- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-2234-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11549-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Rūta Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį ir patikslintus ieškinio reikalavimus atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti su ieškovu kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutartį, kad ieškovas galėtų teisėtai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu prekybos paviljonu, esančiu tarp gyvenamųjų namų Nr. 5 ir Nr. 7, (duomenys neskelbtini) Nemenčinėje, Vilniaus rajone. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 6.193, 6.482 str. nuostatomis, LR vietos savivaldos įstatymu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu bei LR vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. Ieškovas pateikė Administracijos direktoriui prašymą dalyvauti Laikinos prekybos vietos nuomos konkurse. Prašyme J. Z. savo iniciatyva nurodė, kad vietoje seno kiosko įrengs naują paviljoną, investuodamas į laikinosios prekybos vietos teritorijos sutvarkymą 1500 Lt. 2009 m. gruodžio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos laikinų prekybos vietų konkurso organizavimo komisija bendru susitarimu nutarė leisti J. Z. įrengti laikiną prekybos vietą (pastatyti paviljoną vietoje esamo kiosko) (duomenys neskelbtini) tarp 5 ir 7 gyvenamųjų namų, Nemenčinėje, Vilniaus r. 2010 m. sausio 8 d. administracijos direktorius įsakymu paskelbė J. Z., kaip konkurso laimėtoją ir įpareigojo Nemenčinės miesto seniūną pasirašyti su juo Laikinos prekybos vietos nuomos sutartį ir kontroliuoti šios sutarties bei J. Z. prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi ir vykdymą. Minėto įsakymo 3 p. įpareigojo J. Z. iki metų pabaigos į laikinosios prekybos vietos teritorijos sutvarkymą investuoti konkurso metu deklaruotą 1500 Lt sumą ir už ją atsiskaityti seniūnui. J. Z. šio įsipareigojimo tinkamai ir laiku neįvykdė. Kartu su Nemenčinės miesto seniūnijos 2014-11-19 raštu Nr. A33(44)-436 buvo pateiktas seniūnijos 2011-03-23 raštas Nr. 4- 106-(3.30), kuriuo Administracijos direktorius buvo informuojamas apie tai, jog J. Z. iki šios dienos dar neįvykdė įsipareigojimo investuoti deklaruotą sumą į aplinkos sutvarkymą. Atsakovas nesutinka su Ieškovo išvada, jog Atsakovas sudarė su juo nuomos sutartį dėl žemės ploto nuomos, nes 2010-02-18 sutarties Nr. 14-19 (toliau - Sutartis) 1 p. numatė, jog yra nuomojama laikina prekybos vieta pramoninių prekių prekybai, o ne žemės sklypas. Žemės sklypas priklauso valstybei ir tik ji galėtų su Ieškovu sudaryti šio sklypo nuomos sutartį. Pasirašytoje sutartyje Nr. 14-19 buvo įtvirtinta nuostata, kad Nuomininkui draudžiama nuomojamą prekybos vietą subnuomoti arba kitaip leisti ja naudotis kitiems asmenims (Sutarties 8 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pasibaigus laikinosios prekybos vietos nuomos sutarties terminui, ieškovas būtų ir toliau ją vykdęs, o atsakovė tam neprieštaravo. Sutarties atnaujinimo tvarka ir pasibaigimo pagrindai nustatyti nuomos sutarties 11, 13 punktuose. Kadangi atsakovė nesutiko atnaujinti nuomos sutartį, todėl sutarties galiojimo terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių visų priklausančių mokesčių sumokėjimą už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus: 2010-02-18 Sutarties 9 p. nustatė, kad nuomininkui laiku (iki einamojo mėnesio 23 d.) nesumokėjus nuompinigių jis moka 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą diena. Apelianto nuomone, Šalys pagal CK 6.258 str, buvo sutarę dėl netesybų tuo atveju, jei ieškovas netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus, susijusius su nuomos mokesčio mokėjimu. Viso Sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2010-02-18 iki 2013-12-31) bei Sutarčiai pasibaigus atsakovas nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl netinkamai mokamo nuomos mokesčio. Priešingai, nei konstatuoja Teismas, atsakovas savo elgesiu vykdant Sutartį, t.y., inicijuodama 2013-03-28 Susitarimo dėl 2010-02-18 Laikinosios prekybos vietos nuomos sutarties Nr. 14-19 pratesimo iki 2013-07-01 pasirašymą, inicijuodama 2013-07-02 Susitarimo dėl 2010-02-18 Laikinosios prekybos vietos nuomos sutarties Nr,14-19 pratęsimo iki 2013-12-31 pasirašymą. 2013 m. gruodžio m. ieškovui atsiųsdamas raštą Nr.A33(l)-649S-(4.14), kuriuo ieškovui siūloma pasirašyti naują sutartį naujam terminui. Atsakovas 2013 m. gruodžio mėnesio viduryje įkalbinėjo ieškovo motiną V. Z. ieškovo vardu pasirašyti naują sutartį -konkliudentiniais veiksmais pripažino tą faktą, kad ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tame tarpe ir nuompinigių mokėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T3-225 patvirtino Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo nuostatus bei Kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutarties projektą. Iki minėto sprendimo priėmimo sutartį su konkurso laimėtoju dėl laikinos prekybos vietos įrengimo pasirašydavo atitinkamos seniūnijos seniūnas, kuris kontroliavo šių sutarčių bei konkurso nugalėtojų prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi ir vykdymą. Nuo minėto Tarybos sprendimo įsigaliojimo, t.y. nuo 2013 m. liepos 1 d., Kiosko (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutartį pasirašo ir jos vykdymą kontroliuoja Administracijos direktorius. Administracijos direktorius, vykdydamas minėtą sprendimą, visiems asmenims, su kuriais buvo pasirašytos sutartys, išsiuntė pranešimus, siūlydamas iki 2013 m. gruodžio 20 d. susipažinti su sutarties projektu ir jį pasirašyti, kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. sutarčių šalimi taps Administracijos direktorius. Priešingai, negu nurodo Apeliantas, tai nereiškė, jog tokiu būdu Administracijos direktorius pripažino, jog Ieškovas tinkamai vykdė sutartį. Pranešimai buvo siunčiami visiems asmenims. Administracijos direktorius pranešimo išsiuntimo dieną nežinojo apie Apelianto vykdomus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus.
2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, atsižvelgę į Nemenčinės miesto seniūno M. B. žodinį prašymą, patikrino, kas vykdo veiklą paviljone, esančiame Nemenčinėje, (duomenys neskelbtini) (tarp namų 5 ir 7). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu adresu viešojo maitinimo veiklą vykdo UAB „Murat Ce“. kuri 2013 m. liepos 2 d. (t.y. jau kitą dieną po susitarimo dėl termino pratęsimo pasirašymo) pasirašė subnuomos sutartį su Ieškovu. 2013 m. gruodžio 27 d. Ieškovas kartu su UAB „Murat Ce“ direktoriumi buvo atvykęs į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Tik 2014-01-03 gavusi Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. A38(l)-f atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija sužinojo apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kas lėmė Administracijos direktoriaus sprendimą neatnaujinti su Ieškovu Kioske (paviljono) įrengimo ir eksploatavimo sutarties (toliau - Sutartis). Ieškovas apie tai buvo informuotas 2014 m. sausio 10 d. registruotu laišku Nr. A33(l)-232-(4.14).
Ieškovo reikalavimas įpareigoti Administraciją sudaryti su juo sutartį negali būti tenkinamas. Atnaujinti 2010-02-18 sutarties Nr. 14-19 atsakovas negali, nes pagal Sutarties 13 p. sutartis galėjo būti atnaujinama tik su tuo nuomininku, kuris tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu byloje esanti 2013 m. liepos 2 d. UAB „Murat Ce“ ir Ieškovo subnuomos sutartis patvirtinta, jog Ieškovas vykdė sutartinius įsipareigojimus netinkamai, o nuo liepos 2 d. iš viso nevykdė veiklos, atitinkamai jam neatsiranda teisė atnaujinti Sutartį. Naujos sutartys pagal Tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T3-225 patvirtintų Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo nuostatų 27 p. sudaromos tik su konkursų laimėtojais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl įpareigojimo sudaryti komercinių patalpų nuomos sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išanalizavusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylos dalyvių procesinių dokumentų turinį, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, ginčą išsprendė teisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi formuojamos įrodymų vertinimo praktikos ir tinkamai įvertino pateiktus žodinius ir rašytinius įrodymus.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas J. Z. ir Vilniaus rajono savivaldybės Nemenčinės miesto seniūnija 2010 m. vasario 18 d. sudarė laikinosios prekybos vietos nuomos sutartį Nr.14-19, registracijos data 2010 m. vasario 24 d. Nr.A61-4-(3.20), remiantis 2009 m. gruodžio 29 d. konkurso rezultatais. Ieškovui (nuomotojui) buvo išnuomota laikinoji prekybos vieta (duomenys neskelbtini) (tarp gyvenamųjų namų Nr.5-7), Nemenčinėje, skirta naudoti pramoninių prekių prekybai. Pasirašydamos nuomos sutartį šalys susitarė dėl nuomos sąlygų, nuomos mokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos bei kitų esminių sutarties sąlygų. Nuomininkas be kita ko įsipareigojo naudoti prekybos vietą pagal paskirtį ir laikytis šios paskirties prekybos vietai keliamų reikalavimų. Nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2010 m. vasario 18 d. iki 2012 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutarties 8 punktas draudžia nuomininkui nuomojamą prekybos vietą subnuomoti arba kitaip leisti kitiems asmenims ja naudotis. Nuomos mokesčio mokėjimo terminas - kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 23 dienos (bylos lapai 16-19). Nuomos sutartis buvo pratęsta nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. ir nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. šalių papildomais sutarimais, tokiu būdu pakeičiant Nuomos sutarties 5 punktą (b.l. 23,25). Šalių sudarytos nuomos sutarties 11, 13 punktuose nustatyti sutarties pasibaigimo atvejai bei nuomos sutarties atnaujinimo sąlygos. Sutartis gali būti atnaujinta pasibaigus sutarties terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu pareigas, kas atitinka Civilinio kodekso 6.482 str. nuostatas.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. pasikeitė sutarčių sudarymo tvarka, apie pasikeitimus ieškovui buvo pranešta 2013 m. lapkričio 26 d. ir išsiųstas naujos sutarties projektas (b.l. 20). Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijoms pranešta, jog seniūnų pasirašytas ir galiojančias laikinosios prekybos vietos sutartis galima pratęsti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Seniūnijos buvo informuotos, jog artimiausiu metu bus patvirtinti naujos redakcijos laikinų prekybos vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo nuostatai bei kioskų (paviljonų) eksploatavimo sutarčių projektai (b.l. 56). Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) vietų įrengimo ir eksploatavimo konkurso organizavimo nuostatai patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.T3-225 (b.l. 65-67). Buvo nustatyta, jog ieškovui priklausančiame paviljone - kioske viešojo maitinimo veiklą vykdo UAB „Murat Ce“ pagal 2013 m. liepos 2 d. su ieškovu pasirašytą panaudos sutartį. Pagal panaudos sutartį ieškovas J. Z. perdavė UAB „Murat Ce“ neatlygintinai naudotis ir valdyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. prekybinį kioską, esantį Nemenčinėje tarp gyvenamųjų namų Nr.5 ir Nr.7, (duomenys neskelbtini) tikslu kavinei - kebabinei įrengti ir vykdyti komercinę - ūkinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, sudarydamas panaudos sutartį, tai yra atlikdamas veiksmus, kuriuos atlikti draudžia laikinosios prekybos vietos nuomos sutarties 8 punktas bei nevykdydamas ir netinkamai vykdydamas kitus nuomininko įsipareigojimus. Ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodyti motyvai, jog neteisėtai buvo atliktas patikrinimas nepagrįsti ir neturi esminės reikšmės. Nuomos sutarties 7.6 punktas įpareigoja nuomininką (ieškovą) sudaryti sąlygas nuomotojui ar jo įgaliotam atstovui tikrinti nuomojamos prekybos vietos būklę. Patikrinimą atliko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prekybos vieta buvo subnomuojama (perduota neatlygintinai naudoti) pagal panaudos sutartį ir tai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Iš pateiktų patikrinimo dokumentų (ieškovas šios aplinkybės ir neginčija) nustatyta, jog nuo 2013 m. liepos 2 d. prekybos vieta (kiosku) naudojosi kitas asmuo ir buvo vykdoma veikla, dėl kurios vykdymo nebuvo susitarimo su Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jos leidimo dėl prekybos vietos panaudos. Ieškovo teigimu, jis tam tikrą laiką dirbo užsienyje. Ieškovui J. Z. pasirašius 2013 m. liepos 2 d. susitarimą dėl nuomos sutarties termino pratęsimo, faktiškai prekybos vieta naudojosi ne ieškovas, bet kitas asmuo pagal tą pačią dieną - 2013 m. liepos 2 d. pasirašytą panaudos sutartį.
Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nuomos mokestis bei kiti mokesčiai buvo mokami nesilaikant sutarties sąlygų ir periodiškumo. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui ieškovas 2014 m. lapkričio 3 d. (bylos nagrinėjimo teisme metu) sumokėjo 513,00 Lt mokesčių, tai yra tuomet, kai nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs ir sutartis nebuvo pratęsta 2014 metams. Ši suma ieškovui grąžintina nustatyta tvarka (b.l. 149-150). Vilniaus rajono savivaldybei 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovas sumokėjo 173,59 Lt sumą už atliekų tvarkymą (atsiskaitymo laikotarpis nenurodytas) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 171,79 Lt sumą (mokėjimo paskirtis ir atsiskaitymo laikotarpis nenurodyti), bylos lapai Nr.118, 119.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog Apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog ieškovas vykdė sutartį ir pasibaigus nuomos sutarties terminui. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai bei nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pasibaigus laikinosios prekybos vietos nuomos sutarties terminui, ieškovas būtų ir toliau ją vykdęs, o atsakovė tam neprieštaravo. Sutarties atnaujinimo tvarka ir pasibaigimo pagrindai nustatyti nuomos sutarties 11, 13 punktuose. Kadangi atsakovas nesutiko atnaujinti nuomos sutartį, todėl sutarties galiojimo terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių visų priklausančių mokesčių sumokėjimą už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.