Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.; 1.4.1.; 1.4.3.; 17.11.3.; 17.11.8.1.; 17.11.9.2.; 17.11.11.; 21.11.10.

2025 m. vasario 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta: pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį 430 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 10 mėnesių, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 850 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 21 mėnesiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui bei daikto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. V., ir yra pas savininkę, adresu (duomenys neskelbtini).

2. J. V. nubausta už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 16 d. 12.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) pakartotinai per metus laiko vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijusi), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki stovėjusio automobilio, jį kliudė, apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įvažiavo į kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zoną, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 9, 14, 128, 222 punktus.

3. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, J. V. pateikė prašymą (skundą) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo paskyrimo.

4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. skundas ir Institucijos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

5. Apeliaciniame skunde (malonės prašyme) J. V. nurodo, kad jos padaryti pažeidimai nėra tokie baisūs. Prie poliklinikos dėl jos ligos ji pasijuto blogai, negalėjo pakelti užtirpusios dešinės kojos ir sustabdyti automobilio, todėl ir važiavo tik į priekį, automobilio pavara yra automatinė, t. y. tai įvyko ne dėl to, jog ji būtų nežinojusi kelio ženklų. Dėl įvykio ji labai išsigando. Nurodo, kad nieko nekliudė. Teigia, kad ir ankstesnis įvykis įvyko ne dėl jos kaltės, nes ji stovėjo ir žiūrėjo, ar nėra kliūties, ir į jos automobilio sparną atsitrenkė automobilis, o ją apkaltino, nes buvo pasibaigęs mašinos draudimas, ir ji neturėjo teisės vairuoti. Nurodo, jog ji labai atsiprašo, ji nevažinėja, o taip jau pasitaikė, kad reikėjo pastatyti automobilį į kitą gatvę, nes pirmadieniais (duomenys neskelbtini) gatvėje yra švaros diena, ir niekas kitas negalėjo pastatyti automobilio. Taip pat nurodo, kad ji jau tris kartus mokėjo baudas, kai gatvėje pastatė kelio ženklus, jog pirmadieniais negalima stovėti. Nurodo, kad automobilį nuomoja, jog nors truputį užsidirbtų, nes iš pensijos neįmanoma pragyventi. Taip pat teigia, kad gyvena viena, niekas jai nepadeda, ji nuomoja butą už 350 Eur, moka už paslaugas apie 200 Eur, o pensijos gauna 500 Eur, perka brangius vaistus, kuriems išleidžia mažiausiai 200 Eur, be jų nei dienos negali gyventi, o dar reikia pirkti maistą ir pan. Nurodo, kad gyvenime negėrė, nerūkė, dirbo per tris etatus sunkų fizinį darbą, augino tris dukras, jos vyras žuvo, kai dukroms buvo 5-6 metai. Prašo neatimti iš jos paskutinio pragyvenimo šaltinio – automobilio, atsiprašo už klaidas, pažada daugiau automobilio nevairuoti, nurodo, kad neišeina iš kambario, baudas sumokėjo skolintais pinigais.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad J. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas, nagrinėdamas J. V. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas J. V. nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti skundo. Taip pat teigia, kad J. V. teisėtai, teisingai bei proporcingai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - vairuoto automobilio konfiskavimas. Nurodo, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taip pat nurodo, jog, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, J. V., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, per 9 metų laikotarpį vairavo automobilį jau 5 kartą, be to, ji vairavo transporto priemonę, kai teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijusi ir, kai buvo vykdomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už transporto priemonės vairavimą, kai teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijusi. Pažymi, kad J. V. per vienerius metus antrą kartą padaro eismo įvykį, kurio metu vairuoja automobilį, neturėdama teisės jo vairuoti. Teigia, kad šios aplinkybės rodo neatsakingą J. V. požiūrį į KET laikymąsi ir tai, jog anksčiau paskirtų nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, kad sulaikytų ją nuo naujų pažeidimų darymo, nes ji ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Dėl to teigia, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. J. V. padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ji pati ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino, iš jai skirtų nuobaudų nepasimokė, o toks elgesys rodo jos neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims. Tai, jog J. V. ir toliau vairuoja transporto priemones ir daro šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant pasišalinimą iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, po to, kai jai buvo paskirtos ne tik baudos, bet ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, tik patvirtina, jog prieš tai jai taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo atveju skundžiamu nutarimu administracinio poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo paskyrimas buvo pagrįstas, teisėtas bei proporcingas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. V. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. To neginčija ir pati apeliantė, ji nesutinka tik su jai paskirta administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu, nei nusižengimų faktinių aplinkybių, nei jų kvalifikacijos apeliantė neginčija.

9. Skundžiamu nutarimu J. V. nubausta už ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

10. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.

11. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2 000 eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Be to, šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

12. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

13. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) ar 4 (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) dalyse nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1 000 eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Be to, minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

14. Skundžiamu nutarimu J. V. už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta bauda, kuri atitinka baudos vidurkį, ir nustatytas kiek mažesnis nei vidutinis specialiosios teisės atėmimo terminas. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą apeliantei, kaip neturinčiai teisės vairuoti transporto priemones, skirta minimalaus dydžio bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą J. V. paskirta minimalaus dydžio bauda. O už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta bauda, kuri lygi baudos vidurkiui, ir vidutiniam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

15. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Institucija J. V. minėto dydžio nuobaudas už jos padarytus administracinius nusižengimus skyrė nustačiusi apeliantės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji pripažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Taigi, nuobaudos paskirtos nustačius vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pagrįstai apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog ji prisipažino padariusi nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė dar vieną J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinius nusižengimus padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes J. V. inkriminuotų nusižengimų padarymo metu buvo suėję (duomenys neskelbtini) metai. Nors skunde J. V. teigia, kad ji yra neįgali, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio jai nustatytą neįgalumą, administracinio nusižengimo byloje nėra, tokio dokumento nepateikė ir apeliantė. Tai, jog nusižengimus padarė 65 metų sulaukęs asmuo, pripažįstama J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas.

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija nepagrįstai J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo pripažino tai, jog ji tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytus nusižengimus padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 36 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Iš pažymos apie J. V. ankstesnius baustumus matyti, kad ji 2024 m. kovo 29 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir jai, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Šią paskirtą baudą J. V. sumokėjo 2024 m. birželio 3 d., o specialiosios teisės atėmimo terminas buvo vykdomas – nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2025 m. sausio 18 d. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Įvertinus tai, jog naujus administracinius nusižengimus, už kurių padarymą J. V. nubausta skundžiamu Institucijos nutarimu, ji įvykdė ne tik neatlikusi jai paskirtos administracinio poveikio priemonės, bet ir nepraėjus vieneriems metams po to, kai jai 2024 m. kovo 29 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda, laikoma, kad J. V. jai inkriminuotą naują nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai, todėl dėl šio administracinio nusižengimo skundžiamu Institucijos nutarimu ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ji įvykdė pirmą kartą, t. y. už šiuose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Tai pat pažymėtina, kad J. V. skundžiamu nutarimu buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 16 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijusi. Taigi, faktinė aplinkybė, jog J. V. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, yra nurodyta ANK 424 straipsnio 5 dalies dispozicijoje, kaip administracinį nusižengimą kvalifikuojantis požymis. Nustačius, kad apeliantė šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, ir ši aplinkybė buvo viena iš kitų, lėmusių pažeidėjos veikos kvalifikavimą būtent pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, konstatuojama, kad Institucija šios aplinkybės nebegalėjo pripažinti dar ir pažeidėjos J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Todėl ši aplinkybė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų naikinama. Dėl to skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas.

17. Kitų J. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

18. Tiek už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė.

19. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

20. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantė padarė net keturis administracinius nusižengimus, susijusius su KET reikalavimų nesilaikymu, šiuos nusižengimus J. V. įvykdė aiškiai žinodama, jog ji neturi teisės vairuoti transporto priemonės (nes šios teisės nėra įgijusi ir ši teisė 2024 m. kovo 29 d. nutarimu 9 mėnesių terminui buvo atimta), tačiau nepaisydama tokių aplinkybių, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, kliudė kitą automobilį ir, jį apgadinusi, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos, apie tai nepranešė policijai, be to, įvažiavo į kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ galiojimo zoną. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ji pasijuto blogai, dėl to negalėjo sustabdyti automobilio, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius skundo argumentus. Pažymėtina, jog paaiškinime J. V. nurodė, kad ją įvykio dieną į polikliniką atvežė kaimynas, todėl tas pats kaimynas ją galėjo ir parvežti namo arba ji galėjo grįžti kitu būdu, o ne vairuodama savo automobilį, kai tokios teisės neturi. Taip pat byloje nustatytos dvi apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o dėl kitų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl jų panaikinta), apeliantė yra pensininkė, anksčiau nebuvo teista. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantė sumokėjo jai skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtą 900 Eur baudą bei atlygino nusižengimo padarymo metu kitai transporto priemonei padarytą žalą (b. l. 51, 58, 59). Iš pažymos apie ankstesnius apeliantės baustumus matyti, kad J. V. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo bausta net 5 kartus dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Pažymėtina, jog vien per 2022 metus J. V. administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (paliko automobilį stovėti ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje) buvo nubausta net 4 kartus, o 2024 m. buvo nubausta už analogiškus nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, taip pat ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės vairuoti, kai teisės vairuoti niekada nėra įgijusi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį iš greitėjimo juostos į antrą juostą, nedavė kelio ir nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio, dėl to automobiliai susidūrė, taip pat vairavo automobilį, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės. Nors apeliantė jai paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau naujų nusižengimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Šie duomenys apie ankstesnius apeliantės baustumus itin neigiamai charakterizuoja J. V. ir leidžia daryti išvadą, jog anksčiau jai taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, apeliantė išvadų iš ankstesnių baustumų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, neturint teisės jos vairuoti, taip pat nedaro, nes ji, žinodama, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, kai tokios teisės nebuvo įgijusi, ir tokia teisė 2024 m. kovo 29 d. nutarimu jai buvo atimta 9 mėnesiams, elgėsi itin pavojingai, vėl vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, ji transporto priemonę vairavo dienos metu, pačiame (duomenys neskelbtini) miesto centre, kai transporto eismas itin intensyvus, tokiu būdu keldama didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų ir jų turto saugumui. Dėl to tiek Institucija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas padarė išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusižengimo padarymo priemonę – J. V. priklausantį automobilį. Nors apeliantė skunde nurodo, kad ji yra ligota, nuomoja būstą, gauna apie 500 Eur dydžio pensiją, ką patvirtina ir išrašas iš Sodros apie J. V. gaunamas pajamas (b. l. 42-48), jog automobilį, kurį vairavo tiriamo įvykio metu, ji nuomoja ir taip gauna papildomų pajamų, kad daugiau nėra asmenų, galinčių jai padėti, tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jai nustatytas ligas, taip pat duomenų apie patiriamas išlaidas už būsto nuomą, vaistus ir kt., nei apie automobilio nuomą. Be to, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pažymėtina, kad, nekonfiskavus nusižengimo padarymo priemonės, nebus užkirstas kelias apeliantei daryti naujus pažeidimus, įvertinant ir aplinkybę apie tai, kad apeliantė, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, šia teise naudojasi ir tai darė ne kartą. Dėl to J. V. prašymas nekonfiskuoti jos automobilio, kuris buvo nusižengimų padarymo priemonė, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Institucija, priimdama sprendimą konfiskuoti J. V. automobilį, bei apylinkės teismas, palikdamas šį sprendimą nepakeistą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantei paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas atitinka apeliantės padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga, todėl keisti šį Institucijos sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

22. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamame Institucijos nutarime nepagrįstai pripažinta J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo naikinama, kad pripažįstama dar viena nustatyta apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, o apylinkės teismas, nagrinėdamas J. V. skundą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, šių aplinkybių nenustatė, daroma išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami, paliekant nepakeistą Institucijos nutarimo dalį dėl J. V. paskirtų administracinių nuobaudų ir taikytų administracinio poveikio priemonių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimą:

pripažinti J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, jog administracinius nusižengimus padarė 65 metų sulaukęs asmuo;

panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nustatytą J. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.