- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 1-240-1009/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51103-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- J. T.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro EIvido Chmieliauskio pareiškimą dėl kaltinamojo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini) išsituokusio, nedirbančio, teisto: 2015-08-14 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, kaltinamo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. 2016-10-30, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), UAB ,,E.'' parduotuvei priklausančiose patalpose, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia dūrė vieną kartą rankoje turėtu peiliu į kairį žąstą R. B., tuo padarė durtinę-pjautinę kairio peties sąnario žaizdą su raumens pažeidimu bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-30 nuo ryto su juo kartu gyvenantis brolis V. T. gėrė parduotuvėje kartu su R. B. ir P. S.. Jis paskambino broliui ir pasakė, kad grįžtų namo, girdėjo, kad šalia esantis P. S. jam liepė pasakyti necenzūrinį žodį. Nesulaukus brolio Vlado, apie 10.00 val., dviračiu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, nes žinojo, kad jie ten geria. Nuėjus į parduotuvės patalpas, pamatė sėdinčius R. ir P., jų paklausė kur brolis. Šiuodu atsakė, kad išvažiavo. Tuomet jis užsipuolė P., pasakė, kad baigtų girdyti brolį ir priėjęs prie P. sugriebė jam viena ranka už plaukų ir kita ranka už drabužių ir sakė, kad atstotų nuo brolio. Po to jį paleidęs ruošėsi išeiti, kai prie jo priėjo R., kuris sugriebė už drabužių ir liepė nusiraminti, laikė tol, kol atėjo pardavėja. Vėliau jis grįžo į parduotuvę, buvo labai susinervinęs, išsitraukė iš drabužių kišenės lenktinį peilį, jį atlenkė ir laikydamas dešinėje rankoje priėjo prie R., kuris buvo vienas ir jam pasakė, kad baigtų leisti brolio pinigus ir sudavė vieną kartą su dešinėje rankoje laikytu peiliu jam į kairę ranką bei pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs išėjo iš parduotuvės ir išvažiavo dviračiu. R. norėjo tik pagąsdinti ir nenorėjo jo nužudyti ar stipriai sužaloti. Dėl savo elgesio gailisi, kalbėjo su R. ir jo atsiprašė. Taip pat pateikia prijungimui prie bylos mokėjimo nurodymą Nr. 168234, kuris patvirtina, kad atlygino ligonių kasai padarytą žalą (b. l. 48-49 , 54).
Kaltinimas be J. T. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjęs R. B. parodė, kad 2016-10-30. apie 10.00 val., atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), ir nusipirko alaus. Netrukus sutiko P. S.. Abu susėdo parduotuvėje, kur yra pastatytas stalas ir suolai. Patalpa buvo prirūkyta, todėl paliko atviras duris. Į tą patalpą gali užeiti visi. Besėdint su P.,užėjo pažįstamas J. T., gyvenantis vienkiemyje už miško. Jis nieko nesakęs priėjo prie P., sugriebė jį ranka už plaukų ir paklausė, kur brolis, į kitą ranką paėmė mažą suoliuką. Bijodamas, kad J. P. netrenktų, puolė prie J. Jie įsikibo vienas kitam į rūbus, garsiai pasiginčijo. Tuomet atėjo pardavėja Salomėja ir liepė liautis. Tuomet J. kažkur išėjo. Netrukus P. nuėjo, o jis pasiliko vienas. Dar po keleto minučių į patalpą įėjo J. Matė, kad jis kažkurioje rankoje laiko peilį, kažką pasakė ir puolė prie jo, kelis kartus ranka smūgiavo, po to dar kelis kartus bandė suduoti, bet nepataikė. Mano, kad smūgiavo peiliu, nors tuo metu nematė. Po to J. atsitraukė ir išėjo. Pajuto kairiajame petyje kraujavimą. Sugrįžo P., koridoriuje nusivilko viršutinius rūbus ir pamatė, kad kraujuoja petys. Tuomet užėjo į parduotuvę ir paprašė, kad pardavėja iškviestų medikus. Ji po to dar padėjo stabdyti kraujavimą. Šiuo metu jokių pretenzijų neturi (b. l. 33-34 ).
Liudytoja S. N. parodė, kad dirba parduotuvėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Ryte, apie 10.30 val., į parduotuvę atėjo kaimo gyventojai R. B., P. S.. Jie atrodė blaivūs ir nusipirko alaus. Apie 11.00 val., išgirdo už durų, koridoriuje triukšmą. Atidarė duris ir matė, kad ginčijosi R. B. su J. T., buvo vienas kitam įsikibę į rūbus. Liepė jiems ramintis. Tada J. T. išėjo iš koridoriaus lauk. Ji grįžo į parduotuvę. Netrukus vėl koridoriuje išgirdo triukšmą, bet nėjo pažiūrėti. Gal po 5 min. į parduotuvę įėjo R. B., kuris iki pusės, viršutinės dalies buvo nuogas. Jis buvo užsiėmęs kairį petį, kuris kraujavo. Parduotuvėje ant grindų buvo prilašėję kraujo, tačiau ji viską išvalė (b. l. 37).
Liudytojas P. S. parodė, kad 2016-10-30, apie 10.00 val., nuėjo į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), ir parduotuvėje susitiko R. B., nusipirko alaus ir nuėjo į parduotuvės kitą patalpą, kur yra stalas su suolais, ten gėrė alų. Sėdint prie stalo ir begeriant alų pro duris įėjo pažįstamas J. T., kuris iškart pradėjo šaukti, klausdamas kur V. Jis jam atsakė, kad nežino, kur yra Vladas. Tada J. priėjo prie jo ir viena ranka sugriebė už plaukų, kita ranka ėmė šalia buvusį suoliuką ir, kaip suprato, norėjo su juo suduoti, tačiau R. B. atsistojo ir pasakė J., kad baigtų bei atėmė iš jo suoliuką. Kadangi J. garsiai šaukė iš kitos parduotuvės patalpos atėjo pardavėja S. N. ir tada J. išėjo. Po to palikęs vieną R. B. išėjo iš parduotuvės. Po kelių minučių pareidamas iš tualeto ir priėjęs prie parduotuvės pagrindinių durų pamatė J. T., kuris sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, su juo nekalbėjo ir nematė, kad būtų ką nors laikęs rankose. Įėjęs pamatė koridoriuje ant suolo sudėtus R.rūbus ir paėjus toliau į parduotuvės patalpą pamatė R. B. be viršutinės dalies viršutinių rūbų ir pardavėją S., kuri tvarstė jam žaizdą, nes jis kraujavo. Tuo metu parduotuvėje kitų asmenų nebuvo. R. paaiškino, kad jį sužalojo J. T. (b. l. 42-43).
Specialisto išvadoje 2016-11-24 Nr. G311/2016(10) nurodyta, kad R. B. nustatyta durtinė-pjautinė kairio peties sąnario žaizda su raumens pažeidimu. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 20).
Iš apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, rasta galimai kraujo dėmių (b. l. 5-9).
Surinkti įrodymai patvirtina ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. T. 2016-10-30, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), UAB ,,E.'' parduotuvei priklausančiose patalpose, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia dūrė vieną kartą rankoje turėtu peiliu į kairį žąstą R. B., tuo padarė durtinę-pjautinę kairio peties sąnario žaizdą su raumens pažeidimu bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, jog parduotuvės patalpa yra vieša vieta. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius-visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2k-416/2013).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, kur nekliudomai gali patekti pašaliniai asmenys, kur patalpose buvo parduotuvėje dirbanti pardavėja, todėl akivaizdu, jog buvo sukelti būtini LR BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas laikytinas įžūliais veiksmais.
LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Nors kaltinamasis J. T. parodė, jog naudojo fizinį smurtą apimtas pykčio, negalvodamas apie kitus, tačiau bendrais bruožais pagal asmenines savybes turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta, todėl teismas daro išvadą, kad savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o padaryta veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 58-61), administracine tvarka nėra baustas (b. l. 62), į psichikos sveikatos centro įskaitą dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų neįrašytas (b. l. 65), nedirba (b. l. 70), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 69), charakterizuojama teigiamai (b. l. 68).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą J. T. skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis, įvertinus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio (LR BK 61 str.).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamais savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui dirbti po 30 val.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui dirbti po 30 val.
Iki bausmės vykdymo pradžios J. T. palikti galioti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus: megztinį ir kraujo pavyzdį teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Teismo baudžiamojo įsakymo vykdymas dėl daiktų pavestinas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.