- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2-4871-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01244-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4871-356/2018, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei L. M. dėl įpareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė UAB „Finansų administravimas“ prašė priteisti iš atsakovės 434,43 EUR skolą, 530,48 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 EUR žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas prievolės (CK 6.2. straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 15 d. pradinė kreditorė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu perdavė atsakovei nuosavybės teise 289,62 EUR dydžio kreditą 3 mėnesių terminui. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10. punktas numato, kad kredito gavėjas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą (Kredito davėjui tenkinus prašymą, yra pateikiamos pakeistos Sutarties specialiosios sąlygos – Sutarties bendrųjų sąlygų 2.11. punktas): 2014 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė prašymą papildomai 144,81 EUR kredito sumai 12 mėnesių terminui, galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. liepos 15 d. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu atsakovė du kartus pratęsė kredito ir palūkanų grąžinimo terminą, todėl galutinė kredito grąžinimo data tapo 2015 m. rugsėjo 15 d. Iki nurodytos datos ieškovė turėjo grąžinti viso 434,43 EUR paskolos sumą.
Reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovė įgijo 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi: pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 21 d. sutarties pagrindu reikalavimo teisę į atsakovę perleido naujajam kreditoriui – (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą į atsakovę perleido kitam kreditoriui – ieškovei.
CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.11 punktas nurodo, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.11 punkte nurodytos palūkanos bus skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties Specialiosiose sąlygose. 2014 m. gegužės 6 d. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra 87,67 proc., o bendra kredito kainos metinė norma – 133,10 proc. Ieškovės paskaičiavimu, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. gruodžio 6 d. atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 75,38 EUR palūkanų, o už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. birželio 10 d. atsakovė privalėtų sumokėti ieškovei 455,10 EUR kompensuojamųjų palūkanų.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos nuo visos pradelstos sumos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio, nes neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal CK 1.5 straipsnį, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Jau minėta, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su ieškove sudarė nuotolinio prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti palūkanų, kaip nuostolių už tolesnį naudojimąsi pinigais suma (455,10 EUR) yra didesnė už pagrindinės skolos sumą (434,43 EUR), bei į tai, kad ieškovės pateiktas paaiškinimas dėl nuostolių paskaičiavimo neįrodo dėl atsakovės neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, palūkanų dydis mažintinas iki 50 proc. skolos sumos, t. y. iki 217,22 EUR sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina, kaip ir 75,38 EUR palūkanų, apskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), kita reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis atmestina.
Atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį (CK 6.38 straipsnis), todėl, ginant ieškovės teises (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), iš atsakovės ieškovei priteistina 434,43 EUR dydžio skola bei 292,60 EUR palūkanos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 727,03 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinant iš dalies (ieškinys tenkinamas – 75 proc., atmetamas – 25 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės ieškovei priteistina 16,50 EUR žyminio mokesčio (26 EUR x 75 proc.) (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,67 EUR, tačiau iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jų suma, apskaičiuota mokėti proporcingai kiekvienai šaliai, būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 434,43 EUR skolą, 292,60 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 727,03 EUR skolos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,50 EUR žyminį mokestį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.