Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo gimė sūnus D. Š. gim., (duomenys neskelbtini). 2020-02-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 482-1028/2020 buvo nutraukta G. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka, paliekant po santuokos nutraukimo ieškovei – J. pavardę. Atsakovas santuokos nutraukimo procese nedalyvavo, į posėdį neatvyko, atsiliepimo teismui neteikė, vaiku nesirūpino ir nesirūpina iki šiol. Šiuo teismo sprendimu D. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove G. J.. Atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, su vaiku nebendrauja ir juo nesirūpina. Šiuo metu D. Š. pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, Šiaulių lopšelyje-darželyje „B.“. Vaikai pradeda mokytis raideles ir mokosi save indentifikuoti, įvardindami savo ir savo tėvų pavardes. Sūnus, susidūręs su skirtingomis savo mamos, ieškovės, pavarde ir savo skirtinga, tėvo pavarde, kurio faktiškai nepažįsta, grįžęs namo išsako patirtus nepatogumus ir nesupranta, kodėl jo pavardė yra skirtinga ir jis visiškai nepažįsta žmogaus su tokia pavarde. Dėl šių aplinkybių sūnus prašo, kad jo pavardė būtų tokia kaip jos, J., dėl ko kreipiasi dėl vaiko pavardės pakeitimo be atsakovo sutikimo, nes jo negali gauti. Atsakovas nei su ja, nei su sūnumi nebendrauja ir juo nesirūpina. Vaikas rudenį pradės lankyti mokyklą ir dėl savo pavardės skirtumo su mama jau pergyvena dabar, nes jo bendraamžiai yra labai smalsūs ir vis klausinėja, kur jo tėtis, kodėl jo kitokia pavardė nei mamos. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir jo norą, teismo prašo pakeisti vaiko pavardę.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad joks kontaktas su atsakovu nevyksta nuo 2019 metų. Vaikui kilo klausimai, kodėl mamos pavardė kitokia.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas pakeisti vaiko pavardę.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi bendrą vaiką D. Š. (b. l. 5). 2020-02-04 teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteistas išlaikymas iš atsakovo (b. l. 6-12). Šalys (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (b. l. 13). Pateikta pažyma apie deklaruotą gyv. vietą (b. l. 14), priešmokyklinio ugdymo sutartis (b. l. 15-16), įtarimas (b. l. 17), patvarkymas (b. l. 18-20), VTAS išvada (b. l. 24-28).

Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 str. 1 d.). Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 str. 4 d.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 str. 2 d.).

Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams (LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 p.). Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) (Taisyklių 12.1 p.).

Nagrinėjamu atveju, šalių vaikui gimus šalims gyvenant kartu, buvo teisinga ir savaime suprantama, kad tėvų sutarimu vaikui tradiciškai buvo suteikta tėvo pavardė. Tačiau vėliau situacija esmingai pasikeitė. Ieškovė nutraukė santuoką su atsakovu, o vaikas liko gyventi su ieškove. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), vaikui dar esant mažam, o po santuokos nutraukimo atsakovas jokio ryšio su vaiku nepalaiko, pasak ieškovės – net nuo 2019 metų. Tai reiškia, kad vaikas tik nedidelę dalį savo gyvenimo praleido gyvendamas kartu su tėvu, kurio pavardė jam priskirta, dėl ko šiuo metu savęs pagrįstai nenori identifikuoti tėvo, kuris su juo tėviško ryšio nepalaiko, pavarde. Vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, neilgai trukus pradės lankyti ir mokyklą. Esant skirtingoms mamos ir vaiko pavardėms natūralu, kad ugdymo įstaigose kitiems vaikams dėl to gali kilti klausimų. Tai galėtų sukelti nepatogumų, psichologinį diskomfortą. Yra tikimybė sulaukti ir kitų vaikų priekabių ar pašaipų, kadangi mažiems vaikams tarpusavyje tai gana būdinga. Tokia padėtis šalių vaiką galėtų paveikti neigiamai pačiu svarbiausiu jo augimo, brendimo ir asmenybės formavimosi laikotarpiu. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, išvadą teikiančios institucijos išvados galima daryti išvadą, kad tėvą ir vaiką nagrinėjamu atveju sieja teisinis ryšys, tačiau nėra faktinio kasdienio ryšio, ieškovės teigimu atsakovas nemoka išlaikymo vaikui. Todėl vaiko pavardės keitimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su mama, į vaiko ir mamos pageidavimą ir kitas teismo sprendime nurodomas svarbias faktines aplinkybes.

Iš VTAS pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas nurodė esąs pavarde J., nurodė, kad taip vadintis sugalvojo pats, nori būti J., žino, kad mamos pavardė tokia pati. Taip pat pokalbio metu kelis kartus pakartojo, jog yra J.. Iš VTAS išvados matyti, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, dėl kurio atsakovui neterminuotai apribota tėvo valdžia; atsakovas išlaikymo D. Š. nemoka. VTAS vertinimu, atsakovą ir vaiką sieja tik teisinis ryšys.

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad vaikas su savo Š. pavarde nėra susigyvenęs, neabejotinai pageidauja turėti savo mamos pavardę, tokia pavarde save šiuo metu ir identifikuoja. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad vaiko pavardės pakeitimas vaikui neigiamų padarinių nesukels. Pavardė J. yra tradicinė, dažna lietuviška pavardė, neduodanti galimybių ją kažkaip iškraipyti ar pašiepti. Vaiko pageidaujama pavardė neprieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, geriausiems vaiko interesams. Kadangi vaiko dabar turima pavardė dėl jau nurodytų priežasčių laikytina nepakankamai atitinkančia geriausius jo interesus, yra pagrindas ją pakeisti. Kadangi atsakovui pateiktais duomenimis apribota tėvo valdžia kito vaiko atžvilgiu, o D. Š. išlaikymo jis nemoka, yra pagrindas vertinti, jog atsakovas nuo tėvų pareigų vaikui vykdymo yra nusišalinęs, todėl nėra jokio pagrindo ir išsaugoti vaikui suteiktą tėvo pavardę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pažymėtina, kad vaiko pavardės pakeitimas neturi jokios reikšmės atsakovo teisiniam ryšiui su jo vaiku, atsakovas ir toliau išliks jo tėvu, liks nurodytas jo tėvu vaiko gimimo liudijime. Taigi, vaiko pavardės pakeitimas neužkerta kelio ir neatima teisės atsakovui su savo vaiku bendrauti ir įgyvendinti bet kokias kitas atsakovo, kaip tėvo, teises bei pareigas vaikui. Taigi, vaiko pavardės keitimas nėra toks esminis dalykas šeimos gyvenime, dėl kurio vertėtų nerimauti. Vaikams gyvenime svarbiau, kad tėvai išlaikytų su jais bendravimą, rūpintųsi jais, teiktų išlaikymą.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 107,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybei iš atsakovo priteistina 107,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje patyrė 246,67 Eur išlaidų advokatui. Ieškovės ieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismo pašto išlaidos sudaro 6,64 Eur. Ieškovės ieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „Š.“ į „J.“, be jo tėvo A. Š. sutikimo.

Valstybei iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 107,00 Eur (vieną šimtą septynis Eur) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis Eur 64 ct) pašto išlaidų, sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. 246,67 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis Eur 67 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.