Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą (skundą) dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą panaikinimo, suinteresuotas asmuo –Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atkreipė teismo dėmesį į formuojamą praktiką tokiose pačiose bylose, kuriose nustatyta, kad Tarnyba atisakymą nagrinėti skundą gali naudoti tik išimtiniais atvejais, ir tai negali būti vartotojo skundo nagrinėjimas iš esmės, faktinių ar teisinių aplinkybių, ką šiuo atveju neteisėtai Sprendime padarė tarnyba. Nagrinėjamu atveju aktualus VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindas – vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Įstatyme nėra detalizuota, kokie reikalavimai yra laikomi akivaizdžiai nepagrįstais, tačiau iš VTAĮ įtvirtintų kitų atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindų, jų baigtinio sąrašo, nurodymo, kad vartotojo reikalavimai turi būti akivaizdžiai nepagrįsti, darytina išvada, kad tai yra išimtinis atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindas, kai jau skundo priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vartotojo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas skundo priėmimo stadijoje nėra ir neturi virsti išsamia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir Tarnybos sprendime įvardijant, kokios faktinės aplinkybės, Tarnybos vertinimu, pagrindžia (nepagrindžia) skundo reikalavimų, su kokiais konkrečiais pareiškėjo argumentais Tarnyba sutinka (nesutinka), ir pan., t. y. neturi virsti skundo nagrinėjimu iš esmės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e2167981167/2024).

5. Valstybinė institucija, vykdydama savo funkcijas privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei veikti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos funkcijos ir teisės įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad Tarnyba, be kita ko, ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo keliamus reikalavimus. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, vartotojui, ketinančiam kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją. Minėto straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktuose nurodyta, jog vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją (šiuo atveju – Tarnybą), privalo pateikti ne tik prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, bet ir kitus dokumentus, reikalingus ginčo nagrinėjimui, t. y. pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją bei prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas. Todėl labai svarbu vartotojui savalaikiai pateikti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai (Tarnybai) visus turimus dokumentus, kurie pagrįstų vartotojo prašyme keliamus reikalavimus pardavėjo ar paslaugų teikėjo atžvilgiu. Be to, įvertinus tai, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos teisė atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą tuo atveju, jei asmens kreipimasis neatitinka įstatymo reikalavimų, darytina išvada, kad į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją besikreipiantis asmuo privalo aktyviai veikti, t. y. teikti įrodymus, kuriais vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – Tarnyba) ginčą nagrinėja pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus, laikantis rungimosi principo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pabrėžtina, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šiuo aspektu pastebėtina, jog nors pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis kreipėsi į juvelyrą dėl Prekės galimai netinkamos kokybės ir juvelyras patvirtino, kad Prekė trūko dėl netinkamos kokybės, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei kartu su prašymu, teiktu Tarnybai, nei kartu su skundu teismui, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias faktines aplinkybes.

6. Pasisakydama dėl pareiškėjas skunde minimos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16798-1167/2024, atkreipė dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-16798-1167/2024 faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pabrėžtina, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju, negalima taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-16798-1167/2024 suformuotos praktikos. Tarnybos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl įrodymų analizavimo ir aplinkybių vertinimo (pareiškėjas skunde nurodo, jog priešingai negu nurodoma Sprendime, jis Prekei nepadarė jokio mechaninio pažeidimo), negali būti pakankamu faktiniu pagrindu pripažinti, kad Tarnybos Sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti naikinamas. Kaip matyti, įvertinusi visas individualiam atvejui reikšmingas aplinkybes, Tarnyba, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, turi teisę atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą tuo atveju, kai vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Išanalizavusi visas šiam konkrečiam atvejui reikšmingas aplinkybes, Tarnyba Sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti nagrinėti tarp pareiškėjo ir UAB „DEKA Europe“ kilusį ginčą, o kaip minėta pirmiau, aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitą nuomonę dėl aplinkybių vertinimo ir atitinkamai reikalauja, jog Tarnyba išnagrinėtų tarp jo ir pardavėjo kilusį ginčą, negali būti laikoma pagrindu pripažinti Sprendimą neteisėtu. Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, surašytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas šiam individualiam atvejui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, konstatavus, jog pareiškėjo prašyme išdėstyti reikalavimai UAB „DEKA Europe“ atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįsti. Todėl, Tarnybos nuomone, Tarnybos Sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį yra pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnis).

Skundas netenkinamas.

8. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo atsiakyti nagrinėti vartojimo ginčą teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

9. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. VTAĮ 3 straipsnis įtvirtina vartotojų teisę į pažeistų teisių gynimą, VTAĮ 11, 12, 22 straipsniai įtvirtina Tarnybos funkciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, sprendžiant ginčus. Pagal VTAĮ 23 straipsnio 5 dalį, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, Tarnybos prašymai yra nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, VTAĮ ir Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 15 d. Tarnybai pateikė prašymą (-us) dėl iš UAB „DEKA EUROPE“ įsigyto galimai netinkamos kokybės apyrankės MP EMILY ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo – netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Pareiškėjas prašyme Tarnybai nurodė, kad grandinėlę nešiojo tik ypatingų progų metu, tačiau nešiojant ir normaliai dėvintis pastebėjo, kad ji nutrūko, jokių pažeidimų, mechaninių ar kitokių nepadarė, o daiktą nuolat naudojo tik pagal tikslinę paskirtį.

11. 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Tarnyba nustatė, kad labiau tikėtina, kad pareiškėjo įsigyta prekė mechaniškai pažeista, kad pareiškėjo reikalavimas keliamas pardavėjui yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir pardavėjo pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad prekė nekokybiška dėl pardavėjo kaltės. Tarnyba, įvertinusi pateiktas prekės nuotraukas nurodo, kad stebimas lokalizuoto pobūdžio prekės pažeidimas, labiausiai tikėtina atsiradęs prekės dėvėjimo metu dėl panaudotos prekei mechaninės perteklinės jėgos, neatsargios prekės eksploatacijos, kad pažeidimo požymiai atsiradę galimai dėl mechaninių pažeidimų, todėl Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir vadovaudamasi VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą.

1. Pareiškėjas su 2025 m. sausio 17 d. Tarnybos sprendimu nesutinka, prašo panaikinti ir įpareigoti Tarnybą nagrinėti pareiškėjo vartojimo ginčą pagal pareiškėjo kreipimąsi dėl netinkamos prekės kokybės.

2. VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

3. VTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją.

4. VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, jeigu vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog ginčus nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – Tarnyba) ginčą nagrinėja pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus, laikantis rungimosi principo.

6. Šiuo atveju pareiškėjas Tarnybai pateikė apyrankės įsigijimo dokumentą bei fotonuotrauką, kurioje matyti prekės pažeidimas – trūkusi apyrankės grandinėlės dalis. Pareiškėjas savo argumentų, kad juvelyro buvo patikintas, jog toks trūkumas tokioms prekėms negali nutikti ir tai yra gamyklinis brokas, niekaip nepagrindė (CPK 12, 178 str.), savo pastebėjimus dėl prekės pažeidimo grindė išimtinai savo subjektyvia nuomone, kad prekės pažeidimas yra dėl netinkamos kokybės, o ne dėl mechaninio poveikio. Teismas sprendžia, kad pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, argumentas, kad prekės pažeidimas atsirado dėl gamyklinio broko, laikytinas pareiškėjo gynybine pozicija ir negali būti pagrindu panaikinti Tarnybos sprendimą. Teismo nuomone, jau pareiškėjo prašymo pateikimo stadijoje pagal pateiktą prekės fotonuotrauką galima buvo spręsti, kad pareiškėjo reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo – panaudotos perteklinės mechaninės jėgos prekės atžvilgiu, atsiradusio aiškiai neapibrėžtu metu, galimai praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo prekės įsigijimo (prekė įsigyta 2023 m. gegužės 26 d., į pardavėją kreiptasi tik 2024 m. lapkričio 18 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimas (skundas) laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.

7. Pažymėtina, kad pareiškimo atmetimas neužkerta kelio pareiškėjui pažeistas teises ginti teismine tvarka CPK nustatyta tvarka reiškiant ieškinį dėl ginčo esmės (VTAĮ 29 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, CPK 582 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo P. G. skundo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.