Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pavėsinės“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Supra note“ prašymą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pavėsinės“, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Supra note“.

VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas tenkintinas iš dalies

4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis JANĮ 42 straipsnio 1 dalimi, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

5. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022-12-14 nutartimi UAB „Pavėsinės“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2023-02-21 nutartimi patvirtintas UAB „Pavėsinės“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 162 964,81 Eur sumai, iš jų 7 981,52 Eur pirmos eilės kreditoriaus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas.

6. Kaip pagrįstai nurodo kreditorius, 2023-05-09 nutartimi patvirtintame UAB „Pavėsinės“ restruktūrizavimo plano dalyje „Papildomos nuostatos ir priedai (skaičiavimai ir dengimai)“ buvo nurodyta, kad „viso restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, be plane nustatytų mokėjimų kreditoriams už ankstesnius laikotarpius, uždaroji akcinė bendrovė „Pavėsinės“ privalomai dengs visas einamąsias įmokas (VMI prie LR FM, SODRA ir kt.). Pažymėtina, kad UAB „Pavėsinės“ šiuo metu moka einamąsias įmokas (VMI prie LR FM, SODRA ir kt.)“ Be to, restruktūrizavimo plano dalyje „Turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas“ buvo nurodyta, kad „UAB „Pavėsinės“ nenumato parduoti ilgalaikio neįkeisto turto“, tačiau jei būtų susidurta su tokiu poreikiu, kreditoriams buvo pasiūlyta turto pardavimo tvarka. Jau kreditorių susirinkime, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo plano pritarimo, UAB „Pavėsinės“ turėjo įsiskolinimą Fondo biudžetui. UAB „Pavėsinės“, pažeisdama JANĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokėjo einamųjų VSD įmokų už apdraustuosius. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-07-17 duomenimis, UAB „Pavėsinės“ Fondo biudžetui buvo skolinga 4740,50 Eur einamųjų VSD įmokų už apdraustuosius, iš jų 2049,93 Eur VSD įmokų priskaičiuotų, už 2023 m. gegužės mėn., ir 2690,57 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už 2023 m. birželio mėn. Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2023-07-20 buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP2E-372 „Dėl UAB „Pavėsinės“ turto priverstinio įkeitimo“ bei 2023-07-20 valstybės įmonės Registrų centro Sutarčių ir teisių suvaržymų registre buvo įregistruotas priverstinis įkeitimas.

7. Šiam ginčui aktualioje teismų praktikoje yra pasisakyta, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo nustatytais atvejais. Restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

8. Minėtas draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas šiuo aspektu nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės pareigos mokėti einamąsias įmokas (nagrinėjamu atveju – socialinio draudimo įmokas, mokesčius valstybės biudžetui), o bendrovei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, nemokant einamųjų įmokų, – mokesčių administratoriaus ar socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio padalinio teisės priverstine tvarka išieškoti nesumokėtas sumas ar užtikrinti einamųjų įmokų skolų sumokėjimą priverstine hipoteka. Tokie apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai atitinka ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1735-415/2019).

9. Teisę nustatyti priverstinę hipoteką, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, Fondo administravimo įstaigoms ir mokesčių administratoriams įtvirtina Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4.176 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Įstatymai nenustato draudimo po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo susidarančių privalomųjų einamųjų mokėjimų įsiskolinimo, t. y. neįvykdytos esamos prievolės, įvykdymui užtikrinti taikyti priverstinę hipoteką. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) įpareigoja juridinį asmenį, iškėlus nemokumo bylą, mokėti einamuosius mokėjimus.

10. Kreditorė pagrįstai teigia, kad Sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Sprendimus dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo priima Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 7 dalis). Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti 40 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). UAB „Pavėsinės“, pažeisdama JANĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokėjo einamųjų VSD įmokų už apdraustuosius. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-07-17 duomenimis, UAB „Pavėsinės“ Fondo biudžetui buvo skolinga 4740,50 Eur einamųjų VSD įmokų už apdraustuosius, iš jų 2049,93 Eur VSD įmokų priskaičiuotų, už 2023 m. gegužės mėn., ir 2690,57 Eur VSD įmokų, priskaičiuotų už 2023 m. birželio mėn.

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog atsakovė po restruktūrizavimo plano patvirtinimo (2023 m. gegužės 9 d.) nemokėjo einamųjų įmokų Fondo ir valstybės biudžetui, nėra.

12. Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2023-07-20 buvo priimtas sprendimas Nr. VIA_SP2E-372 „Dėl UAB „Pavėsinės“ turto priverstinio įkeitimo“, reikalavimo suma – 4740,50 Eur. 2023-07-20 valstybės įmonės Registrų centro Sutarčių ir teisių suvaržymų registre buvo įregistruotas priverstinis įkeitimas.

13. Teismas sprendžia, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tvirtintinas nurodant, kad finansinis reikalavimas 4740,50 Eur sumoje yra užtikrintas priverstiniu įkeitimu, likęs 12593,63 Eur finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinį reikalavimą 17334,13 Eur sumoje, kurį sudaro 4740,50 Eur finansinis reikalavimas, užtikrintas priverstiniu įkeitimu ir 12593,63 Eur finansinis reikalavimas, tenkintinas pirmąja eile.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.