Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Ukrainos pilietė O. O. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-535(00592) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos pilietei O. O., panaikinimo“.

Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėja užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – yra UAB „Krismarkas“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvė. Bendrovė teikia grupinių užsiėmimų, tokių kaip šokiai, kalanetika, aerobika ir kt. paslaugas. Nors atsakovas nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra mokama tik 190 Eur mėnesinė alga, dėl to jie dirba ne visą darbo dieną, tačiau pareiškėja nurodo, kad Bendrovėje visą darbo dieną nuo 2015 m. kovo 1 d. treneriu dirba V. S., nuo 2016 m. birželio 13 d. kalanetikos trenere dirba L. B. ir nuo 2016 m. spalio 5 d. šokių trenere dirba K. A.. Visi minėti asmenys yra įdarbinti ir dirba visą darbo dieną, t. y. 8 valandas per dieną, taip pat visi nurodyti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Paaiškino, kad Bendrovės apskaitą tvarko VšĮ „Benefacio“ buhalterė V. D., kuri apskaičiuoja bei moka Bendrovės mokesčius ir visus su Bendrovės veikla susijusius duomenis perduoda VSDFV. Šiuo atveju dėl pareiškėjai, kitiems Bendrovės dalyviams ir net vadovui dėl nežinomų priežasčių, buhalterė VSDFV perdavė klaidingus bei tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. jog Bendrovėje įdarbintiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra mokamas mažesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas. Apie minėtą aplinkybę Bendrovės dalyviai ir vadovas sužinojo tik tada, kai pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas Migracijos departamento sprendimas. Siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, buhalterei buvo duotas nurodymas perduoti VSDFV tinkamą informaciją.

Departamentas savo Sprendime taip pat nurodo, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, O. O. pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad gavusi leidimą laikinai gyventi, ji bus įdarbinta UAB „Krismarkas“ logopede mokant jai 40 eurų mėnesinį darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, O. O. nebuvo įdarbinta minėtoje bendrovėje, todėl darytina išvada, kad ji negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos.

Be to, pareiškėja nurodė, kad, nors pagal su pareiškėja 2016 m. spalio 1 d. sudarytą darbo sutartį ji turėjo pradėti dirbti gavusi laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau buvo nuspręsta pakeisti su pareiškėja sudarytą darbo sutartį ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ją įdarbinti mokymo specialiste. Tačiau VSDFV šie duomenys dėl buhalterės kaltės taip pat perduoti nebuvo, todėl atsakovas padarė netinkamą išvadą, jog pareiškėja Bendrovėje nėra įdarbinta bei neturi galiojančio privalomojo sveikatos draudimo. Pabrėžė, jog nagrinėjama situacija susidarė dėl aplaidaus buhalterės pareigų vykdymo.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–5).

Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimo išdavimo metu galiojusio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė, kad leidimas gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 straipsnio nuostatas, o UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, kad leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pažymėjo, kad patikrinus UAB „Krismarkas“ duomenis apie minėtoje įmonėje dirbančius asmenis VSDFV informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad įmonėje įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 190 Eur (neatskaičius mokesčių), tai reiškia, kad jie nedirba įmonėje visą darbo dieną. Visi trys Lietuvos Respublikos piliečiai UAB „Krismarkas“ buvo įdarbinti prieš kreipiantis kitiems šios bendrovės dalyviams dėl leidimo pakeitimo, o jiems išdavus leidimus, nuo 2016 metų spalio mėn. Bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis sumažintas iki 190 Eur. Nors pareiškėja teigia, kad tokie duomenis į VSDFV informacinę sistemą buvo perduoti per klaidą, tačiau 2017 m. birželio 6 d. duomenimis duomenys apie darbuotojų gautą darbo užmokestį nepakito.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kreipdamasi dėl leidimo pakeitimo pareiškėja pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad gavusi Leidimą ji bus įdarbinta UAB „Krismarkas“ logopede, mokant jai 40 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusiais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nebuvo įdarbinta Bendrovėje. 2017 m. birželio 6 d. duomenimis, pareiškėja nuo 2017 m. sausio 1 d. įdarbinta UAB „Krismarkas“ ir jai buvo priskaičiuotas 380 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Kadangi šie duomenis į VSDFV informacinę sistemą buvo pateikti tik po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog duomenys laiku nebuvo pateikti dėl tariamos buhalterės klaidos. Tokie veiksmai vertintini kaip gynybinė pozicija byloje, siekiant parodyti, kad pareiškėja neva pateikė tikrovę atitinkančius duomenis. Ginčijamame sprendime aptartos ir įvertintos aplinkybės, kad pareiškėja negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėja teismui kartu su skundu pateikė daugiau duomenų nei turėjo Migracijos departamentas priimdamas sprendimą, tačiau ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią atsakovas turėjo iki priimant ginčijamą sprendimą, todėl neturėtų būti vertinami pareiškėjos pateikti duomenys apie pokyčius VSDFV informacinėje sistemoje, ypač vertinant tai, kad duomenys buvo pakeisti tik po ginčijamo sprendimo priėmimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-535(00592) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos pilietei O. O., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. spalio 7 d. pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Krismarkas“ dalyvė ir ketina dirbti minėtoje bendrovėje (II t., b. l. 6–15).

2016 m. spalio 27 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (UTPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 14).

2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 2 d. (II t., b. l. 142).

Migracijos departamentui patikrinus UAB „Krismarkas“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio mėn. Bendrovėje nėra visą dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, taigi Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėja nedirba UAB „Krismarkas“ (II t., b. l. 116–119, 136–140).

2017 m. gegužės 3 d., įvertinęs visas minėtas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 8–10).

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą vienas iš tokių pagrindų – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Iš Migracijos departamento pateiktų 2016 m. spalio 27 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje leidimo pareiškėjai išdavimo metu dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai – K. A., L. B. ir V. S. (II t., b. l. 116, 136). Iš UAB „Krismarkas“ darbo sutarčių su darbuotojais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, matyti, jog jų darbo laikas – 8 val. per dieną, 5 dienos per savaitę, jiems mokamas minimalus darbo užmokestis (II t., b. l. 44–47, 49–51, 113–114). Tačiau iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėtiems darbuotojams nuo 2016 m. spalio mėn. buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis (II t., b. l. 118–119, 138–140, 148–150), todėl atsakovas padarė išvadą, jog minėti darbuotojai Bendrovėje nedirba visą darbo dieną. Nors pareiškėja teigia, kad Bendrovės buhalterė perdavė VSDFV netikslius duomenis apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, kad pareiškėjos į bylą pateikti 2017 m. birželio 26 d. VSDFV informacinės sistemos duomenys (II t., b. l. 154) patvirtina tik tai, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, darbuotojams pradėtas mokėti darbo sutartyje sulygtas minimalus darbo užmokestis, tačiau nepaneigia fakto, kad iki tol nurodytiems darbuotojams buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis, kas leidžia daryti išvadą, jog minėti darbuotojai Bendrovėje nedirbo visą darbo dieną. Taigi darytina išvada, kad Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje visą darbo dieną turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Atsakovas ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, kad VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nebuvo įdarbinta Bendrovėje, taigi ji negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Teismas su šia atsakovo išvada negali sutikti. Nors Migracijos departamentas, vadovaudamasis 2016 m. spalio 27 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis iš tiesų galėjo daryti išvadą, kad pareiškėja nedirba Bendrovėje ir negauna pajamų, tačiau iš atnaujintų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad pareiškėja Bendrovėje vis dėlto dirbo ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ir kas mėnesį gavo 380 Eur darbo užmokestį.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad Bendrovėje visą darbo dieną nedirba pakankamai Lietuvos Respublikos piliečių, vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir panaikinti užsieniečiui leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tad aplinkybė, kad pareiškėja vis dėlto dirba UAB „Krismarkas“ ginčijamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.