Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant vertėjai I. K., pareiškėjui P. B., pareiškėjo atstovui advokatui Gžegož Sakson, atsakovo atstovei S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde paaiškina, kad 2000-11-30 pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 1,0666 ha žemę, buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas nurodo, kokiais sprendimais jam dalimis buvo atkurta nuosavybės teisė: Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-03 sprendimu Nr. 01-2.12-143, perduodant neatlygintinai 0,2420 ha ploto naudojamos namų valdos žemės sklypą; Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-09 sprendimu Nr. 2.4-01-7031 grąžinant natūra 0,3416 ha ploto žemės sklypo dalį; Vilniaus apskrities viršininko 2009-11-04 sprendimu Nr. 2.4-01-7853 grąžinant natūra 0,0011 ha ploto žemės sklypo dalį.

Liko neatkurtos žemės nuosavybės dalis 0,4819 ha.

Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto skyrius pakvietė pareiškėją 2016-04-18, 14.30 val. atvykti į posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemės sklypo dalį pinigais. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko, todėl 2016-04-07 padavė skundą NŽT ir prašė įrašyti į piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai eilę. Prašė įpareigoti Vilniaus miesto skyrių sustabdyti sprendimo priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais.

NŽT 2016-05-11 raštu, kuris ginčijamas šioje byloje, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, ir aišklina, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą visi pretendentai, kuriems negalima nuosavybės teisės atkurti natūra, privalo automatiškai būti įrašyti į eilę gauti naują žemės sklypą. Pareiškėjas dėl tokio sklypo suteikimo prašymą pateikė 2000-11-30, reiškia iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003-04-01.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad netikslina ir nepildo skundo dėl sprendimo atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais dėl to, kad to sprendimo originalas pareiškėjui neįteiktas. Remiasi ir tuo, kad 2007 m. įsakymu nepagrįstai pašalinus pareiškėją iš eilės gauti sklypą individualiai statybai, vėliau tą įsakymą panaikinus, pareiškėjas turėjo būti automatiškai grąžintas į tą eilę.

Paaiškina apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą P. B., nurodo apie jau priimtus sprendimus, kuriais atkurta nuosavybės teisė. Taip pat paaiškina, kad pareiškėjas 2010-08-06 pateikė prašymą parengti išvadą visam likusiam plotui (0,4819 ha), tokia išvada buvo parengta, ji buvo keičiama, kol pareiškėjas 2010-10-22 pateikė prašymą panaikinti išvadą, atsižvelgiant į tai, kad neatsirado tinkamos žemės, todėl pareiškėjas prašyme nurodė, kad lauks nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar kitų naujų kompensavimo būdų. 2010-12-03 įsakymu išvada pripažinta negaliojančia. Pripažino, kad pareiškėjas 2012-05-07 pateikė prašymą įrašyti į eilę gauti žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste sąrašą. Šiame prašyme nurodė, kad piniginės kompensacijos atsisako. Teigia, kad į šį prašymą Vilniaus miesto skyrius atsakė pareiškėjui 2014-03-26 raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-273 “Dėl prašymo nagrinėjimo” ir šiuo raštu informavo, kad įstatymų nustatytais terminais (iki 2003-04-01) piliečiams nepareiškusiems valios dėl nuosavybėsteisių atkūrimo būdo ar dėl būdo pakeitimo, nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Nurodė, kad dėl to negali tenkinti pareikšto prašymo.

Taip pat paaiškina, kad Vilniaus miesto skyrius 2015-01-12 raštu informavo pareiškėją, kad 2014-06-09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl galimybės suprojektuoti laisvą/laisvus žemės sklypą/sklypus grąžinimui natūra busvusiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyrius 2016-03-25 raštu Nr. 49SF-612-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisių atkurti natūra buvusiame rėžiniame kaime galimybės nėra, nes likusi žemė yra valstybės išperkama, todėl natūra negrąžinama, už ją atlyginama kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais. Pareiškėjas buvo informuotas, kad parengtas projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, pareiškėjui buvo nurodyta data ir vieta, kai tokio sprendimo priėmimas bus nagrinėjamas. NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-158-(14.49.3.) atkūrė pareiškėjui nuosavybės teisę už jam tenkančią likusią neatkurtą 0,4819 ha ploto žemę atlyginant pinigais. Pareiškėjas pateikė skundą NŽT 2016-04-07, kuri 2016-05-11 raštu atsakė į prašymą ir nurodė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami tiesiogiai teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra kilęs dėl to, kad netenkinamas pareiškėjo prašymas įrašyti jį į piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teisę suteikiant sklypą individualiai statybai.

Visų pirma, toks pareiškėjo prašymas šiuo metu, taip pat skundžiamo NŽT sprendimo priėmimo metu, negalėjo būti tenkinamas vien dėl to, kad pareiškėjui liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,4819 ha žemės plotą, tačiau 2016-04-22 NŽT sprendimu Nr. 49S-158-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“, atkuriama nuosavybės teisė į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – į 0,4819 ha žemės dalį (vertė 870,89 Eur) atlyginant kitais būdais – pinigais, indeksuota vertė – 1393,42 Eur. Sprendime nurodyta, kokiais kitais sprendimais anksčiau buvo atkurta nuosavybės teisė. Nurodytas likęs plotas 0,4819 ha nėra ginčijamas, su tuo, kad tai buvo likęs neatkurtos žemės nuosavybės plotas, sutinka ginčo šalys, skirtumas tik tas, kad NŽT teigia, jog nuosavybės teisė į šį plotą atkurta atlyginant pinigais, o pareiškėjas teigia, jog toks sprendimas jam neįteiktas, nors neneigia apie jį žinąs. Taip pat laikosi nuomonės, kad dar 2007 m. turėjo būti grąžintas į eilę piliečių, pageidaujančių gauti sklypą individualiai statybai.

Pareiškėjas neneigia, kad apie tokio sprendimo galimą priėmimą jam buvo pranešta 2016-03-25 NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SF-612-(14.49.104.), (pareiškėjas pats šį raštą pateikė su skundu teismui), pakviečiant pareiškėją atvykti į posėdį 2016-04-18, 14.30 val., nurodyta, kad bus svarstomas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais už neatkurtą 0,4819 ha žemės dalį. Pareiškėjas neneigia, kad jis nenuvyko kviečiamas, nurodė iš karto, gavęs tokį raštą, padavęs skundą NŽT 2016-04-07, NŽT 2016-05-11 sprendimą (atsakymą) gavo, jame nurodyta apie priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teisę pinigais. NŽT 2016-05-11 sprendime detaliai aprašytas NŽT 2016-04-22 sprendimas ir jo esmė, o taip pat ir tai, kad tokie sprendimai skundžiami kaip nurodyta Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje, tiesiogiai teismui.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad 2016-04-22 sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas, tačiau grįžo neįteiktas su nuoroda, kad neatsiėmė korespondencijos pašte. Nors į bylą šis vokas nepateiktas, tačiau byloje yra NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016-05-03 raštas Nr. 49SF-1245-(14.49.104.) P. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), (šį adresą pareiškėjas nurodė ir skunde teismui), kuriuo informuojama, kad NŽT 2016-04-22 priėmė sprendimą (nurodytas jo numeris ir pavadinimas), kuriuo atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais už 0,4819 ha žemės plotą. Pareiškėjas kviečiamas 2016-06-29, 10.30 val., atsiimti sprendimą NŽT Vilniaus miesto skyriuje ((duomenys neskelbtini), 8 aukšas, 803 kabinetas, nurodytas telefonas pasiteiravimui). Nurodyta, kokius dokumentus reikia turėti su savimi, o taip pat ir tai, kad neatvykus nurodytu laiku, sprendimas bus išsiųstas registruotu laišku.

Nagrinėjamos bylos ribose teismas nesiima spręsti klausimo, ar pareiškėjas gali šį sprendimą skųsti teismui, ar toks skundas bus priimtas, ar bus atnaujintas jo padavimo terminas, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė yra tik tai, kad pareiškėjas iš anksto žinojo apie tokio sprendimo priėmimą (tai nurodyta skunde), sprendimas priimtas, todėl galioja, o toks sprendimas teismui reiškia tik tai, jog nuosavybės teisė šiam momentui pareiškėjui yra atkurta visa apimtimi ir neliko jokios žemės ploto dalies, dėl kurios būtų galimybė prašyti įrašyti į eilę sklypui gauti individualiai statybai. Bet kuriuo atveju, NŽT 2016-05-11 sprendime, kuris ginčijamas šioje byloje, pareiškėjui aiškiai nurodė, kad toks sprendimas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, skundžiamas tiesiogiai teismui. Tai yra nurodyta ne tik Atkūrimo įstatyme, bet ir Žemės reformos įstatyme, kuriuo rėmėsi pareiškėjas teikdamas skundą NŽT.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėją įrašyti pareiškėjo P. B. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, nes neliko nuosavybės teisės į žemę neatkurtos ploto dalies.

Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nevertina to, ar 2000-11-30 pareiškėjo prašymas laikytinas kaip valios išreiškimas apie nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Taip pat, dėl to, kad nuosavybės teisė jau atkurta pilnutinai, teismas nevertina to, ar pareiškėjas 2007-07-23 įsakymu išbrauktas iš tokios eilės sklypui gauti, šį įsakymą panaikinus, įgijo teisę būti grąžintas į eilę, kurioje iki tol ir buvo įrašytas. Tokių faktų buvimą patvirtina į bylą pateikta medžiaga (nuosavybės teisių atkūrimo byla), tačiau pareiškėjas dar tuo metu, įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, turėjo ginčyti nurodytus veiksmus, o tai, kad jis apie juos žinojo patvirtina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog jis 2008-07-21 pateikė naują prašymą įtraukti į eilę naujam sklypui individualiai statybai gauti, tačiau atsakymo negavo. Toks neveikimas galėjo būti ginčijamas pradžioje ikiteismine tvarka, po to teismui. Dar kartą, pakartotinai, pareiškėjas, kaip jis nurodo skunde, tai patvirtina ir bylos medžiaga, prašė įrašyti į minėtą eilę, vėl teigia negavęs atsakymo, o iš atsakovo atsiliepimo ir bylos medžiagos matyti, kad atsakymas buvo pateiktas tik 2014 m. (NŽT nurodo tą prašymą gavusi tik 2013 m., galimai dėl funkcijų perdavimo iš apskrities viršininko administracijos). Tačiau ir negavimas atsakymo į 2012 m. prašymą nebuvo skundžiamas nei ikiteismine tvarka, nei teismui.

Antra, kadangi pareiškėjas skundžia teismui NŽT 2016-05-11 sprendimą, teismas vertina, ar tinkamai buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas, gavęs pranešimą iš Vilniaus miesto skyriaus apie pasirengimą atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais, 2016-04-07 pateikė skundą NŽT, kuriame ginčijo patį kvietimą atvykti į tokio sprendimo priėmimo procedūrą. Pareiškėjas skunde įrodinėjo, kad jis turi būti įrašytas į eilę piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai. Prašė, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių skubos tvarka įrašyti pareiškėją į minėtą eilę, sustabdyti ar anuliuoti parengto sprendimo projektą atkurti nuosavybės teisę atlyginant pinigais.

NŽT 2016-05-11 atsakymas yra išsamus, teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, jame aprašytas įvykęs anksčiau nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui, Vilniaus miesto savivaldybės informacija dėl galimybės atkurti nuosavybės teisę į sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pareiškėjui ši informacija buvo pateikta, nurodoma, kad įvertinus galimybės atkurti nuosavybės teisę natūra nebuvimą, Vilniaus miesto skyrius pagrįstai 2016-03-25 raštu informavo pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo galimybę atlyginant pinigais, pareiškėjas pakviestas atvykti į posėdį. Toliau skundžiamame rašte, kaip jau minėta pirmiau, nurodyta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau priimtas, paaiškinamas to sprendimo turinys ir nurodoma, kad tokie sprendimai skundžiami teisiogiai teismui. Taip pat paaiškinama dėl kokių priežasčių atlyginant pinigais nėra taikoma rinkos vertė (pareiškėjas skunde NŽT nurodė ir tokį argumentą, jog atlyginimas pinigais yra neadekvatus).

Įvertinus pareiškėjo skundą NŽT ir gautą atsakymą į šį skundą, daroma išvada, kad NŽT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. NŽT neturi jokios galimybės panaikinti savo priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokį sprendimą gali panaikinti tik teismas. Pareiškėjui NŽT sprendime paaiškinama koks teisinis reglamentavimas tai nulemia.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, visą kitą bylos medžiagą, daroma išvada, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo P. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.