Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), našlys, dirba UAB „C. M.", neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

J. G. 2022-06-23, apie 16.47 val., (duomenys neskelbtini) ir T. K. g. sankryžoje, vairuodamas automobilį A. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus, kurie nurodo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą ir nedavė kelio pagrindiniu keliu - (duomenys neskelbtini). iš dešinės pusės prie sankryžos artėjančiam automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis A. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio A. A. keleiviui V. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad aptariamą dieną po darbo važiavo su darbininkais. Iš (duomenys neskelbtini) vežė traktorininką, kuris gyveno pradžioje gatvės. J. G. nutarė nuvažiuoti iki žiedo ir kairėn išvažiuoti. Matė ženklą - kelią duoti. Privažiavo prie sankryžos. Iš dešinės pusės buvo tvora, todėl teko įvažiuoti į centrinę gatvę. Nei mašinų, nei žmonių sankryžoje nebuvo. Pradėjo važiuoti 20-25 km/h. Likus metrui iki kelkraščio - staigus smūgis ir atsitrenkė į medį. Jei ne medis, būtų apsivertęs. Išlipęs iš mašinos, jis paskambino dukrai ir ji atvažiavo. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Be darbo užmokesčio jokių pajamų neturi.

Laiduotoja O. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nori laiduoti už savo tėvą, nes, mirus mamai, juo rūpinasi, artimai bendrauja, vienas kitam padeda, pataria, palaiko. Nuo pat vaikystės tėvas jai autoritetas ir mano, kad ji tėvui taip pat. Darbo pajamos siekia minimumą, ėmė paskolą namui, todėl prašo skirti laidavimą be užstato, tačiau sutinka būti laiduotoja ir su užstatu.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surašyti tarnybiniai pranešimai dėl galimybės apklausti nukentėjusįjį V. B.. J. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. B., išėjęs iš ligoninės išvažiavo į (duomenys neskelbtini)ą. 2022-12-01 susiskambinus per VIBER programėlę su V. B., pokalbio metu V. B. pareiškė, kad į Lietuvą neatvažiuos, nenori būti apklausiamas, jokių pretenzijų niekam neturi, prašė jo netrukdyti ir neskambinti. 2023-01-02, 08:27 val., susisiekus su V. B. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), per VIBER programėlę, kuris paaiškino, kad dėl karo dažnai nebūna šviesos ir nėra galimybės pakelti net ragelį, į Lietuvą jis neatvyks, elektroniniu paštu nesinaudoja, atspausdinti dokumentus neturi galimybės, dalyvauti ikiteisminiame procese nenori, apklausiamas būti taip pat nenori, niekam pretenzijų neturi. (b. l. 69-73)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pateikta remiantis V. B. medicinos dokumentais, nustatyta, kad V. B. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairio klubo srities užpakaliniame paviršiuje, stuburo kaklinės dalies C2 slankstelio kairės lateralinės masės lūžis, stuburo kaklinės dalies C3 slankstelio kūno kompresinis (A2 tipo) lūžis. Remiantis sužalojimų pobūdžiu ir lokalizacija bei nurodytomis įvykio aplinkybėmis, panašu, kad autoįvykio metu automobilis A. A. (kuriame sėdėjo nukentėjusysis) galimai buvo kliudytas iš kairės, todėl, susidarius smūgio bangai, nukentėjusiojo kaklas galėjo staigiai ir stipriai lenktis į kairę pusę ir dėl didelės kinetinės energijos poveikio, kaklo slanksteliams susispaudžiant tarpusavyje, galėjo susidaryti minėto tipo kaklo slankstelių lūžiai. Kairio klubo sritis galėjo būti sužalota atsitrenkus į kieta-buką daiktą (pvz., į galines automobilio dureles ar kt.). Nurodyti tikslesnio sužalojimų mechanizmo turimais duomenimis nėra galimybės — medicinos dokumentuose trūksta duomenų (nėra išsamaus sužalojimų aprašymo), nepateikti radiologiniai vaizdai. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Odos nubrozdinimas kairio klubo srities užpakaliniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Stuburo kaklinės dalies C2-C3 slankstelių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 77-78)

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-23, apytiksliai 16 val. 47min., automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), A. M. g. link. Pamatė, kad staiga iš šalutinio kelio (T. K. gatvės), priešais jį išlėkė automobilis A. A., valstybinio numerio neprisimena, su kuriuo sankryžoje susidūrė, kadangi nespėjo sustabdyti. Minėtas automobilis labai greitai išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir T. K. g. sankryžą, jis jį pamatė kelių sankryžoje, kai nuo jų buvo apie 2 m atstumas. Jis pradėjo stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Jis savo automobilio priekiu įvažiavo jam į dešinės pusės galines dureles ir galinį ratą. Automobilyje A. A. ant užpakalinės sėdynės sėdėjo keleivis. Matė, kad minėtą keleivį iš įvykio vietos išvežė GMP brigada. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo. Eismo įvykio metu jo automobilis buvo stipriai sugadintas, todėl kreipėsi į draudimo bendrovę AB "Lietuvos draudimas" dėl draudimo išmokos. (b. l. 59-61)

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-23, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su sūnumi D. D., (duomenys neskelbtini), A. M. g. link. Automobilį vairavo jo sūnus D. D.. Staiga, jiems „ prieš nosį“, iš kairės pusės, šalutinio kelio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą išvažiavo pilkos spalvos automobilis A. A.. Sūnus nespėjo sustabdyti ir jie įvažiavo automobiliui A. A. į dešinį šoną. Nuo smūgio jų automobilis sustojo prie stulpo, kuris buvo šalia kelio, o automobilis A. A. pravažiavo tiesiai ir atsitrenkė į medį. A. A. vairuotojas pasakė, kad jų nematė, todėl nepraleido. Jis minėto įvykio metu nebuvo sužalotas, buvo sugadintas jo žmonos automobilis. Matė, kad automobilyje A. A. buvo keleivis, kuriam po minėto įvykio, GMP brigada uždėjo apykaklę ir išvežė į ligoninę. (b. l. 63-65)

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB "C. M.". 2022-06-23, apie 16.47 val., jis važiavo iš darbo namo su J. G., kuris vairavo automobilį A. A.. Kartu su jais važiavo bendradarbiai V. B. ir pažįstamas vardu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), T. K. g., jie jį išleido toje gatvėje. Kai išleido (duomenys neskelbtini), T. K. g. važiavo toliau link (duomenys neskelbtini). Privažiavę prie sankryžos iš šalutinio kelio, kur buvo STOP ženklas, J. G. prie STOP ženklo sustojo, iš karės buvo geras matomumas o iš dešinės trukdė matomumui tvora. Tada J. G. pajudėjo į priekį link sankryžos, kaip suprato, įsitikino, kad iš dešinės nėra jokių automobilių, jis irgi matė, kad dešinės nebuvo jokių automobilių ir tada J. G. iš lėto kirto sankryžą. Likus apie metrą išvažiuoti iš sankryžos, pajuto smūgį į jų automobilio dešinės pusės galą. Po smūgio jų automobilis atsitrenkė į medį. Atsisukęs į V. B., pamatė, kad jis prigulęs ant dešinio šono galinėje sėdynėje, laikėsi už kaklo, bei skundėsi kaklo skausmu. V. B. nebuvo prisisegęs saugos diržo. Tada visi trys išlipo iš automobilio, pamatė, kad į juos atsitrenkė automobilis Audi A6, valstybinių numerių nepamena. Minėto įvykio metu jis nenukentėjo, pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereikš. Vairuotojas J. G. taip pat nenukentėjo, nukentėjo tik V. B., kurį greitoji išvežė į ligoninę. V. B. išvyko kažkur į (duomenys neskelbtini), po to, kai išėjo iš ligoninės, jokio kontakto ir duomenų apie V. B. neturi, ryšių nepalaiko. Po įvykio matė, kad automobilyje Audi 6 važiavo du vyrai, kurie irgi nenukentėjo. (b. l. 67, 68)

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta eismo įvykio eiga. (b.l.46-55)

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, liudytojų parodymais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais.

Teismui buvo pateikti kaltinamojo ir jo dukters O. G. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį dukters atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis patvirtino, kad su dukra artimai bendrauja, dažnai susiskambina ir susitinka, padeda vienas kitam namų ūkiuose. O. G. taip pat yra įsitikinusi, kad savo tėvui turi didelį autoritetą, tėvas atsižvelgia į jos patarimus. Siūloma laiduotoja mano, kad dažnai bei betarpiškai bendraudama gali daryti teigiamą įtaką tėvui. Nurodė, kad pati yra neteista, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja prašė paskirti laidavimą be užstato, kadangi neturi santaupų, o darbinės pajamos yra minimalios, be to moka paskolą, tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko ir su laidavimu su užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Net ir esant visoms BK40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nusikalstamą veiką kaltinamasis J. G. padarė dėl neatsargumo, kaltinamasis neteistas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailisi ir supranta savo elgesio pasekmes. Bendrakeleivis V. B., kuriam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pretenzijų nereiškia ir žalos atlyginimo nereikalauja. J. G. dirba, darbe charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra ramaus būdo, visiškai nelinkęs nusikalsti, įstatymų pažeidimų nedaro. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailisi, kas laikytina ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, dirba, iš pateiktos darbovietės charakteristikos matyti, kad darbe buvo charakterizuojamas kaip darbštus ir pareigingas darbuotojas, atsakingai vykdantis savo darbo funkcijas bei vadovų pavedimus, sugebantis operatyviai atlikti svarbius darbus, paskirstyti darbo prioritetus, rūpintis darbo įrankiais ir aplinka (pateikta UAB „C.M.“, kurioje J. G. dirba nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, asmens charakteristika). Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Siūloma laiduotoja yra kaltinamojo dukra, kuri gyvena netoliese. Mirus motinai, dukra visokeriopai palaiko tėvą, nuolat bendrauja, susitinka, susiskambina, savo tėvui turi didelį autoritetą, tėvas atsižvelgia į jos nuomonę ir patarimus. O. G. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai. Siūlomos laiduotojos teigimu, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog O. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Siūloma laiduotoja, akcentavusi nelengvą materialinę padėtį, prašė paskirti laiduotoja be užstato, tačiau sutiko laiduoti už kaltinamąjį ir su užstatu. Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, siūlomą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, tai, kad tiek ji, tiek kaltinamasis nėra bausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant O. G.. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, aukščiau paminėtus kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes charakterizuojančius duomenis.

BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi spręsti, ar asmeniui, kuris yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, konkrečiu atveju būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir kokią, yra paliekama teismo diskrecijai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltinamasis neteistas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailėjosi ir suprato savo elgesio pasekmes. Bendrakeleivis V. B., kuriam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pretenzijų nereiškia ir žalos atlyginimo nereikalauja. Žala nepadaryta. J. G. yra našlys, jo darbinės pajamos yra mažos, iš turimo turto jokių pajamų kaltinamasis gauti negali, turimo turto dalys yra neracionalios realizavimui, gyvenamojo namo dalis naudojama paties kaltinamojo gyvenamajai vietai. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą, būtų neproporcinga, kurią paskyrus būtų pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., padariusį nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Nustatyti 1 metų laidavimo terminą.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. G., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti O. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.