Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. B. (rankomis sugriebė nukentėjusiajai V. B. už plaukų ir tąsė, dėl ko nukentėjusioji nugara atsitrenkė į durų staktą; rankomis suėmė nukentėjusiajai V. B. už abiejų rankų dilbių ir žastų, juos spaudė) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. B. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą (padarė plėštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus nugaroje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas žastuose ir dilbiuose).

2. Kaltinamasis A. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su savo sugyventine V. B. 12 metų veda bendrą ūkį, augina bendrus vaikus. 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 19 val. kartu su sugyventine V. B. nuvyko į svečius pas jo (kaltinamojo) tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur šventė V. B. gimtadienį ir vartojo alkoholį. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1.20 val. tarp jo ir sugyventinės V. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis abejomis rankomis sugriebė jai už plaukų ir patempė. Sugyventinė V. B. pradėjo muistytis, o jis paleido plaukus. Tuomet ji atsisuko į jį ir abejų rankų plaštakomis atsirėmė į jo krūtinę, norėjo jį stumti, todėl jis abejomis rankomis suėmė jai už dilbių ir spaudė juos, o jai išsilaisvinus abejomis rankomis suėmė V. B. už žastų ir paspaudė, bet greitai paleido, nes V. B. pradėjo šaukti. Matė, kad V. B. atsitrenkė į durų staktą. Kai V. B. ištrūko, buvo labai įsiutusi ir šaukė, kad iškvies policiją, nenurimo, todėl jis pats paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis atsiprašė savo sugyventinės V. B., pastaroji jam atleido. Jis gailisi dėl to, kad naudojo smurtą prieš savo sugyventinę. Taip pat jis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą (169–170 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios V. B. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. apie 19 val. kartu su savo sugyventiniu A. M. nuvyko pas sugyventinio tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur šventė jos gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1.20 val. tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis A. M. griebė jai abejomis rankomis už plaukų ir labai stipriai tempė, dėl ko jai labai skaudėjo. Kai sugyventinis tąsė ją už plaukų, ji atsitrenkė nugara į durų staktą. Ji verkė, prašė paleisti, o jai išsilaisvinus sugyventinis vėl puolė ją. Tuomet ji, nenorėdama, kad sugyventinis priartėtų prie jos, abejomis rankomis atsirėmė sugyventiniui į krūtinę, o jis abejomis rankomis stipriai suėmė jai už abejų dilbių, o po to už abejų žastų ir stipriai spaudė. Jai skaudėjo. Ji pasakė, kad kviečia policiją ir pamatė virtuvėje stovintį sugyventinio tėvą B. M., kuris liepė A. M. nusiraminti. Tuomet sugyventinis pats paskambino policijos pareigūnams. Atvykusiems policijos pareigūnams sugyventinis melagingai pasakė, kad ji jam sudavė į krutinę, todėl policijos pareigūnai ją sulaikė. Areštinėje ji pastebėjo dėl sugyventinio smurto dešinėje rankoje atsiradusią kraujosruvą, juto skausmą. Taip pat, po sugyventinio tampymo už plaukų jai pakaušyje atsirado žaizda, kuri kraujavo, ji juto, kad toje vietoje yra gumbas, buvo išrautų plaukų. Išėjus iš areštinės jai svaigo galva, ją pykino, todėl ji 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 19 val. nuvyko į ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jai suteikė medicinos pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio ji nereiškia (28–29, 32–33 b. l.);

3.2. liudytojo B. M. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. pas jį atvyko sūnus A. M. su savo sugyventine V. B., jie visi vartojo alkoholį. Jam nuėjus miegoti, 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1 val. išgirdo kažkokį triukšmą. Atsikėlęs nuėjo pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad A. M. su V. B. ginčijasi. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė A. M. ir V. B. (55–56 b. l.);

3.3. liudytojos B. M. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. pas ją atvyko sūnus A. M. su savo sugyventine V. B., jie visi vartojo alkoholį. Jai nuėjus miegoti, 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1 val. išgirdo kažkokį triukšmą, V. B. ir A. M. rėkė vienas ant kito. Atsisėdusi ant lovos pamatė, kad V. B. ir A. M. svetainėje stumdosi. Vėliau išgirdo, kaip A. M. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę išsivežė V. B. ir A. M. (66–68 b. l.);

3.4. liudytojo P. K. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 1.28 val., dirbdamas su kolega D. B., gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir jo sugyventinės. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko neblaivus pranešėjas A. M. (jam nustatytas 1,82 ‰ girtumas), kuris nurodė, jog tarp jo ir sugyventinės V. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė sudavė jam vieną kartą į krutinę, jam skaudėjo. Kartu buvusi sugyventinė V. B. buvo neblaivi (jai buvo nustatytas 1,36 ‰ girtumas), ji verkė, jos abiejų rankų pirštai buvo kruvini. Ji pasakė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, kad jai skauda. Buvo matyti suvelti ir išpešti V. B. plaukai. Tiek A. M., tiek V. B. tvirtino, jog jie abu yra sužaloti, kad jie vienas kitam turi pretenzijų, todėl juos abu pristatė į policijos įstaigą (61–62 b. l.);

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos požymių nepastebėta, niekas nepaimta (7–11 b. l.);

3.6. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad plėštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai nugaroje ir dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos žastuose ir dilbiuose nukentėjusiajai V. B. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d.; sužalojimai nukentėjusiajai V. B. padaryti ne mažiau 9 bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir lokalizacija; sužalojimai nukentėjusiajai V. B. padaryti pašalinės jėgos poveikyje; kaltinamojo A. M. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą; nukentėjusiajai V. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (25 b. l.);

3.7. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė kaltinamasis A. M.. Smurtą patyręs asmuo V. B. nurodė, kad jos sugyventinis A. M. (jam nustatytas 1,82 ‰ girtumas) tampė ją už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Ant V. B. viršugalvio matosi kraujas (12–13 b. l.);

3.8. vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji V. B. atvykusiems policijos pareigūnams pasakojo apie įvykio aplinkybes ir konflikto eigą (15–16 b. l.);

3.9. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. 1.48 val. kaltinamajam A. M. buvo nustatytas 1,82 ‰ girtumas (18–20 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. B., nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam A. M. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas pranešimas (176–178 b. l.), kuriame nurodyta, jog galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantama ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat jis nusikalstamą veika padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis teistas už tokį patį smurtinį nusikaltimą; įvykio metu nebuvo baustas administracine tvarka; nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (87–106, 108–140, 144, 148 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kuris yra švelnesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimas jam. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis A. M. padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio paskelbimo, neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (nusikaltimo padarymo metu neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis buvo 9 dienos, 105, 144 b. l.). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

9. Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. 2.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 13 val. (153, 154 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.

10. Kaltinamajam A. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (173–174 b. l.), kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinama.

11. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 18,80 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (76–83 b. l.), tačiau šio ieškinio atsisakė, nes žala buvo atlyginta (85 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas.

12. Byloje nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – areštą 33 (trisdešimt trims) paroms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras ir laikyti, kad A. M. neatliktos bausmės dalis – 31 (trisdešimt viena) para.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmės atliekamos minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti A. M. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nesutikdamas su paskirta bausme A. M. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. A. M. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.