Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-69-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
II-69-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03011-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
M. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-69-957/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03011-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30093-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30093-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 60 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., ties namu, esančiu Vilniuje, Perkūnkiemio g. 33, paliko stovėti vairuojamą automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės valstybinis numeris)), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) numatytų ženklinimo reikalavimų, taip pažeidė KET 8 punktą, 3 priedo (kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) 1.4 punktą (geltona ištisinė linija).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30093-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodyta, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė. 2018 m. spalio 13 d. į įvykio vietą atvykęs vyriausiasis patrulis N. R. administracinio nusižengimo protokolą surašė, kai jis (M. G.) vietoje aiškinosi dėl pažeidimo. N. R. pasakė, kad nemato administracinio nusižengimo požymių. Jis (M. G.) nesupranta, kokių motyvų pagrindu išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir joje priimtas nutarimas. Vyresnysis specialistas R. K. nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė nežinodamas aplinkybių (b. l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas A. M. atsiliepimu prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30093-2018 nepakeistą ir M. G. skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėdamas bylą pareigūnas vertino surinktų įrodymų visumą ir vadovavosi ANK nuostatomis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. 2018 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., ties namu, esančiu Vilniuje, Perkūnkiemio g. 33, paliko stovėti vairuojamą automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės valstybinis numeris)), nesilaikant KET numatytų ženklinimo reikalavimų, taip pažeidė KET 3 priedo (kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) 1.4 punktą (geltona ištisinė linija). Duomenys apie KET reikalavimų nesilaikymą gauti piliečiui pranešus apie nusižengimą. Kadangi M. G. nesiteikė paaiškinti savo pozicijos dėl inkriminuojamo KET pažeidimo, 2018 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 18093091330), kuriuo jam paskirta bauda ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija registruota pašto siunta išsiųsta M. G. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 3).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis su administraciniu nusižengimu nesutinka. Paaiškino, jog įvykio dieną jo automobilis be pažeidimų stovėjo vidiniame kieme, kuriame dienos metu yra nemokamų laisvų vietų. Važiuojant iš kiemo, nuo byloje esančioje nuotraukoje nurodytos vietos pravažiavus apie 20 m, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis nesupranta, kaip jie galėjo jam surašyti protokolą, nes, paklausus, policijos pareigūnai sakė, kad nemato administracinio nusižengimo požymių, tačiau gavo kaimyno R. L. pranešimą dėl neteisingai statomo automobilio, todėl turi į jį reaguoti. Pažymėjo, kad automobilį jis buvo išsinuomojęs kelioms dienoms pagal žodinį susitarimą. Skelbimą dėl automobilio nuomos jis rado tinklalapyje internete, tačiau negali įvardinti automobilio nuomotojo. Automobilis pastoviai stovėjo šalia įvykio vietos. Ir dabar jis gali ten būti, nes toje vietoje gyvena jo nuomotojas ir šalia stato automobilį. Automobiliu jis važinėjo tik kelias savaites, nors jį matė ilgesnį laiką. Akcentavo, kad jis automobilio bet kur nepalieka. Pastebėjo, jog R. L. su sutuoktine visus skundžia, auklėja. Tą dieną R. L. jam pasakė, kad išvažiavus policijai jam (M. G.) bus blogai. Tačiau išvažiavus policijai R. L. taip pat išvažiavo. Jeigu jis būtų kaltas padaręs administracinį nusižengimą, tai paskirtą baudą sumokėtų. Šiuo atveju jis nėra dėl to kaltas. Pažymėjo, kad R. L. nematė, kas draudžiamoje vietoje statė automobilį, o jis tapo „atpirkimo ožiu“.

Liudytojas R. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad M. G. jis pažįsta nuo įvykio, kai policijai rašė pareiškimą, tąkart jį pamatė pirmą kartą. Nurodė, kad išvažiavimas šalia namo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio g. 31, 33, yra pažymėtas geltona ištisine linija. Šioje vietoje jis daug kartų matė stovintį automobilį „Lexus“, kurio valstybiniai numeriai yra ne Lietuvos Respublikos. Paaiškino, kad jis nematė M. G. vairuojančio minėtą automobilį, matė tik, kad šis automobilis stovėjo nurodytoje vietoje. Įvykio metu pravažiuodamas jis taip pat pastebėjo šį automobilį stovintį įvykio vietoje ir apie tai pranešė policijai. Kai jis skambino policijai, šio automobilio vairuotojo nebuvo. Tada nuvažiavo į parduotuvę, o kai grįžinėjo, pamatė, kad policijos pareigūnai minėtą automobilį sustabdė netoli parkavimo vietos. Gal po 30 min. jis sustojo prie policijos pareigūnų, kuriems pasakė, kad matė šį automobilį stovintį įvykio vietoje ir apie tai pranešė policijai. Tai taip pat matė pora kaimynų, tačiau šiuo metu jų negali įvardinti. Pažymėjo, jog nei šio, nei kitų asmenų, vairuojančių šį automobilį, jis nematė, į tai nekreipė dėmesio. Įvykio vieta nėra filmuojama, jis administracinio nusižengimo fakto nefotografavo.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio A. G. 2018 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 13.20 val., patruliuojant su vyriausiaisiais patruliais N. R., B. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Perkūnkiemio g. 31, automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės valstybinis numeris)) stovi draudžiamoje vietoje ir apsunkina matomumą. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėjas R. L., kuris nurodė automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paaiškindamas, kad būtent šis automobilis stovėjo prie geltonos ištisinės linijos ir iki jų atvykimo jį patraukė. Iš pranešėjo buvo priimtas pareiškimas, nes jiems atvykus minėtas automobilis stovėjo namo kieme. Pažeidimo vietą, kurioje stovėjo šis automobilis, jiems nurodė pranešėjas, ji buvo nufotografuota. Automobilio „Lexus“ vairuotojui M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 18093091330). Kadangi M. G. su pažeidimu nesutiko, buvo paskirtas bylos nagrinėjimas Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 50. Pareiškėjas paaiškino, kad esant reikalui galės atvykti į bylos nagrinėjimą (b. l. 7).

Iš R. L. 2018 m. spalio 13 d. pareiškimo matyti, kad jis 2018 m. spalio 13 d. 13.00 val. pastebėjo draudžiamoje vietoje stovintį automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskambino policijai. Minėtas automobilis ne pirmą kartą statomas šioje vietoje (b. l. 8).

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 13 d. 13.02 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas R. L. pranešimas, kad 2018 m. spalio 13 d. 13.07 val. Vilniuje, Perkūnkiemio g. 31, po draudžiamu ženklu stovi automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris visada atvažiavus ten pastatomas, taip sukeliant avarines situacijas, kadangi nėra matomumo. Pranešėjas kreipėsi ne pirmą kartą, tačiau per tiek laiko nieko nepasikeitė. Pamatęs policiją pranešėjas privažiuos pakalbėti (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad joje pavaizduota kelio važiuojamoji dalis ties namu, esančiu Vilniuje, Perkūnkiemio g. 33, kuri ties šaligatviu pažymėta geltona ištisine linija. Fotonuotraukoje nurodytas jos padarymo laikas 2018 m. spalio 13 d. 13.39 val. (b. l. 10).

Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog M. G. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą įrodyta.

Šioje byloje 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., ties namu, esančiu Vilniuje, Perkūnkiemio g. 33, paliko stovėti vairuojamą automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės valstybinis numeris)), nesilaikant KET numatytų ženklinimo reikalavimų (b. l. 6). M. G. nesutinka su nutarime nurodytais faktais ir prašo panaikinti minėtą nutarimą, tvirtindamas, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė (b. l. 2). Teismo vertinimu, toks M. G. skundo argumentas byloje nepaneigtas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai neigė, kad įvykio metu jo vairuojamas automobilis stovėjo vietoje, pažymėtoje geltona ištisine linija. Štai administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas M. G. nesutikimas su administraciniu nusižengimu (b. l. 4-5) (šiame kontekste Institucijos atsiliepimo argumentas, kad jis nesiteikė paaiškinti savo pozicijos dėl administracinio nusižengimo yra nepagrįstas), skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo jis nurodė, kad administracinio nusižengimo nepadarė (b. l. 2), o apklausiamas teismo posėdžio metu M. G. parodė, jog įvykio dieną jo automobilis stovėjo vidiniame kieme be pažeidimų ir pažymėjo, kad R. L., kuris apie tariamą administracinį nusižengimą pranešė policijai, jo nematė statant automobilį įvykio vietoje. Tokia M. G. pozicija kitais bylos įrodymais iš esmės nepaneigta. Antai liudytojas R. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai įvykio vietoje jis neva pastebėjo stovintį automobilį ir apie tai pranešė policijai, jo vairuotojo nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog šis liudytojas pripažino, kad jis, apskritai, nematė M. G. vairuojančio minėtą automobilį. R. L. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuoseklus išliko tik dėl to, kad įvykio metu automobilis stovėjo vietoje, pažymėtoje geltona ištisine linija, kad šis automobilis nuolat ten stovi. Tai matyti iš jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 9) ir pareiškimo (b. l. 8) turinio, šią aplinkybę R. L. taip pat nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, papildomai paaiškindamas, kad automobilis iki jų atvykimo buvo patrauktas iš įvykio vietos. Tai užfiksuota vyresniojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Tačiau tokių liudytojo R. L. parodymų nepakanka M. G. kaltei pastačius automobilį nesilaikant kelio ženklinimo reikalavimų pagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojas R. L. parodė, kad minėtas automobilis nuolatos ir anksčiau stovėdavo šioje draudžiamoje vietoje, tai trukdo kitiems eismo dalyviams. Todėl teismas sprendžia, kad R. L. parodymai gana tendencingi ir subjektyvūs ir nulemti aiškaus siekio bet kokia kaina patraukti automobilio savininką atsakomybėn. Todėl teismas negali atmesti galimybės, kad R. L., būdamas suinteresuotas ir atsakingas už tvarką kaip daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, pastebėjęs jau anksčiau matytą automobilį, galėjo kviesti policijos pareigūnus, siekdamas, kad jo vairuotojas būtų nubaustas už ankstesnius neva padarytus nusižengimus. Teismas šiuo atveju negali remtis vienintelio liudytojo parodymais ir iš to paties įrodymų šaltinio išplaukiančiais kitais įrodymais, kadangi tokiu būdu būtų nutolta nuo įrodymų visumos vertinimo, o tokia praktika atvertų galimybę piktnaudžiauti nepagrįstai skundžiant kitus asmenis. Pažymėtina, kad jokiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis automobilis stovintis draudžiamoje vietoje neužfiksuotas. Byloje yra tik nuotrauka, kurioje matomas kelio ženklinimas, tačiau objektyviai, išskyrus liudytojo R. L. parodymus, daugiau nėra jokių duomenų apie tai, kad šis automobilis stovėjo būtent toje vietoje, kad jis tikrai stovėjo ten 2018 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., kaip nurodoma protokole ir skundžiamame nutarime. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog R. L. BPC numeriu skambino ir apie automobilį pranešė 13.07 val. (b. l. 9), todėl akivaizdu, kad 13.30 val. minėtas automobilis nurodytoje vietoje stovėti negalėjo. Iš policijos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad jie taip pat nematė minėto automobilio stovint užfiksuotoje vietoje, nors iš tos pačios BPC informacijos matyti, kad į įvykio vietą atvyko 13.30 val. (b. l. 9). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilis priklausė būtent M. G., todėl vien subjektyvus liudytojo aiškinimas apie neva stovėjusį draudžiamoje vietoje automobilį iš esmės neturi tiesioginių sąsajų su pačiu M. G., nepaisant to, kad neilgai trukus po pranešimo būtent M. G. sustabdytas vairuojantis šį automobilį. Kartu, byloje esantys kiti įrodymai iš esmės patvirtina M. G. poziciją. Štai vyresniojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams automobilis stovėjo namo kieme, o ne tariamo pažeidimo vietoje, kurią jiems nurodė R. L. (b. l. 7). Taigi, paminėti įrodymai ne tik kelia abejonių tuo, ar automobilis iš tiesų stovėjo įvykio vietoje, pažymėtoje geltona ištisine linija, bet ir nei atskirai, nei sugretinus juos tarpusavyje neleidžia M. G. sieti su neva padarytu administraciniu nusižengimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. vairuojamą automobilį paliko stovėti vietoje, pažymėtoje geltona ištisine linija, taip nesilaikydamas kelio ženklinimo reikalavimų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad M. G. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30093-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius