Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-22 · Civilinė byla Nr. e2-40494-868/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
e2-40494-868/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32918-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. I.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Gediminas Lukaševič
Kategorijos
  • 3.2.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.20Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-40494-868/2015Proceso Nr. 2-68-3-32918-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.2; 3.4.4.20;(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. V.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka,sekretoriaujant R. M.,vertėjaujant R. D.,

dalyvaujant pareiškėjai A. I., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševič, liudytojai R. I.,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. I. (mirusi (duomenys neskelbtini)) yra A. C. (mirusios (duomenys neskelbtini)) motina.

Papildomai pareiškime nurodė, kad 2015 m. gegužės 4 d. A. I. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriui pateikė prašymą išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą. P. P. reikalų skyriui kartu su minėtu prašymu ir vėliau pateikė eilę dokumentų, tačiau 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu (15/3-12)10K-41312 Pilietybės reikalų skyrius pranešė, kad jos pateikti dokumentai patvirtina mano prosenelės A. C. (R., G.), gim. (duomenys neskelbtini)Trakuose, gimimo faktą, tačiau nepatvirtina jos iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos pilietybės.

Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d., Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d., dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje, gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Be to, Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jei minėtų dokumentų nėra, tai asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Dėl skirtingos pareiškėjos proseneles ir proprosenelės vardų ir pavardžių rašybos pateiktuose archyviniuose dokumentuose, Pilietybės reikalų skyriui nepakako duomenų konstatuoti, kad pareiškėjos prosenele A. C. ne tik (duomenys neskelbtini) gimė Trakuose, bet ir gyvento kartu su pareiškėjos proprosenele F. (F.) I. iki 1940 m. birželio 15 d., t.y. nepakako duomenų nustatyti, kad pareiškėjos prosenelė A. C. yra pareiškėjos proprosenelės F. (F.) I. dukra. Pilietybės reikalų skyrius pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo.

Dėl civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje Nr. 56 yra pažymėjęs, kad giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Pareiškėja 2015 m. kovo mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, dėl eilės giminaičių civilinės būklės aktų įrašo pakeitimo ar atkūrimo. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius dalį civilinės būklės aktų įrašo pakeitė (atkūrė), tačiau dėl prosenelės A. C. gimimo paaiškino, kad mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkurti negali. Raštiško atsisakymo dėl civilinės būklės aktų įrašo neatkūrimo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius nepateikė.

LR Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 118 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu arba vykdant teismo sprendimą. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkuriami minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu. Pareiškėja nėra prosenelės A. C. įpėdinė, todėl neturi teisės atkurti civilinės būklės aktų įrašus.

Dėl išlikusių duomenų apie F. I. ir A. C. giminystę.

Pareiškėjos proprosenelė F. (F.) I. gimė (duomenys neskelbtini) metais, (2015 m. liepos 10 d. archyvo pažymoje Nr. (Pl-3260) P2-5413 minima kaip F. (F.) B. (mergautinė pavardė) J. duktė.

(duomenys neskelbtini)F. B. ištekėjo ir pakeitė pavardę. 2015 m. liepos 10 d. archyvo pažymoje Nr. (Pi-3260) P2-5413 minima, kad 1905 m. liepos 28 d. F. B. susituokė su S. I. (Abramo sūnum).

Iš archyvinių duomenų taip pat žinoma, kad F. I. nuo gimimo iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)Trakuose. 2015 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje apie gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-1010 nurodoma, kad Trakų miesto rinkėjų į Seimą 1935 m. bei 1938 m. sąrašuose F. I. įrašyta kaip nuo gimimo gyvenanti Vilniaus g. (dabartinė Vytauto g.) 128 Trakuose. Kartu su F. I. į sąrašus taip pat yra įtraukti dar trys asmenys: 1906 m. - A. I., 1910 m. - M. I. ir 1912 m. A. I.. Iš šio dokumento galima daryti išvadą, kad F. I. gyvendama santuokoje su S. I. susilaukia trijų vaikų.

Iš archyvinių duomenų nėra žinoma apie S. I. likimą, tačiau žinoma, kad F. (F.) I. (duomenys neskelbtini)Trakuose su kitų vyru (J. R.) susilaukė dukros (prosenelės) A. R. (mergautinė pavardė). Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. kovo 19 d. archyvo pažymoje Nr. (PI-1329) P2-2153.

(duomenys neskelbtini)A. R. ištekėjo už M. G. ir pakeitė pavardę. Po santuokos sudarymo A. R. tapo A. G., o (duomenys neskelbtini)A. G. ištekėjo antrą kartą ir tapo A. C.

(duomenys neskelbtini) F. I. mirė, o (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą (Notarinio registro Nr. 2450) Trakų valstybinės notarinės kontoros notarė J. I. M. paliudijo, kad F. I. turto paveldėtoja yra dukra A. C..

Pažymėtina ir tai, kad esama ir valstybinių institucijų, kurios po nepriklausomybės atgavimo yra netiesiogiai pripažinusios F. I. ir jos dukros A. C. giminystės ryšius. 1992 m. lapkričio 20 d. Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-839 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. C. motina F. I. (mirusios (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis valdė 3 ha. žemės adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-367 Vilniaus apskrities viršininkas A. C. atkūrė F. I. nuosavybės teisėmis valdytą žeme.

Lietuvos archyvuose nepavyko rasti dokumentų patvirtinančius proprosenelės F. I. vardo keitimą iš „F.“ į „F.“, ar atvirkščiai, tačiau teikiame Lietuvos M. S. Dvasinio Centro - Muftiato 2015 m. rugpjūčio 19 d. pažymą bei 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniau krašto Lietuvos totorių bendruomenės pažymą, kuriose iš esmės pažymima, kad pagal to meto gyvenimo praktiką, pačių asmenų pageidavimu arba nepriklausomai nuo jų valios totoriški ir musulmoniški vardai būdavo iškraipomi ir pasaulietiniuose dokumentuose buvo rašomi skirtingai. Iš turimų dokumentų matyti, kad vienuose dokumentuose proprosenelė yra įvardijama totorišku vardu „F.“ („F.“), kituose proprosenelė yra vadinama pasaulietiniu vardu „F.“.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog Migracijos departamento vertinimu, dokumentų, patvirtinančių, kad F. I. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pakanka, tačiau nepakanka dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra F. I. palikuonė. Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (15/3-12) 10K-41312 informavo pareiškėją, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prosenelės A. R. (G.), gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo faktą, tačiau nepatvirtina jos iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos pilietybės. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. I. (mirusi (duomenys neskelbtini)) yra A. C. (mirusios (duomenys neskelbtini)) motina, galės būti nagrinėjamas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo pareiškėjai klausimas.

Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. I. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Pareiškimas netenkinamas.

CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. To paties straipsnio 7 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444 straipsnis) dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK XXXII skyrius). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pažymėtina, jog teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ch. A. I. 1992 m. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina F. I., gimusi (duomenys neskelbtini), o mirusi (duomenys neskelbtini)Trakų m., dabartinėje (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis valdė 3 ha iš tėvų paveldėtos žemės. Ji pareiškė norą atsiimti motinos žemę, bet Trakų rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė grąžinti žemę, nes archyvuose nerasta dokumentų, patvirtinančių, jog F. I. iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė tą žemę. Trakų rajono apylinkės teismas 1992 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Ch. A. I. motina I. F. I., gimusi (duomenys neskelbtini), o mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) (žemės rėžio pradžia). Faktas nustatytas įrodyti nuosavybės į žemę tvarkant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo reikalus. Taigi iš esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, kurio šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatymo prašo pareiškėja

Įstatymų leidėjas nustatė, kad įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicialumo, nenuginčijamumo savybę byloje dalyvavusiems asmenims (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnis), nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d.nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikalinga nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog negalima nustatyti pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nes yra įsiteisėjęs Trakų rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 20 d. sprendimas, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Ch. A. I. motina I. F. I., gimusi (duomenys neskelbtini), o mirusi (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis valdė 3 ha žemės (duomenys neskelbtini) (žemės rėžio pradžia). Faktas nustatytas įrodyti nuosavybės į žemę tvarkant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo reikalus.

Vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

T. V. Višnevska