Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telsimas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Telsimas“ ieškinį atsakovei Sp. Z o. o. KONSBAP dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Telsimas“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Sp. Z o. o. KONSBAP dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 11883 Eur skolą, 2) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) 872 Eur bylinėjimosi išlaidas (267 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 605 Eur už teisinių paslaugų suteikimą).

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta butų subnuomos sutartis. Pažymėjo, kad pagal minėtą sutartį atsakovė sumokėjo 3000 Eur avansą, tačiau likusios sumos (11883 Eur) pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą nesumokėjo.

Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 12755 Eur dydžio pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas trečiąjį asmenį AB „Orlen Lietuva“, tokio arešto nepakankant areštuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sąskaitose 12755 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; 2) areštuoti atsakovei priklausantį, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tokio arešto nepakankant areštuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sąskaitose 12755 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; 3) uždrausti AB „Orlen Lietuva“ atsiskaityti su atsakove perduodant atsakovei turtą ar pinigines lėšas 12755 Eur sumos dydžio ribose.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolingas didelę pinigų sumą, atsiskaityti delsia daugiau kaip du mėnesius, nesiima jokių veiksmų, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, todėl galima daryti išvadą, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė ir toliau vengs atsiskaityti arba galimai trukdys išieškojimo procesui, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad atsakovė įmonėje AB „Orlen Lietuva“ atliko remonto darbus, už kuriuos AB „Orlen Lietuva“ dar nėra visiškai atsiskaičiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Telsimas“ prašo: 1) panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; 2) areštuoti 11883 Eur dydžio pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas trečiąjį asmenį AB „Orlen Lietuva“, tokio arešto nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sąskaitose 11883 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; 3) areštuoti atsakovei priklausantį, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tokio arešto nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sąskaitose 11883 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtą, pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; 4) uždrausti AB „Orlen Lietuva“ atsiskaityti su atsakove perduodant atsakovei turtą ar pinigines lėšas 11883 Eur sumos dydžio ribose.

Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad pateikė pakankamai argumentų, patvirtinančių, jog jos reikalavimas yra pagrįstas ir kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Akcentavo, kad nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog faktas, kad atsakovei Lietuvoje nėra iškelta civilinių bylų, o ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų blogą atsakovės turtinę padėtį, leidžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei priklausančių piniginių lėšų, kurios šiuo metu yra pas AB „Orlen Lietuva“, areštas galėtų sukelti neigiamas pasekmes minėtai bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Telsimas“ atskirasis skundas netenkintinas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad apeliantės (ieškovės) UAB „Telsimas“ ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. apeliantė (ieškovė) neįrodė prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo.

Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad atsakovė jau daugiau kaip du mėnesius neatsiskaito su ieškove, nereaguoja į raginimus, nereiškia jokių pretenzijų dėl sutarties, nesistengia ginčo spręsti taikiai, todėl apeliantės (ieškovės) nuomone, atsakovė galimai yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims. Minėtų aplinkybių pagrindu apeliantė (ieškovė) sprendžia, kad atsakovė ir toliau vengs atsiskaityti arba galimai trukdys išieškojimo procesui, todėl teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantės (ieškovės) vertinimu, atsakovės pasyvus elgesys suteikia pagrindo abejoti, ar atsakovė apskritai ketina atsiskaityti, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė prevencinė priemonė, galinti užkirsti kelią galimam ir tolesniam atsakovės neatsiskaitymui, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą.

Faktą, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo ieškinį pareiškusi apeliantė (ieškovė) UAB „Telsimas“ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieškovės) argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovė nurodo tik motyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantė (ieškovė) akcentuoja, kad atsakovė yra skolinga didelę pinigų sumą. Nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).

Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę būklę; kad reikalavimo suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelis ir ženklus įsiskolinimas; duomenų, pagrindžiančių atsakovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams; kad atsakovės atžvilgiu Lenkijos ar Lietuvos teismuose būtų nagrinėjama kitų bylų dėl skolų išieškojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės reikalavimas bei nuogąstavimai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo prievolės neįvykdys, yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais. Taip pat svarbu pažymėti, kad paprastai grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui konstatuojama ir laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo fakto.

15. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, nepagrindė, kaip teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pažeidė procesinės ar materialinės teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio bei kitokio jų vertinimo. Apeliantė (ieškovė) nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt apeliantei (ieškovei) palankaus teismo sprendimo vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė (ieškovė) įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamo pagrindo, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.