Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1052-246/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
1-1052-246/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45747-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
L. N., R. S.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1052-246/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-45747-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,nukentėjusiesiems L. N., R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.1d., 187 str. 1 d., aprašytų 2017-04- 11 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadino svetimą turtą:

2016 m. rugsėjo 25 dieną, po 21 valandos (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kieme tyčia sudavė smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame momenyje, krūtinėje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, dešiniame petyje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Be to, jis tuoj pat po smurto, panaudoto prieš L. N. anksčiau aprašytoje vietoje, peiliu pradūrė tris kieme stovėjusio nukentėjusiosios R. S. automobilio „Crysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 290 eurų vertės padangas, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad padarė abi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas.

Surinkti įrodymai.

1) Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis J. M. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 25 dieną, po 21 valandos (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kieme tyčia sudavė smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę. Pripažįsta, kad tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tuo metu nukentėjusysis buvo atvažiavęs pas jį į svečius, turėdamas tikslą pasivaišinti alkoholiniais gėrimais. Nukentėjusiojo kūno sužalojimus padarė, kilus tarpusavio konfliktui. Gailisi nusikaltęs.

2) Dėl svetimo turto sugadinimo.

Kaltinamasis J. M. parodė, kad nukentėjusysis po sumušimo, jo manymu, grasino padegti jo namus, bandė išvažiuoti iš jo namų kiemo automobiliu, su kuriuo atvažiavo. Dėl to jis peiliu, kurį turėjo savo drabužių kišenėje, pradūrė tris automobilio padangas ir apie įvykį pats pranešė policijai. Atvykus policijos darbuotojams, atsisakė rašyti pareiškimą. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimus, sužalodamas nukentėjusįjį L. N. ir sugadindamas nukentėjusiosios R. S. turtą. Gailisi nusikaltęs, nukentėjusiųjų atsiprašė. Pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos 733,54 EUR dydžio civilinį ieškinį. Pripažįsta Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriaus 39,64 EUR dydžio civilinį ieškinį.

Nusikaltimai įrodyti ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 str., 291 str. nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojo G. K. parodymų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 21 val. jam patruliuojant šaukiniu „417“ buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)gatvėje nepažįstamas asmuo grasina padegti pranešėjo namą. Už 15 minučių atvykus minėtu adresu, prie juodo namo nepažymėto jokiu numeriu pasitiko akivaizdžiai neblaivus (tai matėsi iš jo sutrikusios koordinacijos, bei kalbos) pranešėjas, kuris prisistatė kaip J. M.. J. M.paaiškino, kad neseniai pas jį į kiemą buvo atvažiavęs kažkoks pažįstamas, kuris yra skolingas jam pinigų. Tas pažįstamas pranešėjui pasakė, kad pinigų neatiduos, o J. M. dėl to supykęs pradūrė to žmogaus automobilio ratus. Kai pažįstamas pamatė, kad jis pradūrė ratus, pasakė, jog padegs J. M. namą. Taip pat papasakojo, kad po kurio laiko atvažiavo to pažįstamo žmona ir jį išsivežė. J. M. nei vieno įvykyje dalyvavusio asmens konkrečiai neįvardino. Pasiūlius parašyti pareiškimą, tai padaryti atsisakė. Teigė, kad kreipėsi į policiją tik tam, kad suteiktų informaciją apie šitą įvykį. Kadangi įvykio vietoje jokių grumtynių pėdsakų, ar sugadintų daiktų nebuvo, o pranešėjas rašyti pareiškimą, įvardyti įvykyje dalyvavusius ar jį mačiusius asmenis nepanoro, išvyko į kitus iškvietimus (1 t. b.l. 170).

Iš liudytojos L. K. parodymų matyti, kad J. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini)kaime, yra jos draugas. Pas jį namuose ji būna apie 1-2 kartus per savaitę. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie pusę devynių vakaro jie abu atsigulė, susiruošė miegoti. J. M. mobilųjį telefoną kažkas paskambino. Girdėjo, kaip J. M.kalbėjo su žmogumi ir pasakė, kad jis gali atvažiuoti. Kai padėjo ragelį, J. M. paaiškino, kad skambino L., ir žada atvažiuoti į svečius. L. ji žinojo iš matymo. Jis yra skolingas J. M. pinigų, todėl manė, kad atvažiavęs norės juos grąžinti. Apie 21.30 val. į kiemą atvažiavo L.. Jis atvažiavo su baltos spalvos automobiliu, atvažiavo vienas. Atvažiavęs iškarto paprašė J. M.išgerti. J. M. įpylė jam degtinės. Kai išgėrė, L. pradėjo kabinėtis, rėkauti ir koliotis. Pradėjo J. M. kaltinti, kad jis kaime prišnekėjęs, jog L. jam skolingas daug daugiau pinigų, negu iš tikrųjų. Girdėjo, kaip jis grasino J. M. sakydamas „aš jus visus padegsiu, aš turiu draugų, pamatysit kas bus“. Tokios L. kalbos truko apie pusę valandos laiko. Jai trūko kantrybė ir ji liepė L. išeiti iš namų ir rėkauti lauke. Pradžioje L. nesutiko išeiti, tačiau po kelių paraginimų išėjo į lauką. J. M. išėjo kartu. Už 5 minučių ji išėjo į lauką savais reikalais ir girdėjo, kaip L. rėkauja sakydamas „padegsiu namus, pasakysiu chebrai, atvažiuos bus blogai“. Matė, kaip po tų žodžių J. M. sudavė L. vieną kartą į veidą. Kiek prisimena, L. po smūgio nenuvirto, kraujas jam nebėgo. Ji nematė, kad vyko toliau, nes nuėjo į namus. Namuose, jokio triukšmo negirdėjo. Kažkuriuo momentu pažiūrėjo pro langą ir matė, kaip L. ir J. M. kalbėjo telefonais. Kiek žino, J. M.kvietė policiją. Maždaug už 10 minučių į namų kiemą su dviračiu atvažiavo R.. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. Apie 22 - 22.30 val. į namus grįžo J. M. ir pasakė, kad pradūrė L. automobilio ratus, bei iškvietė policiją. Po to R. su L. išvažiavo namo su pradurtais ratais. Maždaug už valandos laiko atvažiavo policija. Policijos pareigūnai lauke pasikalbėjo su J. M. ir išvažiavo. Tuo metu L. su R. jau buvo seniai išvažiavę iš kiemo (b.l. 172-173).

Iš nukentėjusiojo L. N. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. vakare, J. M. priėjo prie jo, jį apsuko ant nugaros, su vienu keliu prispaudė krūtinę ir abiejų rankų kumščiais pradėjo daužyti į veidą ir krūtinę. Į veidą sudavė ne mažiau 10 smūgių, į krūtinę kairėje pusėje, širdies plote, sudavė ne mažiau 3 smūgius. Tada atsistojęs spyrė ne mažiau 3 kartus į dešinį petį, bei ne mažiau 3 kartus spyrė į dešinės kojos kelį. Tada jį pakėlė už kojų į orą ir laikydamas iškėlęs spyrė į galvos sritį kairėje pusėje vieną kartą, bei paleido ant žemės. Kai jis nukirto, sudavė smūgį kumščiu į dešinį skruostikaulį. Po šio smūgio jis prarado sąmonę. Atsibudo, kai sugyventinė jį kėlė nuo žemės. Jis nenorėjo kviesti greitosios ir policijos, nes manė, kad liks tik patinimai. Kai atsikėlė ryte, pajuto stiprų skausmą visame kūne, galvoje buvo guzai, dešinė veido pusė, dešinė ranka ir koja buvo ištinusios. Tada sugyventinė iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jam gydytojai diagnozavo skruostikaulio lūžį ir įvairius sumušimus. Pas J. M. kieme nei 25, nei 26 dieną nebuvo. Kodėl J. M. 2016-09-25 iškvietė policiją, nežino. Mano, kad tai padarė po to, kai jį sumušė, kad apsidraustų. Prieš tai, kai jį sumušė tarp jų jokio konflikto nebuvo. Tarp jų niekada nebuvo jokių skolų (1 t. b.l. 146, 149, 151-152).

Iš nukentėjusiosios R. S. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. į 26 d., naktį, tiksliai valandos nurodyti negali, būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme lojant šunį. Tada abu su sugyventiniu apsirengę nuėjo į kiemą pažiūrėti, kas ateina. Išėjus į kiemą pamatė, kad tai J. M.. J. M. yra pažįstamas, gyvenantis už kelių kilometrų nuo jų namų. Su sugyventiniu pas jį važiavo pirkti automobilio detalių. Kadangi matė, kad J. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, rankoje laikė butelį, apsisuko ir nuėjo į namus. L. N.liko su juo šnekėtis. Nuėjusi namo užsnūdo ir negirdėjo jokio triukšmo. Po kiek laiko atsikėlė, tačiau L. N. nebuvo grįžęs. Todėl išėjo į lauką pažiūrėti, kur jis. Išėjusi į kiemą, maždaug už 10 metrų nuo namo pamatė L. N. gulintį prie jos automobilio. Priėjus, L. N. gulėjo be sąmonės. Pamanė, kad jis išgėręs, ir pradėjo žadinti. Sugyventinis atgavo sąmonę ir pasakė, kad jam labai skauda veidą, ir labai šalta. Kai parvedė į namus, norėjo iškviesti greitąją, bet jis atsisakė. Kitos dienos ryte, 2016-09-26, L. N.visas veidas buvo ištinęs, jis negalėjo pramerkti vienos akies, ranka ir koja buvo ištinusi, vyrui skaudėjo visą kūną. Tada ji iškvietė policiją ir greitąją. Sugyventinis jai pasakė, kad jį sumušė J. M.. Tą pačią dieną, kai išėjo į lauką pamatė, kad jai priklausančio automobilio „Crysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradurtos trys padangos, matėsi platūs dūriai. L. N. jai papasakojo, kad jas pradūrė J. M.. Padangos buvo naujos, pirktos prieš savaitę, už jas mokėjo 290 eurų. Pas J. M. kieme paskutinį kartą buvo vasarą. Tą dieną, kai J. M. sumušė L. N., pas J. M. kieme nebuvo (1 t. b.l. 160-162).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)gatvėje (1 t. b.l. 20-24).

Iš specialisto išvados Nr. G2522/2016(02) matyti, kad L. N. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame momenyje, krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešiniame petyje, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasakoje. Dėl dešinės akduobės apatinės sienelės lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir dešiniame kelyje galėjo būti padaryti ir griuvimų metu. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (1 t. b.l. 26, 27).

Iš 2016-10-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė du vienetus padangų fragmentų su pjūvio žymėmis (1 t. b.l. 29), jie apžiūrėti (1 t. b.l. 30-32).

Kratos metu 2016-12-14 iš įtariamojo J. M. buvo paimtas peilis (1 t. b.l. 53, 54).

Iš specialisto išvados Nr. 20-IS1-385(10.1) matyti, kad tirti pateiktas peilis, paimtas 2016-12-14 kratos metu iš J. M., yra buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų šaltųjų ginklų nepriskiriamas (1 t. b.l. 70, 71).

Iš specialisto išvados Nr. 20-IS1-55(10.1) matyti, kad tikėtina, jog pradūrimai, esantys tirti pateiktuose dviejuose padangų fragmentuose, buvo padaryti tirti pateiktu peiliu (1 t. b.l. 61-65).

Dėl veikų kvalifikavimo.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis sugadino svetimą nukentėjusiosios turtą, nesant veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

Surinktų ir aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu ir baustinas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje, nėra teistas, yra pensininkas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. subendrintinos, taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą. Paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriaus civilinius ieškinius, teismas daro išvadą, kad jie įrodyti ir tenkintini.

Daiktinis įrodymas – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno r. PK saugykloje, konfiskuotinas kaip nusikaltimo įrankis ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; daiktiniai įrodymai– padangų fragmentai, saugomi ten pat, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

J. M.:

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.1 d., ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str.1 d., ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti J. M. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti J. M. galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Įpareigoti kaltinamąjį J. M. per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą: sumokėti Kauno teritorinei ligonių kasai 733,54 Eur; sumokėti Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriui 39,64 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p.).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Patenkinti civilinius ieškinius:

Priteisti iš kaltinamojo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinei ligonių kasai 733,54 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris eurus 54 ct); Valstybinio socialinio draudimo Kauno skyriui 39,64 Eur (trisdešimt devynis eurus 64 ct).

Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK saugykloje, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; daiktinius įrodymus – padangų fragmentus, saugomus ten pat, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti kaltinamajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius