Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 44.2.4.2 (S)

2007 m. birželio 19 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovui R. A., ieškovo R. A. įmonės atstovei M. A., ieškovų atstovui advokatui E. M., atsakovo UAB “Jurbarko šviesa” atstovams G. Š. ir J. P., trečiajam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. ir R. A. įmonės apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2-523/2007 pagal ieškovų R. A. ir R. A. įmonės ieškinį atsakovams J. R., UAB “Jurbarko šviesa”, trečiajam asmeniui D. B. dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Apeliaciniu skundu ieškovai R. A. ir R. A. įmonė nesutiko su teismo sprendimu, dėl šių motyvų:

1) teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus - „Šviesos“ laikraščio 2004-12-04 numeryje Nr.96 esantį straipsnį „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei“ bei 2004-12-11 Nr. 98 žurnalistės D. B. straipsnį „Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį“. Pirmojo straipsnio dalies „Šalia sutarties - privatūs susitarimai“ paskutinėje pastraipoje žurnalistė akcentavo, kad dėl netvarkingos apskaitos ir mokyklų vadovų nuolaidžiavimo į tarybos nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama nevisiškai teisėtai. Šiuo pagrindu remdamasi, žurnalistė padarė išvadą, kad „žinodamas tai, liberalcentristas R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešus ir privačius interesus“, tačiau nenurodė, kokią LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą R. A. pažeidė. Be to, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005-05-12 sprendime Nr. KS-12 (1t., b.l. 79-81) tokio pobūdžio R. A. pažeidimas nenustatytas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendime nusprendė, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys ir R. A. įmonės savininkas R. A., nenusišalinęs nuo Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto 2004-11-16 sprendimo „Dėl maršrutinio taksi tarifo nustatymo“, kuriuo R. A. įmonei buvo padidintas maršrutinio taksi tarifas, svarstymo ir priėmimo, pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl laikraščio „Šviesa“ Nr. 96 straipsnyje „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei“ paskleista žinia - „R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus“ žemina apelianto R. A. garbę ir orumą, nes iš šio straipsnio kontekste paminėtų aplinkybių ir faktų, palyginus jas su LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatomis, matyti, kad nebuvo jokio R. A. viešųjų ir privačių interesų pažeidimo. Teismas neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę, pažeidė CPK 263 str. 1 ir 2 d. nuostatas dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje;

2) teismas neįvertino, kad atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ šiuo atveju buvo pažeidęs LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 42 str. 2 d. 1 p. bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau LŽLEK) 2 p. nustatytą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ pažeidė ir LŽLEK 7 p., 9 p. ir 20 p. nuostatas, nustatančias, kad žurnalistas atidžiai ir rūpestingai tikrintų faktus, surinkęs informaciją, įsitikintų, kad ji teisinga, išsami ir nešališka bei nepažeistų žmogaus teisių ir orumo.

3) 2004-12-11 numeryje Nr. 98 atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ paskleista žinia „ar nederėtų viešuosius ir privačiuosius interesus supainiojusiam liberalcentristui R. A. atsistatydinti“, visiškai nesusijusi su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime nurodytomis aplinkybėmis, todėl ir šiuo atveju buvo paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys apelianto R. A. garbę ir orumą;

4) analogiškai ir antraštė laikraščio „Šviesa“ Nr. 96 straipsnyje „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei“ bei šiame straipsnyje išspausdinta žinia - „...į tarybos rajono nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama nevisiškai teisėtai. „ pažeidė R. A. įmonės dalykinę reputaciją (CK 2.24 str. 8 d.). Teismas net netyrė akivaizdaus šio straipsnio antraštės neatitikimo faktinėms aplinkybėms fakto bei neįvertino aplinkybės, kad Veliuonos A. ir J. J. vidurinė mokykla apmokėjo tą pačią tariamai jos ginčytą sąskaitą už moksleivių pervežimą gera valia ir jokių pretenzijų R. A. įmonei dėl sutarties Nr. 08-13 vykdymo nereiškė, nors pagal sutarties ir CK 6.208 str. ir 6.214 str. nuostatas galėjo tą padaryti;

5) R. A. įmonė nebuvo atsakinga už moksleivių bilietų pildymą ir jo kontrolę, kadangi tai buvo pačių moksleivių ir mokyklų vadovybės, tame tarpe ir Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos, administracijos pareiga. Mokyklos moksleivių užpildytų bilietų pagrindu teikė informaciją R. A. įmonei, kurijų pagrindu, kaip kad numatyta ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 2 d. išrašydavo ir pateikdavo mokykloms apmokėti sąskaitas - faktūras už moksleivių pavėžėjimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tariamai už moksleivių pervežimo paslaugas R. A. įmonei sumokėtų sumų pagrįstumas būtų kada nors bet kurios Jurbarko rajono savivaldybės įmonės užginčytas teisme ar būtų įrodinėtas jų apmokėjimo nepagrįstumas;

6) „Šviesos“ laikraščio 2004-12-11 numeryje Nr. 98 straipsnyje „Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį“ bei 2004-12-15 Nr. 99 išspausdintame J. R. straipsnyje „Viešas paklausimas LR Seimo nariui S. L.“ atsakovas J. R. paskleidė ieškovo R. A. garbę ir orumą žeminančius duomenis. Šiuose straipsniuose paskleistos žinios: „šantažavęs mokyklos vadovus, mokinius ir jų tėvus“, „apgavęs rajono tarybą, pateikdamas atgaline data savivalę įteisinantį sprendimo projektą“, ir „E. G., tikriausiai turėdamas galvoje tokius partijos narius, kaip R. A., poelgius, pareiškė, kad „žmonės mūsų partiją vadina vagių partija“ apie R. A. nepasitvirtino, byloje nėra jokių įrodymų dėl tokių faktų pagrįstumo. Nepatvirtino jų ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aukščiau nurodytame sprendime. Kita vertus, jeigu atsakovas J. R. tokiu būdu išreiškė savo nuomonę apie viešąjį asmenį, tai tokiu atveju jo veiksmai buvo priešingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią nuomonė kad ir apie viešąjį asmenį turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Teismas pažeidė CPK 263 str. ir 270 str. 4 d. 3 p. ir 4 p. nuostatas, nepateikęs sprendime jokių argumentų ar teisės aktų nuostatų, dėl ko jis laikė J. R. paskleistą nuomonę teisėta;

7) šiuo apeliaciniu skundu ginčijama septynios žinios iš pakleistų anksčiau vienuolikos, todėl R. A. ginčija teismo sprendimo dalį priteisti neturtinę žalą už dvi paskleistas žinias iš atsakovo UAB „Jurbarko šviesa“, kas sudaro (5000 Lt.:3) x 2=3333,33 Lt. R. A. ginčija teismo sprendimo dalį priteisti neturtinę žalą iš atsakovo J. R. už tris paskleistas žinias, kas sudaro (5000 Lt.: 4)x3=3750,00 Lt. ir R. A. įmonė ginčija Teismo sprendimo dalį priteisti neturtinę žalą už dvi paskleistas žinias iš atsakovo UAB „Jurbarko šviesa", kas sudaro (10000 Lt.:4) x 2=5000,00 Lt. Taigi iš viso apeliantai ginčija teismo sprendimą dalį dėl 12083,33 Lt. neturtinės žalos priteisimo iš aukščiau nurodytų atsakovų.

1) įpareigoti atsakovus J. R. ir UAB „Jurbarko šviesa“ paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius R. A. garbę ir orumą bei pažeidžiančius R. A. įmonės dalykinę reputaciją duomenis, paskelbiant tokio turinio tekstą:

„Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa" redakcija ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys J. R. atsiprašo už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą ir pripažįsta, kad Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa" Nr. 94 (2004-11-27), išspausdintame žurnalistės D. B. straipsnyje „Taryba vejasi R. A. autobusus?"; Nr. 96 (2004-12-04), išspausdintame žurnalistės D. B. straipsnyje „Biudžeto pinigai -tarybos nario įmonei"; Nr. 98 (2004-12-11), išspausdintame žurnalistės D. B. straipsnyje „Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį" ir Nr. 99 (2004-12-15), išspausdintame atsakovo J. R. „Viešajame paklausime LR Seimo nariui S. L." - apie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narį R. A. bei R. A. įmonę dalis paskleistų žinių, t.y. kad „R. A., pažeisdamas įstatymą supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus", „ar nederėtų viešuosius ir privačiuosius interesus supainiojusiam liberalcentristui R. A. atsistatydinti“, „biudžeto pinigai -tarybos nario įmonei", "į tarybos rajono nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama nevisiškai teisėtai", „šantažavęs mokyklos vadovus, mokinius ir jų tėvus", „apgavęs rajono tarybą, pateikdamas atgaline data savivalę įteisinantį sprendimo projektą" ir „E. G., tikriausiai turėdamas galvoje tokius partijos narių, kaip R. A., poelgius, pareiškė, kad „žmonės mūsų partiją vadina vagių partija" neatitinka tikrovės;

2) įpareigoti atsakovus J. R. ir UAB „Jurbarko Šviesa" teismo suformuluotą paneigimo tekstą atspausdinti Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa" visos apimties, neiškreiptą, be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma po teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3) priteisti iš atsakovų UAB „Jurbarko Šviesa“ 3 333,33 Lt, o iš J. R. 3 750,00 Lt, padarytos neturtinės žalos R. A.;

4) priteisti iš atsakovo UAB „Jurbarko Šviesa“ 5 000,00 Lt., padarytos neturtinės žalos R. A. įmonei;

5) priteisti iš atsakovų UAB „Jurbarko Šviesa" 236,01 Lt, o iš J. R. - 265,50 Lt R. A. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

6) priteisti iš atsakovų UAB „Jurbarko Šviesa" ir J. R. 1 012,00 Lt R. A. įmonės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

7) priteisti iš atsakovų 362,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teismo proceso metu tokia tvarka: R. A. iš UAB „Jurbarko šviesa“ 100,00 Lt, iš J. R. - 112,50 Lt; R. A. įmonei iš UAB „Jurbarko šviesa" - 150,00 Lt;

8) priteisti iš atsakovų 362,50 Lt. žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teismo proceso metu tokia tvarka: R. A. iš UAB „Jurbarko šviesa" 100,00 Lt, iš J. R. - 112,50 Lt; R. A. įmonei iš UAB „Jurbarko šviesa“ - 150,00 Lt.

9) priteisti iš atsakovų UAB „Jurbarko šviesa" ir J. R. apeliantų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinio proceso metu.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai ir jų atstovas skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad apeliaciniame skunde nėra keliami nauji reikalavimai, jame tik detalizuojami pareikšti reikalavimai, jie siaurinami, nes atsisakoma dalies ieškinio reikalavimų. Apeliantai mano, kad pareikšti piniginių reikalavimų dydžiai atitinka suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinų žalų dydį. Jurbarko rajono laikraštis išspausdino straipsnius problemą hiperbolizuodamas nepagrįstai. Komisija konstatavo, kad R. A., rengiant sprendimo projektą, susijusį su jo įmone, nenusišalino. J. R. ir dabar yra savivaldybės politikas. Aprašant tą laikotarpį spaudoje ir suverčiant problemą vienai R. A. įmonei buvo pažeistas įmonės geras vardas ir R. A. garbė ir orumas. Remiamasi mokyklos direktoriaus nuomone, tačiau nei vienas bilietas, nei viena PVM sąskaita faktūra nebuvo nuginčyta. Teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Buvo galimybė inicijuoti baudžiamąsias bylas, tačiau faktai nenustatyti. Buvo nurodoma, kad savivaldybės nario elgesys neteisėtas ir tokie paaiškinimai yra užgaulūs. Remiantis LAT praktika tokias nuostatas reikia dėstyti etiškai. Buvo pasėtas nepasitikėjimas įmone. Tai turėjo nemenką atgarsį visuomenėje. Todėl prašo įpareigoti paskelbti paneigimo tekstą, priteisti turtinę žalą, žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

1) apeliantai pateikė tik sakinio dalis, kurios ištrauktos iš sakinio konteksto, negali atskleisti visos sakinio minties. Klausiamoji forma negali būti vertinama kaip teigimas;

2) sakinio dalis „šantažavęs mokyklos vadovus, mokinius ir jų tėvus“ grindžiama spaudoje pateikta informacija, kurią teisme patvirtino liudytojai - Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos direktorius A. B. ir buhalterė I. A.. Ieškovas R. A. neneigė konflikto tarp jo ir Veliuonos vidurinės mokyklos. Nebuvo paneigtas faktas, kad moksleiviai nebuvo vežami tol, kol mokykla atgaline data perrašė sutartį ir apmokėjo neteisėtai pagal didesnius tarifus išrašytą sąskaitą už 2004 m. rugsėjo mėn. Mokyklos direktorius straipsnyje „Taryba vejasi R. A. autobusus?" („Šviesa", 2004-11-27, Nr.94) tvirtino, jog mikroautobusų vairuotojai „iš pradžių tik grasino, o vėliau keletą dienų ir tikrai nevežė tų moksleivių, kurie neturėjo pinigų". Kadangi vaikams buvo aiškinama, jog jie nebus vežami tol, kol direktorius neapmokės sąskaitos, tėvai kreipėsi į mokyklą, reikalaudami išspręsti šią problemą. Liudydamas teisme direktorius A. B. teigė, jog kreipėsi į įmonę prašydamas perrašyti sąskaitą už rugsėjo mėn., tačiau vėl gavo tokią. Perrašius sutartį atgaline data ir joje numačius vietoje 10 ct. už 1 kelionės km 20 ct., moksleiviai vėl buvo vežami;

3) sakinio dalis „apgavęs rajono tarybą, pateikdamas atgaline data savivalę įteisinantį sprendimo projektą“ grindžiama faktais, pateiktais spaudoje ir patvirtintais atsakingų savivaldybės administracijos darbuotojų. Kilus konfliktui su Veliuonos mokykla paaiškėjo, jog R. A. įmonė grubiai pažeidžia rajono tarybos 1997 m. spalio 15 d. sprendimą ir už moksleivių pavėžėjimą taiko didesnį tarifą nei numatyta sprendime. Savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus specialistas A. S. patvirtino, jog R. A. įmonė vietoje sprendimu patvirtintų 12 ct už 1 km taikė 20 ir daugiau centų. Jog R. A. įmonė taikė gerokai didesnius įkainius negu leido Tarybos sprendimas, audito ataskaitoje patvirtino ir savivaldybės kontrolieriaus tarnyba. Kilus viešam skandalui dėl moksleivių pavėžėjimo, R. A. kreipėsi į rajono tarybą prašydamas padidinti tarifus, taip siekdamas įteisinti didesnių tarifų taikymą. Sprendimo projektas buvo pateiktas atgaline data, nes tik 2004 m. lapkričio 16 d. komitete ir lapkričio 18 d. rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl tarifo padidinimo, kai tuo tarpu R. A. įmonė didesnius tarifus jau taikė anksčiau. Be to, pats dalyvaudamas Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje R. A. ne tik pristatė šį klausimą, bet nenusišalino ir balsavo. Tokią jo veiklą įvertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, konstatavusi, jog buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas;

4) išspausdinus rajono tarybos narių nuomones apie R. A. ir Veliuonos vidurinės mokyklos konfliktą, tame pat straipsnyje buvo išsakyta ir Seimo nario S. L. nuomonė. S. L. manymu, jo bendrapartietis liberalcentristas R. A. pirmiausia turėjo atstovauti viešąjį interesą iki maksimumo apribojant savo verslo interesus, tačiau S. L. neįžvelgė R. A. veikloje viešųjų ir privačių interesų konflikto, todėl atsakovas straipsnyje „Viešas paklausimas LR Seimo nariui S. L.“, prašė paaiškinti ir įvardyti, kurie Jurbarko tarybos nariai yra pažeidę įstatymą. Liberalų ir centro sąjungą tuo metu griežtai vertino ir partijos lyderiai, tarp jų - ir Europos parlamento narys E. G., todėl straipsnyje buvo panaudota E. G. frazė, apibūdinanti partiją išspausdinta „Lietuvos žinių“ laikraštyje („E. G.: žmonės mus vadina vagių partija“, „Lietuvos žinios", 2004-11-29);

5) viešame paklausime Seimo nariui S. L. buvo klausiama, kokios yra jo paties nuostatos, leidusios be konkrečių faktų kaltinti tarybos narius viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Kadangi paklausimą išprovokavo rašiniuose dėl konflikto tarp R. A. įmonės ir Veliuonos vidurinės mokyklos minimi faktai, todėl paklausime ir buvo paminėta R. A. pavardė. Sakinyje „E. G., tikriausiai turėdamas galvoje tokius partijos narių, kaip R. A., poelgius, pareiškė, kad „žmonės mūsų partiją vadina „vagių partija“ nėra teigimo, nėra paskelbta net nuomonė. Išsakiau abejonę, norint patikslinti ir išsiaiškinti Jurbarko liberalcentristų moralės nuostatas. Šis sakinys tiesiogiai nėra sietinas su R. A.;

6) išreikšdamas nuomonę apie viešąjį asmenį, atsakovas neiškreipė nei faktų, nei duomenų. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia persekioti už kritiką. R. A. veiksmai kaip tik buvo priešingi šiai nuostatai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią diskusijos tarp politikų negali būti varžomos. R. A. siekė nubausti neparankų, objektyvų, nebijantį kritikuoti viešuosius asmenis laikraštį ir savo nuomonę drįsusius išsakyti politikus. Teismui buvo pateikta pakankamai faktų ir įrodymų, kurie neleido suabejoti, jog viešasis interesas apgintas teisėtai ir teisingai.

1) 2004 m. spalio mėnesį kelias dienas R. A. įmonės autobusai nevežė Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos moksleivių, vežti sutiko tik tuomet, jeigu vaikai susimokės už kelionę, nes mokykla nesumoka už jų vežimą. Po šių įvykių Jurbarko rajono „Šviesos“ laikraščio redakcija gavo moksleivių tėvų nusiskundimus. Laikraštis, gindamas viešąjį interesą, ėmėsi analizuoti šiuos įvykius ir jų priežastis. Žurnalistės D. B. atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos direktorius A. B. vienintelis atsisakė apmokėti Jurbarko rajono tarybos nario R. A. individualios keleivių vežimo įmonės pateiktą sąskaitą ir ėmė aiškintis, kodėl R. A. įmonė už moksleivių vežimą sąskaitoje nurodė sumokėti didesnę kainą, negu ji sutarta mokyklos ir įmonės sutartimi (sutarta kaina 0,10 Lt už 1 moksleivio nuvažiuotą 1 km, reikalaujama sumokėti dvigubai daugiau - 0,20 Lt/km ir daugiau). Paaiškėjo, kad tokią, didesnę, kainą, nesilaikydamos galiojančių sutarčių, kitos mokyklos R. A. įmonei sumoka pagal pateiktas sąskaitas, o savivaldybė mokykloms skiria pinigų tiek, kiek reikia. Kokią sumą sąskaitoje R. A. įmonė parašo, mokykla tiek ir sumoka. Tuo tarpu Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos direktorius pradėjo aiškintis dėl išrašytos didesnės, negu priklausytų mokėti pagal sutartį, sumos ir eilinį mokėjimą sulaikė. Tuomet R. A. įmonės vadovybė autobusų vairuotojams nurodė nevežti tos; mokyklos moksleivių, kol pateikta sąskaita nebus apmokėta;

2) teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo naujų faktų, kurie turi įtakos šiai bylai ir patvirtina laikraščio teiginius bei atskleidžia neskaidrių reiškinių, apie kuriuos laikraštis nerašė, Jurbarko rajono savivaldybėje ir jos santykiuose su Jurbarko rajono tarybos nario R. A. įmone. A. A., kaip viešajam asmeniui buvo pasiūlyta visuomenei paaiškinti per „Šviesos" laikraštį apie keleivių vežimo problemas, tačiau ieškovai pasiūlymo atsisakė, ieškovai atsisakė siūlymo kreiptis į LR žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Pasiūlymo ieškovai atsisakė. Atsakovai sutiko ir su teismo siūlyta taikos sutartimi;

3) 2004 m. lapkričio 16 d. taryba svarstė klausimą „Dėl maršrutinio taksi tarifo nustatymo“. Posėdyje R. A. dalyvavo kaip rajono tarybos ir šio komiteto narys, balsavo už jam ir jo įmonei palankaus sprendimo priėmimą, tuo akivaizdžiai pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalis. Tuomet paaiškėjo, kad tada, kai Jurbarko rajono taryba dar tik ruošiasi svarstyti klausimą, ar leisti R. A. įmonei padidinti moksleivių vežimo tarifus, rajono tarybos nario R. A. įmonė savavališkai, be rajono tarybos sprendimo, praktiškai jau taiko padidintus tarifus, o mokyklos, nesigilindamos į galiojančias sutartis, apmoka tokias sąskaitas, kokias pateikia R. A. įmonė. Padidintų įkainių savavališkas taikymas, tarybos nario R. A. dalyvavimas svarstant klausimą dėl tarifo padidinimo ir balsavimas už sau palankaus sprendimo priėmimą, prieš tai ir po to sekę įvykiai yra susiję, sudaro vieningą tęstinį procesą, kuriame R. A. dalyvavo, kai tuo tarpu privalėjo nuo šių klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo nusišalinti įstatymo nustatyta tvarka. Būdamas rajono tarybos nariu ir geriau negu kiti tarybos nariai žinodamas, kad mokyklose moksleivių vežimo lėšų apskaita vedama netvarkingai, turėjo imtis priemonių padėčiai taisyti, tačiau jų nesiėmė ir dargi pasinaudojo tuo, kad jo įmonė neteisėtai gautų kuo daugiau lėšų. Todėl straipsnio pavadinimas „Biudžeto pinigai – tarybos nario įmonei“, teiginiai „...į tarybos nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama nevisiškai teisėtai“, „Žinodamas tai, liberalcentristas R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešus ir privačius interesus", klausimas „...ar nederėtų viešus ir privačius interesus supainiojusiam liberalcentristui R. A. atsistatydinti...“ atitinka tikrovę. Atsakovai R. A. garbės ir orumo neįžeidė, R. A. įmonės dalykinės reputacijos nesumenkino, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadarė;

4) ieškovų argumentai, kad A. ir J. J. vidurinė mokykla apmokėjo padidintą sąskaitą, jos ir atgaline data pasirašė naują sutartį, kad į teismą dėl sutarčių nė viena mokykla nesikreipė ar kitaip jų neginčijo yra nepagrįsti bei vertintini kritiškai, nes mokyklų vadovai, jausdami, kad būtent šį vežėją palaiko rajono savivaldybė, o pinigų mokėti šiam vežėjui rajono savivaldybė paskiria tiek, kiek reikia, liudytojos G. R. parodymu į sąskaitas nesigilino ir su šiuo vežėju nekonfliktavo. Mokyklų, kurios yra savivaldybei priklausančios įstaigos, vadovai dėl savo ramesnio darbo vengia konfliktų su darbdaviu - rajono savivaldybės administracija, kurios direktorius (be to, taip pat ir mero pavaduotojas) yra tos pačios politinės partijos, kaip ir R. A., nariai ir savivaldybėje dirba kaip vieninga komanda. Dėl didesnės, negu priklausė pagal sutartį, sąskaitos mokėjimo suabejojęs ir laikinai jos neapmokėjęs, o pradėjęs aiškintis padėtį Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos direktorius A. B. šiose pareigose jau nedirba;

5) pirmosios instancijos teisme ieškovai ginčijo vienuolika teiginių. Dabar ginčija septynis keturių reikalavimų atsisakymas įrodo, kad patys ieškovai pripažįsta, jog šie reikalavimai buvo nepagrįsti;

6) apeliaciniame skunde reikalaujamo paskelbti paneigimo tekstas iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teisme reikalauto paskelbti teksto, kas reiškia naujų reikalavimų kėlimu apeliaciniame skunde;

8) „Šviesos“ paskelbtos publikacijos apie R. A. įmonės neskaidrų rajono biudžeto naudojimą, nustatytos tvarkos nesilaikymą atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes ir gina viešąjį interesą. Leidėjas nesiekė kaip nors pažeminti R. A. garbės ir orumo ir jo nepažemino, o jo įmonės dalykinės reputacijos nesumenkino. Priešingai, visuomeninę reikšmę turinčios publikacijos kaip tik skatina į valdžią visuomenės išrinktus atstovus laikytis įstatymų, o jų laikymasis tik įtvirtina viešojo asmens garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvas, nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą.

1) tvirtindami, kad teiginys „...žinodamas tai, liberalcentristas R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešus ir privačius interesus“ yra prieš tai buvusio sakinio apie neteisėtą pinigų pervedimą į R. A. įmonės sąskaitą tęsinys, apeliantai yra neteisūs. R. A. įmonės mikroautobusai nevežė moksleivių todėl, kad mokyklos vadovai nesutiko apmokėti, jų teigimu, R. A. įmonės išrašytą nepagrįstai didelę sąskaitą. Pagal Veliuonos vidurinės mokyklos ir R. A. įmonės pasirašytą sutartį, moksleiviai į mokyklą ir į namus turėjo būti vežami mokant už 1 kelionės kilometrą 0,10 Lt. Tačiau kelionė į Graužėnus, esančius už 4,2 km nuo Veliuonos, moksleiviams kainavo 1 Lt - beveik po 0,25 Lt/km. 1997 m. spalio 15 d. priimtas Jurbarko rajono tarybos sprendimas „Dėl keleivių vežiojimo reguliariais maršrutiniais taksi tarifų nustatymo“ R. A. įmonei leido taikyti ne didesnį kaip 12 ct/km įkainį.

2) 2004 m. lapkričio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdžio dalyviams buvo pateiktas R. A. prašymas padidinti maršrutinio taksi įkainį iki 17 ct už km, o pats R. A. komiteto nariams aiškino, kodėl reikia branginti bilietus. Sugretinus R. A. įmonės faktinį (25 ct/km), tarybos sprendimu leistą (12 ct/km) ir nuo 2005-01-01 galiojantį (17 ct/km) keleivių vežiojimo reguliariais maršrutiniais taksi įkainį, 2004-11-27 „Šviesoje" Nr.94 (6923) perkeltine prasme buvo klausta: „(Ar) Taryba vejasi R. A. autobusus?“ ir rašinio pabaigoje padaryta išvada: „...vargu ar pasivys, nes sutartys ir sprendimai galioja anaiptol ne visiems.“ Padidinti maršrutinio taksi tarifą R, A. paprašė po konflikto su Veliuonos vidurinės mokyklos administracija, o konfliktas vyko dėl to, kad R. A. įmonė nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų vežioti vaikus mažesne kaina.

3) 2004-12-04 „Šviesoje“ Nr. 96 (6925) išspausdintame straipsnyje „Biudžeto pinigai -tarybos nario įmonei“ pasiūlyta skaitytojams grįžti prie pradėtos nagrinėti temos - tai rodo rašinio pradžioje esantis ženklelis bei įžanga, kurioje parašyta: „...Grįžti prie temos paskatino dar ir tai, kad R. A. nori aklina siena atskirti savo verslą nuo darbo rajono taryboje, tuo tarpu faktai leidžia įtarti, kad liberalcentristas ne tik supainiojo viešus ir privačius interesus, bet ir nesilaiko tarybos priimtu sprendimų“. Darant išvadą „...R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešus ir privačius interesus", buvo apibendrinta visi šios temos faktai, tame tarpe - ir tarifų padidinimas, kurio Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje prašė pats R. A., nes būtent šio padidinimo reikėjo, norint išlyginti bene dvigubai didesnius, iki tol neteisėtai taikomus, moksleivių kelionės įkainius. Oficialus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas dėl R. A. buvo priimtas tik 2005-05-12, nebuvo galima nurodyti, kokius įstatymo straipsnius pažeidė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys;

4) dėl teiginio „...ar nederėtų viešuosius ir privačiuosius interesus supainiojusiam liberalcentristui R. A. atsistatydinti“. Išspausdinus „Šviesoje“ rašinius „Taryba vejasi R. A. autobusus?" ir „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei“ redakcija sulaukė nemažai skaitytojų atsiliepimų, kuriuose žmonės piktinosi R. A., kaip tarybos nario, elgesiu ir smerkė jį už tai, kad siekdamas naudos savo įmonei, liepė palikti ant kelio iš mokyklos grįžtančius vaikus. Buvo nutarta skaitytojų klausimus užduoti rajono taryboje dirbantiems skirtingų partijų atstovams, todėl R. A. ieškinyje cituojamas neva jo garbę ir orumą žeminantis teiginys iš tiesų yra tik klausimo dalis. Šioje skaitytojams įdomioje klausimo dalyje nėra nurodyta, kokius įstatymo punktus pažeidė R. A., nes šiuo atveju to ir nereikėjo - skaitytojai nėra teisėjai, o viešoji nuomonė nėra teismo sprendimas, kurį būtina paremti įstatymo straipsniais. Kad šis teiginys yra tik politikams pateikto klausimo dalis, rodo ir sakinio fragmento konstrukcija: teiginys prasideda klausiamuoju žodeliu "ar". Redakcijos darbuotojai turi teisę klausti politikų ir gauti į savo klausimus jų atsakymus bei nuomones;

5) straipsnio antraštė „Biudžeto pinigai – tarybos nario įmonei“ ir šio straipsnio teiginys: „...į tarybos nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama ne visiškai teisėtai“ nepažeidžia įmonės reputacijos bei jos savininko garbės ir orumo, nes už moksleivių pervežimo paslaugas R. A. įmonei sumokėtų Jurbarko rajono biudžeto pinigų sumų pagrįstumas iki publikacijos pasirodymo niekada nebuvo savivaldybės ar jos įmonės užginčytas teisme. 2004 m. spalio mėnesį Veliuonos vidurinės mokyklos vadovai nesutiko apmokėti rugsėjo 28 d. R. A. įmonės išrašytą sąskaitą, nes ji neatitiko sutarties sąlygų. Jurbarko rajono apylinkės teisme tai patvirtino mokyklos direktorius A. B. ir finansininkė I. A.. Turėdama omenyje R. A. įmonę, 2004-12-02 Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pavėžėjimo audito ataskaitoje tai patvirtino ir Jurbarko rajono savivaldybės kontrolierė V. R.. Audito ataskaitoje rašoma: „Mokyklos faktiškai nekontroliavo, ar vežėjai teisingai sąskaitose apskaičiuodavo už moksleivių vežimą mokėtinas sumas. Išrašomose vežėjų sąskaitose 2004 m. sausio - rugsėjo mėnesiais nebuvo nurodomas bilietų kiekis ir kaina. Tokiu atveju sutikrinti vežėjų išrašomų sąskaitų teisingumą su bilietais nėra galimybių.“ Sąskaitą, kurios nebuvo įmanoma patikrinti, R. A. įmonė buvo pateikusi ir Veliuonos vidurinei mokyklai, tačiau kai mokykla tos sąskaitos neapmokėjo, įmonė ėmėsi spaudimo - paliko ant kelio iš mokyklos grįžtančius vaikus. Konfliktas su Veliuonos vidurine mokykla vyko iki publikacijos pasirodymo laikraštyje, todėl neteisinga teigti, kad ginčytinų sąskaitų nebuvo. Straipsnio antraštė „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei" neturi paslėptos neigiamos informacijos, bet tik patvirtina faktą, kad už atliktas paslaugas įmonė gauna pinigus iš biudžeto ir atspindi straipsnio esmę;

5) tarybos narys J. R. 2004-12-11 „Šviesoje" Nr. 98 (6927) išspausdintame straipsnyje „Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį", pareikšdamas savo nuomonę, kurioje yra žodžiai „šantažavęs mokyklos vadovus, mokytojus ir tėvus", „apgavęs rajono tarybą, pateikdamas atgaline data savivalę įteisinantį sprendimo projektą", pasakė savo požiūrį į viešojo asmens - tarybos nario R. A. veiksmus bei tai, kaip jis elgėsi konflikto su Veliuonos mokykla metu bei taryboje pats pristatydamas savo įmonei naudingą sprendimo projektą, tuo nesiekdamas nei sumenkinti jo įmonės, nei įžeisti R. A.. Nesuprantama, kodėl R. A. neetiška pasirodė tik vieno tarybos nario nuomonė, nors kai kurie kiti jo poelgį su kelyje paliktais moksleiviais įvertino kur kas griežčiau;

6) tarybos narys R. A., turintis įmonę, kuri dalį pajamų gauna iš rajono biudžeto, visomis prasmėmis yra viešas asmuo ir jo poelgiai, susitarimai, sutartys gali ir turi būti visuomenės viešai svarstomi.

Teismo posėdžio meti tretysis asmuo siūlė teismui apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad atsakovo UAB “Jurbarko šviesa” (1t., b.l. 85) leidžiamas laikraštis “Šviesa” 2004-11-27 Nr. 94, 2004-12-04 Nr. 96, 2004-12-11 Nr. 98 ir 2004-12-15 Nr. 99 (1t., b.l. 47-50) rašė straipsnius apie ieškovus R. A. ir R. A. įmonę. Ieškovas R. A. tuo metu buvo verslininkas – individualios keleivių vežimo įmonės savininkas ir kartu viešasis asmuo – Jurbarko rajono tarybos narys.

Ieškovas R. A. ieškiniu įrodinėjo, kad laikraščio “Šviesa” Nr.96 (2004-12-04) straipsnio “Biudžeto pinigai – tarybos nario įmonei” teiginys “... R. A., pažeisdamas įstatymą, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.” ir Nr.98 (2004-12-11) straipsnio “Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį” teiginiai “... ar nederėtų viešuosius ir privačius interesus supainiojusiam liberalcentristui R. A. atsistatydinti” ir “Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį” pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovas R. A. įrodinėjo, kad atsakovas J. R. “Šviesos” laikraštyje Nr. 98 (2004-12-11) teiginiais “... savivalė ir nebaudžiamumas jau seniai tapo Jurbarko valdininkų darbo kasdienybe. Skaudžiausia, kad valdininkų pramintu taku žengia ir rajono žmonių išrinktas savivaldybės tarybos narys R. A....”, “... šantažavęs mokyklos vadovus, mokinius ir jų tėvus”, ir “... apgavęs rajono tarybą, pateikdamas atgaline data savivalę įteisinantį sprendimo projektą...” bei laikraštyje Nr.99 (2004-12-15) “Viešas paklausimas LR Seimo nariui S. L.” teiginys “... E. G., tikriausiai turėdamas galvoje tokius partijos narius, kaip A., poelgius, pareiškė, kad “žmonės mūsų partiją vadina vagių partija.” pažemino jo garbę ir orumą (1 t. b.l. 4-8).

Ieškovas R. A. įmonė ieškinyje įrodinėjo, kad teiginys “... sutartys ir sprendimai galioja anaiptol ne visiems” ir “... į tarybos nario įmonės sąskaitą kas mėnesį iš rajono biudžeto dalis pinigų pervedama nevisiškai teisėtai” pažeidžia jos dalykinę reputaciją. Taip pat buvo ieškinyje įrodinėjama, kad įmonės dalykinę reputaciją pažeidė “Šviesos” laikraščio Nr.94 straipsnio pavadinimas “Taryba vejasi R. A. autobusus” ir Nr.96 straipsnio pavadinimas “Biudžeto pinigai – tarybos nario įmonei”(1 t. b.l. 4-8).

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog apeliantų nuomone, teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus - „Šviesos“ laikraščio 2004-12-04 numeryje Nr.96 esantį straipsnį „Biudžeto pinigai - tarybos nario įmonei“ bei 2004-12-11 Nr. 98 žurnalistės D. B. straipsnį „Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį“. Teismas nenurodė, kokią LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą R. A. pažeidė. Be to, nebuvo jokio R. A. viešųjų ir privačių interesų pažeidimo. Teismas pažeidė CPK 263 str. 1 ir 2 d. nuostatas dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo; teismas neįvertino, kad atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ šiuo atveju buvo pažeidęs LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 42 str. 2 d. 1 p. bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau LŽLEK) 2 p. nustatytą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ pažeidė ir LŽLEK 7 p., 9 p. ir 20 p. nuostatas, nustatančias, kad žurnalistas atidžiai ir rūpestingai tikrintų faktus, surinkęs informaciją, įsitikintų, kad ji teisinga, išsami ir nešališka bei nepažeistų žmogaus teisių ir orumo; R. A. įmonė nebuvo atsakinga už moksleivių bilietų pildymą ir jo kontrolę, kadangi tai buvo pačių moksleivių ir mokyklų vadovybės, tame tarpe ir Veliuonos A. ir J. J. vidurinės mokyklos, administracijos pareiga. Mokyklos moksleivių užpildytų bilietų pagrindu teikė informaciją R. A. įmonei, kurijų pagrindu, kaip kad numatyta ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 2 d. išrašydavo ir pateikdavo mokykloms apmokėti sąskaitas - faktūras už moksleivių pavėžėjimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tariamai už moksleivių pervežimo paslaugas R. A. įmonei sumokėtų sumų pagrįstumas būtų kada nors bet kurios Jurbarko rajono savivaldybės įmonės užginčytas teisme ar būtų įrodinėtas jų apmokėjimo nepagrįstumas; .). Teismas netyrė akivaizdaus straipsnių neatitikimo faktinėms aplinkybėms fakto bei neįvertino aplinkybės, kad Veliuonos A. ir J. J. vidurinė mokykla apmokėjo tą pačią tariamai jos ginčytą sąskaitą už moksleivių pervežimą gera valia ir jokių pretenzijų R. A. įmonei dėl sutarties Nr. 08-13 vykdymo nereiškė, nors pagal sutarties ir CK 6.208 str. ir 6.214 str. nuostatas galėjo tą padaryti; atsakovo J. R. išreikšta savo nuomonė apie viešąjį asmenį priešinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią nuomonė kad ir apie viešąjį asmenį turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Teismas pažeidė CPK 263 str. ir 270 str. 4 d. 3 p. ir 4 p. nuostatas, nepateikęs sprendime jokių argumentų ar teisės aktų nuostatų, dėl ko jis laikė J. R. paskleistą nuomonę teisėta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, Jurbarko rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad “Šviesos” laikraščio redakcija 2004 m. spalio mėnesį gavo Veliuonos A. ir J. J. vidurinę mokyklą lankančių tėvų skundą, kuriame buvo teigiama, kad R. A. įmonės mikroautobusų vairuotojai neveža moksleivių, jei jie nesumoka už kelionę. Liudytojai A. B. (2t.,b.l. 43-45) ir I. A. (2t., b.l. 45-46) patvirtino, kad 2004 m. spalio mėnesį vyko konfliktas tarp mokyklos ir paslaugas teikiančios R. A. įmonės. Konfliktas prasidėjo dėl to, jog mokykla atsisakė apmokėti per didelę įmonės pateiktą sąskaitą. Pagal 2003-08-27 sutartį Nr.08-13 (1t., b.l. 77) buvo numatyta, jog mokama 0,10 Lt už kilometrą. R. A. įmonė nesilaikė sutartyje numatytos moksleivių pavežėjimo kainos. Moksleivių pavežėjimo apskaita daugelyje mokyklų buvo netvarkinga. Tą patvirtino liudytojai A. S. (2t., b.l. 41-42), R. J. (2t., b.l. 42-43), R. G. (2t., b.l. 46-47), V. R. (2t., b.l. 47-48) bei Jurbarko rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2004-12-02 dokumentas Nr.K1-11 (1t., b.l. 115-127) “Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pavežėjimo audito ataskaita”. Jurbarko rajono savivaldybės taryba tik 2004 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. T2-273 “Dėl maršrutinio taksi tarifo nustatymo” (1t., b.l. 110), kuriuo nuo 2005-01-01 nustatė R. A. įmonei 17 centų maršrutinio taksi tarifą už 1 keleivio nuvažiuotą kilometrą. R. A., būdamas rajono tarybos nariu, 2004-11-16 dalyvavo finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto posėdyje (1t., b.l. 68-69), kuriame pristatė savo įmonę, tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai patvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005-05-12 sprendimas Nr. KS-12 (1t., b.l. 79-81). “Šviesos” laikraščio Nr.98 išspausdintame straipsnyje “Liberalcentristai gina savivaliaujantį tarybos narį” klausimai dėl R. A. poelgio buvo užduoti keletui Jurbarko rajono tarybos narių. J. R. pateikė savo nuomonę, kurią jis buvo susidaręs iš Jurbarko rajono mero pavaduotojo R. J. informacijos rajono tarybai ir Jurbarko rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos audito duomenų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad “Šviesos” laikraščio korespondentė D. B. išspausdintuose straipsniuose iškėlė sąžiningo atsiskaitymo už savivaldybei suteiktas paslaugas, pavežant mokinius į mokyklą ir iš jos, problemą. Pateikti duomenys atitinka tikrovę. R. A. garbė ir orumas bei jo įmonės dalykinė reputacija nebuvo pažeisti. Atsakovas J. R. išsakė savo nuomonę analizuodamas viešai paskelbtus faktus, todėl jis nepažeidė R. A. garbės ir orumo. Ta aplinkybė, kad teismas skundžiamame teismo sprendime neįvardijo, kokią LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą R. A. pažeidė, negali būti pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Byloje yra rašytiniai įrodymai apie tai, jog R. A. pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (1t., b.l. 79-81).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neįrodytais apeliantų teiginius, jog teismas neįvertino, kad atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ nagrinėjamu atveju buvo pažeidęs LR visuomenės informavimo įstatymo 42 str. 2 d. 1 p. bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 2 p. nustatytą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias. Atsakovas UAB „Jurbarko šviesa“ pažeidė ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 p., 9 p. ir 20 p. nuostatas, nustatančias, kad žurnalistas atidžiai ir rūpestingai tikrintų faktus, surinkęs informaciją, įsitikintų, kad ji teisinga, išsami ir nešališka bei nepažeistų žmogaus teisių ir orumo. Atsakovų paskelbtos publikacijos apie R. A. įmonės neskaidrų rajono biudžeto naudojimą, nustatytos tvarkos nesilaikymą atskleidė visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes ir gina viešąjį interesą. Leidėjas nesiekė kaip nors pažeminti R. A. garbės ir orumo ir jo nepažemino, o jo įmonės dalykinės reputacijos nesumenkino. Priešingai, visuomeninę reikšmę turinčios publikacijos kaip tik skatina į valdžią visuomenės išrinktus atstovus laikytis įstatymų, o jų laikymasis tik įtvirtina viešojo asmens garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvas, nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad R. A. įmonė iki kainų tarifų padidinimo Savivaldybės taryboje taikė padidintus kainų tarifus moksleiviams, padidintų įkainių savavališkas taikymas, tarybos nario R. A. dalyvavimas svarstant klausimą dėl tarifo padidinimo ir balsavimas už sau palankaus sprendimo priėmimą, prieš tai ir po to sekę įvykiai yra susiję, sudaro vieningą tęstinį procesą, kuriame R. A. dalyvavo, kai tuo tarpu privalėjo nuo šių klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo nusišalinti įstatymo nustatyta tvarka. Būdamas rajono tarybos nariu ir geriau negu kiti tarybos nariai žinodamas, kad mokyklose moksleivių vežimo lėšų apskaita vedama netvarkingai, turėjo imtis priemonių padėčiai taisyti, tačiau jų nesiėmė. Rajono Tarybos narys R. A., turintis įmonę, kuri dalį pajamų gauna iš rajono biudžeto, visomis prasmėmis yra viešas asmuo ir jo poelgiai, susitarimai, sutartys gali ir turi būti visuomenės viešai svarstomi.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliantų skundas nurodytais nutartyje motyvais atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

R. A. ir R. A. įmonės apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.