar langas atidarytas buvo. Į miško g. nuvyko, kai išsiaiškino, jog ten gyvena kaltinamasis (2 t., b.l.20).

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK, reagavimo valdybos skyriuje vyresniuoju tyrėju, nepamena šio įvykio (duomenys neskelbtini), bet įvykio vieta visada aprašoma, tai ką matė, kas reikalinga, tai, kas būtina. Visada važiuoja pas pranešėją, o po to pagal aplinkybes. Jeigu buvo padarytos foto nuotraukos – tai reiškia, jog tai buvo reikšminga. Visais atvejais daromos fotonuotraukos, kai asmuo skundžiasi skausmu kurioje nors kūno dalyje (2 t., b. l. 20-21).

Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą, parodė, kad padarytas sužalojimas, tai – nubrozdinimai kairiajame rieše paviršiuje. Tai smuklūs nubrozdinimai, kurie gali būti padaryti labai nedideliu paviršiumi, kaip pvz. nagas. Bet koks sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Išvadoje nurodyta, kad per langą braukiant nebus toks sužalojimas, nebent prie lango buvo papildomų dalių pridėta. Pats lango stiklas taip būna padarytas, apvalintas, jog nesužalotų žmogaus, jeigu langas neįskilęs, todėl neatmestina versija, jeigu stiklas buvo įtrūkęs – tai galėjo ir nuo lango stiklo. Du sužalojimai rodo, jog buvo du kontaktai. Asmuo apžiūrėtas 26 d., para laiko po įvykio. Sužalojimai du, tai buvo du trauminiai kontaktai, tačiau tai galėjo padaryti vieno veiksmo metu. Sužalojimo mechanizmas neprieštarauja paėmimui už rankos ir traukimui. Galimas toks variantas, jog buvo suimta už rankos ir traukta. Traumos kryptį sunku pasakyti, kadangi tai labai smulkus sužalojimas. Jeigu sužalojimas būtų apžiūrimas tą pačią diena, tai nesudaro poveikio tyrimui. 6 valandos esmės nesudaro. Yra galimybė, jog tokį sužalojimą būtų galima pasidaryti pačiam (2 t., b. l. 5).

2022 m. rugsėjo 2 d. akistatos tarp M. B. ir J. A. A. protokole nurodyta, kad į klausimą nukentėjusiajam M. B. „dėl ko 2022 m. liepos 25 d. apie 13.15 val. prie kiemo adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp Jūsų ir J. A. A.? Kur buvote (stovėjote, sėdėjote) Jūs ir kur buvo J. A. A.?“ M. B. atsakė, kad jis sėdėjo savo mašinoje, vairuotojo pusėje, prie kiemo vartų ir atėjo senelis ir reikalavo, kad jis jam atneštų vatą. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje, o senelis stovėjo iki 50 cm. atstumu nuo automobilio. Senelis reikalavo, kad atneštų vatą, jis jam sakė, kad neneš ir kad eitų ir pats atsineštų. Į tai J. A. A. atsakė, kad parodymus tvirtina iš dalies, konfliktas kilo dėl vatos, bet jis stovėjo nuo M. automobilio tikrai toliau, mano buvo apie metro atstumas. Į klausimą nukentėjusiajam M. B.: „Kiek buvo atidarytas Jūsų automobilio langas konflikto metu?“, M. B. atsakė, kad automobilio langas buvo atidarytas pusiau. Tuo tarpu J. A. A. nurodė, jog mašinos langas buvo atidarytas trečdaliu. Į klausimą dėl panaudoto smurto, M. B. atsakė, kad įvykio metu senelis prieš jį naudojo fizinį smurtą. Senelis pro langą įkišo savo ranką ir pagriebė jam už rankos, už kurios rankos pagriebė, jau nepamena, apklausoje yra nurodęs už kurios rankos jam senelis buvo sugriebęs. Tada jis bandė savo ranką tempti atgal, susigrąžinti, o po to jam senelis bandė trenkti su kažkurios rankos kumščiu į galvą, bet pataikė į kepurę. Jam buvo nubrozdinta ranka ir skaudėjo truputi galvą, galvą galbūt skaudėjo iš streso, o ant rankos iš karto matėsi nubrozdinimas, atvykę pareigūnai padarė nuotraukas. Į tai J. A. A. nurodė, jog su šiais parodymais nesutinka, jis jam nei rankų nesukino, nei galvos nedaužė, nei nieko. Į klausimą J. A. A.: „Jei Jūs nenaudojote fizinio smurto prieš M. B., kaip paaiškintumėte M. B. turėtus sužalojimus - t. y. odos nubrozdinimus kairiame rieše, kuriuos nustatė Valstybinės teismo medicinos ekspertas 2022 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)?“ J. A. A. atsakė, kad nežino, į jo rankas nežiūrėjo, gal jis dirbdamas susižalojo ar dar kur. Į tai M. B. nurodė, jog šių parodymų netvirtina, nes jis fizinio darbo nedirba, susižaloti niekur negalėjo, prieš įvykį jokių sužalojimų neturėjo. Tiek M. B., tiek J. A. A. nurodė, jog įvykį galėjo matyti kaimynas A.. Į J. A. A. klausimą: „kaip aš imdamas už rankos su ranka galėjau nubrozdinti?“, M. B. atsakė, kad: „jis suėmė mano ranką ir bandė ją ištraukti, ranka trenkėsi į stiklą, todėl atsirado nubrozdinimas. Šias aplinkybes jis buvo nurodęs apklausoje“. (1 t., b. l. 53–56).

2022 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Matoma asfaltuota kelio danga, kurios dešinėje pusėje žalia veja, bei asfaltuotas įvažiavimas į namo nurodytu adresu kiemą. Ant minėto takelio matoma stovintis juodos spalvos automobilis „Mercedes-Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinės keleivio ir vairuotojo pusių durys yra atidarytos. Priėjus prie vairuotojo pusės atidarytų durelių matomas automobilio priekinis salonas, durelėse šiek tiek praviras langas. Automobilis stovi priekine dalimi į segmentinę kiemo tvorą bei galine dalimi į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją kelio dalį. Už automobilio matomi rudos spalvos metaliniai vartai, kurių dešinė pusė yra pravira. Už vartų matomas namo vidinis kiemas, kur dešinėje pusėje stovi dviejų aukštų namas, pažymėtas Nr. 8 (1 t., b. l. 19–21, 22–26).

2022 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam M. B. nustatytas nubrozdinimas (07) kairės rankos rieše. Smurtu įtariamas asmuo - J. A. A.. 2022 m. liepos 25 d. grįžęs apie 13.15 val. namo su savo automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo prie savo namo keliuko, priešais vartus į vidinį kiemą nevažiavo, sėdėjo automobilyje vairuotojo pusėje, nes laukė skambučio. Pamatė nuo namo keliuko už 20 metrų stovintį senelio J. A. A. automobilį TOYOTA. Po kelių minučių pastebėjo, kaip senelis J. A. A. ateina link jo vienas. Atėjęs prie jo automobilio, paklausė „kur mano vata“, tuo metu jis jam atsakė „ten kur palikai, ten ir yra“, tuo metu pradėjo J. A. A. rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius „pyzdini vata, kurva užmušiu“, jis jam pasakė, kad nurimtų ir eitų pasiimti savo vatą, tačiau jis jo neklausė ir toliau ant jo rėkė. Konflikto metu J. A. A. stovėdamas prie jo minėto automobilio bandė vis įkišti rankas per kairės pusės priekinių durelių langą ir tuo metu ištiesė savo rankos kumštį (kurią tiksliai ranką, pasakyti negali, nes neprisimena) per kairės pusės priekinį langą ir bandė trenkti jam į galvos sritį vieną kartą, tačiau jam pavyko išsisukti nuo smūgio, bet su kumščiu kliudė kepurę, taip ją numesdamas ant žemės. Iškart po bandymo smūgiuoti, jo senelis pagriebė jo kairės pusės riešą jį stipriai suspaudė ir bandė ištemti iš automobilio rėkdamas, kad „tu esi gaidys, pyderastas, snarglys“, jam betempiant jo ranką, ją jis trenkė į automobilio priekinių durelių, kairės pusės stiklą, po šių senelio veiksmų, jis tuo metu juto kairės rankos riešo skausmą. Ištrūkęs iš jo pasakė, kad daugiau nelįstų prie jo ir jis nuėjo pas šalia gyvenantį kaimyną. Tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir paaiškino situaciją. Palaukus apie 20-30 minučių, nuo J. A. A. fizinio skausmo sukėlimo labiau pradėjo skaudėti kairės rankos riešą bei galvos sritį ir skausmas vis intensyvėja, todėl paprašė policijos pareigūnų iškviesti jam greitąją pagalbą. Atvykę GMP 1609 apžiūrėjo jį ir pasakė, kad galimai yra patempti riešo raiščiai ir reikia šaldyti ir jeigu sveikata pablogės, kreiptis į gydymo įstaigą. Su seneliu J. A. A. konfliktai vyksta tarp jų jau apie tris metus, dėl sandėliuko, kuris priklauso ne J. A. A., o jo močiutei T. L. A. ir A. K.. Įvykio metu dėl savo senelio veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. J. A. A. nurodė, kad anūkui M. B. jokio fizinio skausmo nesukėlė, tikrai jo nemušė, tik aiškino, kad įvyko žodinis konfliktas dėl vatų, nes neleido jam jų pasiimti. Taip pat aiškino, kad konfliktai vyksta nuolat dėl turtų (1 t., b. l. 10–13).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr.110/a, kurioje nurodyta, jog 2022 m. liepos 25 d. 15:08 val. apžiūrėjus nukentėjusįjį, jis skundžiasi rankos skausmu, diagnozuota kairės rankos riešo sumušimas (2 t., b. l. 45).

2022 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad odos nubrozdinimai kairiame rieše M. B. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 25 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 60–61).

2022 m. lapkričio 17 d. specialisto - Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. T. paaiškinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. T. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: ar M. B. nustatyti abu sužalojimai (padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje) galėjo būti padaryti vienu ir tuo pačiu metu ir veiksmu (atsitrenkiant rankos riešui į automobilio stiklą) ar nustatytam sužalojimui atsirasti turėjo būti du atskiri trauminiai poveikiai? Atsakymas: odos nubrozdinimai kairiame rieše galėjo atsirasti to pačio veiksmo metu, traukiant už kairės rankos, bei riešui kontaktuojant su lango stiklu. Atskiri du sužalojimai rieše rodo, kad tempimo metu buvo du atskiri trauminiai kontaktai (1 t., b. l. 64–65).

2022 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Atidarius garso įrašą „BPC skambu įrašas (ID 95031375780, skambučio pradžia_ 2022-07-25 14_18_31)“ girdimas signalas ir pokalbis: BPC darbuotoja - vienas vienas du. Vyriškas balsas - laba diena. BPC darbuotoja- laba diena, kas nutiko? Vyriškas balsas - mane užpuolė, norėčiau policiją išsikviesti. BPC darbuotoja- kas užpuolė? Vyriškas balsas - diedukas mano. BPC darbuotoja- tai čia senelis ar kas? Vyriškas balsas - senelis. BPC darbuotoja- o ką padarė jisai? Vyriškas balsas - nu trenkė į galvą, ranką biškį nubrozdino, į kiemą čia pas mane braunasi, jis nepageidaujamas yra. BPC darbuotoja- mhm. O medikų reikia jums? Vyriškas balsas - ne, nereikia. BPC darbuotoja- bet kieme jis dabar yra? Vyriškas balsas - taip, aš kieme. Toliau girdima kaip vyras nurodo adresą ir savo asmens duomenis (1 t., b. l. 78–80).

2022 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti pareigūnų body kamerų įrašai: atidarius DVD+R diską matomi 5 vaizdo ir garso įrašai: Įraše „2022_0725_142716_027“ matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Ant įvažiavimo keliuko į kiemą stovi tamsios spalvos automobilis MB su vairuotojo pusėje priekinėmis atidarytomis durelėmis, bei matomas atviras langas apie 1/3 dalį. Pareigūnai nuėję į kiemą pastebi iš namų išeinantį vaikiną su kepure, kuris nurodo, kad pas juos nuolatos ateina diedukas ir terorizuoja. Toliau nurodo, kad diedukui kažkada priklausė puse garažo. Vaikinas pasakoja – „jis mane per langą bandė ištraukt, kepurę numušė, ranką biškį nubrozdino, nu vienu žodžiu, gerai, kad duris buvau užsidaręs, tai spėjau dar langą pridaryt, o tai būtų“. Toliau tarpduryje stovinti senyvo amžiaus moteris nurodo, kad buvo kambaryje. Abu asmenys nurodo, kad diedukas name negyvena, o atėjęs kelia konfliktus. Toliau vaikinas nurodo, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, stresas ir norės rašyti pareiškimą. Pareigūnui pasiteiravus dėl ko norės rašyti pareiškimą, vaikinas atsako - "fizinį skausmą sukėlė, bandė iš mašinos ištraukti". Pareigūnei pasiteiravus ar ant rankos kas nors matosi, vaikinas nurodo, kad „minimaliai <...> į stiklą pabraukyta“. Ant rankos matomi rausvos spalvos įbrėžimai. Toliau vaikinas nurodo, kad diedukas žino, jog jam yra operuota galva ir yra turėjęs galvos traumą ir bandė trenkti, tačiau pastarajam patraukus galvą, diedukas numušė tik kepurę. Vaikinas nurodo – „iš pradžių bandė į galvą trenkti, bet nu patraukiau, tai per kepurę gavau, o paskui bandė išlupt iš mašinos, nu ranką paėmė ir traukt bandė“. Toliau pareigūnei nurodo, kad dar šiek tiek skauda riešą, jaučia, kad riešą maudžia. Toliau girdima kaip vaikinas nurodo, kad tai vyksta ne pirmą kartą, tačiau vaikinas ankščiau nusileisdavo ir nekviesdavo policijos, o šiuo metu nori parašyti, kad tai toliau nesitęstų. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 16 sek. Įraše „2022_0725_143704_028“ matomas geltonos spalvos pastatas, kurio tarpduryje stovi senyvo amžiaus vyras bendraujantis su pareigūne. Vyras pareigūnams pasakoja, kad nuvyko pasiimti vatos, dieną prieš anūko klausė kur jo vata, atsakė, kad sukėlė į viršų, vyras anūko paprašė vatą nuimti, o anūkas pasakė „eik tu ną“. Tada vyras nurodo, kad pasakė – „tu nori dabar gaut ar palaukt?“. Toliau matoma kaip pareigūnas kamerą išjungia. Vaizdo įrašo pabaiga, trukmė 2 min. 23 sek. Įraše „2022_0725_144035_029“ matoma kaip senyvo amžiaus vyras toliau pasakoja pareigūnei ir nurodo, anūko prašė atiduoti vatą, prašė išnešti iš ūkinio pastato ir padėti lauke. Toliau vyras pareigūnams nurodo, kad presuotą vatą rado, o vatos apvalkale nerado, anūkas jam pasakė – „tau reikia, tu pasiimk“. Pareigūnams pasiteiravus ar dėl to ir sukonfliktavo, vyras atsakė – „Koks čia konfliktas, rėžėn in snukį“. Vaizdo įrašo pabaiga, trukmė 2 min. 46 sek. Įraše „2022_0725_145038_030“ matoma kaip pareigūnai eina prie pirmame įraše nurodyto namo, toliau bendrauja su ankščiau minėtu vaikinu. Vaikinas nurodė, kad nori rašyti pareiškimą, nes jam sėdint automobilyje ir nekonfliktuojant su ankščiau minėtu dieduku, pastarasis bandė vaikiną ištraukti iš mašinos. vaikinas daugybę kartų nurodo, kad konfliktai vyksta nuolatos, nebenori taikstytis su tokiu dieduko elgesiu ir išpuoliais, todėl nori rašyti pareiškimą. Nurodo, kad įvykį matė močiutė ir dieduko kaimynas (1 t., b. l. 83–85).

2022 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių ir fotonuotraukos, kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27827-22, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nuvykus pareigūnus pasitiko J. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien t. y 2022 m. liepos 25 d. apie 13.00 val. buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nes ten jam priklauso sandėliukas ir yra palikti jo daiktai, todėl iš ten norėjo pasiimti vatas. Nuvykęs prie namo keliuko pastebėjo automobilyje sėdintį savo anūką M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pradėjus bendrauti su anūku šis išvadino necenzūriniais žodžiais ir įvyko žodinis konfliktas, tačiau nurodė, kad jokio fizinio skausmo jis niekam nesukėlė, nieko nesužalojo. Aiškino, kad konfliktai vyksta nuolat dėl turtų, policija kviečiama ne pirmą kartą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu J. A. A. girtumą, buvo nustatyta 0,00 prom., blaivumas. Kadangi J.A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), artima aplinka saugi, niekam pavojus negresia, asmeniui įteikė šaukimą atvykti 2022 m. liepos 25 d. 14.00 val. adresu Kauno apskr. VPK Kauno r. PK skyrių aplinkybių tikslinimui. Taip pat įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo M. B. močiutė T. L. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jai būnat namuose išgirdo lauke vykstantį konfliktą, nuėjo pasižiūrėti per langą ir pamatė, kad anūkas M. B. sėdi savo automobilyje ir šalia stovi jos buvęs vyras J.A. A.. Matė, kad ten vyko konfliktas, tačiau močiutė bendraujant su mumis buvo labai susijaudinusi, negalėjo paaiškinti situacijos, į klausimus mūsų sunkiai galėjo atsakyti. Todėl T.L. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti 2022 m. liepos 25 d. 11.00 val. adresu Kauno apskr. VPK Kauno r. PK skyrių aplinkybių tikslinimui. Daugiau įvykio vietoje liudininkų, kurie galėtų paaiškinti situaciją nebuvo. (1., b. l. 14–18).?

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu nustatyta, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų įrašais J. A. A. serga (duomenys neskelbtini). Šios ligos nėra įtrauktos į sunkių nepagydomų ligų sąrašą. J. A. A. 2018 m. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) chirurgiškai pašalinta. (duomenys neskelbtini) nenustatyta. Dėl bausmės atlikimo dėl diagnozuotų ligų nurodoma, jog atsakyti nėra galimybės, kadangi teisingumo ar sveikatos apsaugos ministerija nėra nustačiusi ligų sąrašo, dėl kurių nuteistajam būtų per sunku atlikti trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 66-71).

Nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių nustatyta jog iš antro namo aukšto matyti namo priekyje esantis sklypas iki tvoros ir už tvoros, matosi už tvoros vartų esanti transporto priemonė (2 t., b. l. 26-29).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusi BK 248 straipsnio redakcija pateikė tiek artimojo giminaičio tiek šeimos nario sąvoką, kuria teismų praktikoje remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr.2K-270-628/2020, 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kuri galioja tiek dabar, tiek veikos padarymo metu, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Minėto straipsnio 2 dalis, galiojusi veikos padarymo metu, numatė, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 141 straipsnio 2 dalis numato, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams ar artimųjų giminaičių santykiams, ir atitinkamai, ar fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam galima vertinti kaip fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jie yra senelis ir vaikaitis (anūkas), kurie kartu negyvena. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai priskirtini ne šeimos narių santykiams, o artimųjų giminaičių santykiams. Atsižvelgiant į tai, šis kaltinime esantis netikslumas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykių patikslintinas, nurodant jog juos sieja artimųjų giminaičių santykiai. Šio kaltinime esančio netikslumo ištaisymas kaltinamojo teisinės padėties neblogina, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neapriboja.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamojo J. A. A. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, vienareikšmiškai nurodė, jog konfliktas tarp jų įvyko 2022 m. liepos 25 d. apie 13:15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, nukentėjusiajam sėdint automobilyje, o kaltinamajam stovint šalia šio automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų T. L. A., A. B., G. Č. parodymai duoti teisme, taip pat ir rašytiniai įrodymai: 2022 m. rugsėjo 2 d. akistatos tarp M. B. ir J. A. A. protokolas, 2022 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, 2022 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, 2022 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas, 2022 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti pareigūnų body kamerų įrašai, 2022 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių ir fotonuotraukos.

Konflikto priežastimi laikytina tai, kad kaltinamasis atvažiavo pasiimti statybinę šiltinimo medžiagą - vatą, norėjo, kad ją paduotų nukentėjusysis. Tačiau, visų pirmą pažymėtina, kad įvykio adresu nėra nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, ten jis atvažiavo pas senelę, taigi, nukentėjusysis galėjo nežinoti kur ta vata yra, juolab, ne jis yra to nekilnojamojo turto savininkas. Kita vertus, nors nukentėjusiojo elgesys, atsisakant padėti kaltinamajam, apsižodžiaujant necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais, ką pripažino pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu, artimos giminystės ryšio kontekste (anūkas- senelis) vertintinas kaip neatitinkantis visuomenėje susiformavusių gerų elgesio taisyklių ir moralės principų, tačiau tai negali būti pateisinama kaltinamojo smurtinio elgesio priežastis, kadangi tam yra teisėtos gynybos priemonės (pvz., civilinis ieškinys dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo). Konflikto aplinkybės kaltinamajam nebuvo netikėtos ar pavojingos ar be išeities, kad smurto panaudojimas būtų vertintinas ne puolimo, o gynybos tikslu. Priešingai, pats kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, sėdėjusio automobilyje, pats pradėjo konfliktuoti, nors žinojo, kad santykiai su anūku yra ir taip konfliktiniai. Byloje tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojos T.A.A. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis su buvusia sutuoktine T.A.A., kuri yra nukentėjusiojo senelė, konfliktuoja dėl turtinių klausimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu įvykio vietos adresu, ir jame esančiu kilnojamuoju turtu, kaip kad šiuo atveju – vata. Tad kaltinamasis turėjo labai aiškų motyvą pykti ant nukentėjusiojo, atvažiavusio pas senelę T.A.A. ir atsisakiusio jam sunešti vatą. Kaltinamojo požiūrį į konflikto sprendimo būdus, pasirenkant neteisėtas gynybos priemones, o smurtinius veiksmus, parodo ir jo žodžiai, įvykio dieną pasakyti policijos pareigūnams : „tu nori dabar gaut ar palaukt?, „Koks čia konfliktas, rėžėn in snukį“.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis J. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, pensininkas, nustatytas neįgalumas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad neigiamai charakterizuojančių jį duomenų nenustatyta, išskyrus tai, kad kaltinamajam būdingi konfliktiniai santykiai, netinkamų / neteisėtų teisių gynimo priemonių pasirinkimas, dėl ko buvo ne kartą kviečiama policija (b. l. 86-90). Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o ir administraciniai nusižengimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad J. A. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai), paskiriant įpareigojimus . Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos J.A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD+R diskai, kuriuose BPC įrašas ir body kamerų įrašai, saugomi byloje (b. l. 76, 82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, J. A. A. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nors pagal bylos duomenis kaltinamąjį gynė advokatas A.Pocius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, tačiau iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį teisme nebuvo gauta šios teiktos nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinantys duomenys. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis nedirba, pensininkas, turi sveikatos problemų, laikytina, kad sunki jo turtinė padėtis, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD+R diskus, kuriuose BPC įrašas ir body kamerų įrašai, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

J. A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, išaiškinti J. A., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsniu, išaiškinti J. A., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.