Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovei advokatei D. L. – M., trečiajam asmeniui A. L., institucijos teikiančios išvadą atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui A. L. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo surengti nuotolinį posėdį neteikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad neprieštarauja, jog ieškinys būtų tenkintas, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad būtų nuginčyta atsakovo M. K. tėvystė ir tai atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl senaties termino taikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė apie ginčijamus duomenis gimimo įraše faktiškai sužinojo (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo baigsis 2024-07-25. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą 2024-02-23, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo sužinojimo apie pažeistas teises momento, todėl konstatuotina, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl vaiko tėvystės nuginčijimo.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: M. K. ir E. K. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše M. K., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko motina yra nurodyta ieškovė E. K., o vaiko tėvu nurodytas vaiko motinos sutuoktinis atsakovas M. K.. Mediatoriaus 2022-09-27 pažymoje nurodyta, kad šalys atliko neteisminę mediaciją dėl santuokos nutraukimo ir pasiekė susitarimą. Šiaulių apylinkės teismo 2023-10-30 nutartimi atsisakyta priimti E. K. ir M. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patikrinus LITEKO duomenis nustatyta, kad santuoka tarp šalių nėra nutraukta. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-19 nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir subendrinus bausmes nuteistas galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-04-13 ir pateiktas vykdyti laisvės atėmimo vietai. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023-05-31 nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182, 289 straipsniuose ir subendrinus bausmes nuteistas galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2023-06-27 ir pateiktas vykdyti laisvės atėmimo vietai. Taigi M. K. gimė ieškovei ir atsakovui M. K. esant santuokoje, tačiau tiek vaiko pradėjimo, tiek gimimo momentu atsakovui esant laivės atėmimo vietoje.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad įstatymas nustato, jog jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti vaiko kilmės iš tėvo faktą.

CK 3.140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia, ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.

Vaikui gimus santuokoje arba nuo jos nutraukimo nepraėjus 300 dienų atsiranda iš esmės vienodos pasekmės. Kaip minėta, ieškovės duktė gimė (duomenys neskelbtini), o jos tėvų (nurodytų vaiko gimimo dokumentuose) nurodytas atsakovas, nes sutuoktinių santuoka nėra nutraukta. Taigi mergaitė gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu M. K., todėl vaiko tėvu vaiko dokumentuose nurodytas vaiko motinos sutuoktinis.

Reikšmingos aplinkybės, teismo vertinimu, yra tai, jog atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio yra laisvės atėmimo įstaigoje, todėl laikytina, kad nuo to laiko šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Šalys dar 2022 m. rugsėjo mėnesį inicijavo skyrybų procesą, tačiau formaliai santuoka iki šiol nėra nutraukta. Šias aplinkybes patvirtina ir šios bylos įrodymai – ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, LITEKO duomenys. Ieškovė ir jos sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyveno skyrium, vaiko pradėjimo laiku šalys ryšių nepalaikė, ieškovė ir tretysis asmuo yra įsitikinę dėl vaiko kilmės, todėl teismas, net ir nesant mokslinių įrodymų, šioje byloje daro išvadą, kad ieškovės sutuoktinis M. K., kuris įrašytas kaip vaiko tėvas, negali būti vaiko M. K. tėvu. Esant šioms aplinkybėms teismas ieškovės ieškinį tenkina.

Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, panaikintini M. K. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie tėvą M. K. (CK 3.149 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, iš kurios nustatyta, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra patirta 308,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismui suteikta teisė spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 str. 5 d.). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šalys neturėjo galimybių tėvystės klausimą išspręsti neteismine tvarka, taigi ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nors atsakovas ieškinio nepripažino, tačiau jam ir neprieštaravo. Nuginčyti tėvystę galima tik pareiškus ieškinį teisme, kitaip nuginčyti tėvystę nenumatyta (CK 3.150 str., 3.146 str. 1 d. , CPK 394 str.). Todėl šalių kaltės dėl bylos iškėlimo teisme nėra, kaip ir kad nėra šalių valios kitaip išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę dukters M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad M. K. nėra M. K. tėvas, o M. K. nėra M. K. duktė.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją siųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.