- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2918-635/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01111-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., D. Š., P. Š.
- Kategorijos
- 2.4.1.2Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys P. G., D. Š., P. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties valdė jo sutuoktinė J. G., po S. Š. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties valdė jo sutuoktinė A. Š., po A. Š. mirties jos palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties valdė jos duktė J. G.. Nurodo, kad jos tėvai P. G. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini), gyveno jiems nuosavybės teise priklausančioje 38/100 dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). P. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties baldų, namų apyvokos daiktų bei minėto 38/100 dalių gyvenamojo namo 1/2 dalis. Po P. G. mirties visą jam priklausantį minėtą turtą priėmė ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė kaip savo sutuoktinė J. G.. Po mamos J. G. mirties ji kaip įstatyminė įpėdinė kartu su savo broliu P. G. priėmė jos palikimą. Nors mama po tėvo, t. y. savo sutuoktinio P. G., mirties faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdė iki mirties kaip savo, tačiau per įstatyme nustatytą laiką po jo mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, dėl ko notarė negali išduoti jai ir jos broliui paveldėjimo teisės liudijimo į jų tėvui P. G. priklausantį, o po jo mirties faktiškai mamos J. G. pradėtą valdyti turtą. Mama J. G. gyveno viename name su savo tėvais, t. y. A. Š. ir S. Š. kurie susituokė (duomenys neskelbtini), ji jais rūpinosi ir juos prižiūrėjo iki mirties. Jų vaikai - D. Š. ir P. Š. šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Mamos tėvams A. Š. ir S. Š. priklausė kita minėto namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (62/100 šio namo dalys). Mamos tėtis S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jam priklausanti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų baldų, namų apyvokos daiktų 1/2 dalis bei minėto 62/100 dalių gyvenamojo namo 1/2 dalis. Po jos senelio, t. y. mano mamos tėvo S. Š., mirties visą jam priklausantį minėtą turtą priėmė ir iki mirties (2012-02-28) valdė kaip savo jos močiutė, t. y. mamos mama A. Š., t. y. juos prižiūrėjo, jais rūpinosi. A. Š. 2008-01-15 parašė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai, t. y. jos mamai J. G.. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausanti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų baldų, namų apyvokos daiktų 1/2 dalis, minėto 62/100 dalių gyvenamojo namo 1/2 dalis, o taip pat faktiniu valdymu po sutuoktinio S. Š. mirties priimtas jo minėtas turtas. Kadangi jos mama J. G. gyveno tame pačiame name su savo tėvais, jos mama A. Š. buvo jai parašiusi testamentą, todėl po pastarosios mirties J. G. priėmė visą jai priklausantį minėtą turtą ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė kaip savo, mokėjo mokesčius. Nors A. Š. po S. Š. mirties faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdė iki mirties kaip savo, tačiau per įstatyme nustatytą laiką po jo mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Taip pat nors J. G. po savo mamos A. Š. mirties faktiškai priėmė jos palikimą ir jį valdė iki mirties kaip savo, tačiau ji taip pat per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko notarė negali išduoti jai ir jos broliui paveldėjimo teisės liudijimo į jų mamos tėvams priklausantį turtą, kurį jų mama J. G. faktiškai valdė iki mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose visiškai sutinka su pareiškimą, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis gyveno santuokoje su pareiškėjos mama J. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnijos rašte nurodyta, kad J. G. gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį su P. G., po kurio mirties valdė ir prižiūrėjo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Iš liudijimo apie palikimo priėmimą matyti, kad po J. G. mirties jos palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai vaikai P. G. ir V. B..
Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. tėvai yra A. Š. ir S. Š.. A. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį su S. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), po kurio mirties valdė ir prižiūrėjo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. A. Š. 2008-01-15 sudarė, o Šilutės rajono savivaldybės administracijos Katyčių seniūnijos seniūnė patvirtino, testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai J. G..
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 587 straipsnio 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija), arba per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d.).
Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad po P. G. mirties jo sutuoktinė J. G. priėmė likusį palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti ir valdė jį iki savo mirties bei kad po S. Š. mirties jo palikimą priėmė ir iki mirties valdė jo sutuoktinė A. Š., po kurios mirties likusį palikimą faktiškai priėmė ir iki mirties valdė jos duktė J. G. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964 m. liepos 7 d. redakcija).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai paveldėjimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad:
- Po P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė jo sutuoktinė J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)).
- Po S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė jo sutuoktinė A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)).
- Po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdė jos duktė J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.