Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 1996 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 228 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu. Pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. 1997 m. gegužės 8 d. suteikta malonė ir bausmė sumažinta 1 metais. 1997 m. birželio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. paleistas lygtinai neatlikęs 11 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 14 parų;

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams ir 10 dienų, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Š. pripažino savo kaltę ir parodė, kad policijos pareigūnai, atlikdami kratą, rado pakabuką, kuriame buvo amfetaminas. Jis neprisimena, iš kur buvo įgijęs šią medžiagą. Šią medžiagą įsigijo, bet nespėjo suvartoti. Raktų pakabukas buvo kaip slėptuvė narkotinei medžiagai. Amfetaminą vartoja retkarčiais, tiksliai negali pasakyti. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Automobilis, kurį vairavo, kai buvo sulaikytas, priklauso jam.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio nuostatomis, kaltinamasis ir gynėja informuoti, kad kaltinamajam T. Š. kaltinamajame akte inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali būti perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis ir gynėja informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo, tačiau šia teise nesinaudojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. Š. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, įtarimo esmė jam suprantama. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2020 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, prie Kalvarijų turgaus iš nepažįstamo asmens įsigijo amfetamino. Asmens, iš kurio pirko narkotines medžiagas, negali apibūdinti. Jas įsigijo neturėdamas tikslo platinti, savo naudojimui. Jis negali pasakyti, kiek mokėjo už amfetaminą. Amfetaminą laikė raktų pakabuke, kurį rado kratos metu automobilyje 2020 m. spalio 29 d. Pakabukas buvo prie automobilio raktų (1 t., b. l. 127).

2020 m. spalio 29 d. kratos protokolu nustatyta, kad atlikta krata automobilyje „KIA Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame prie namo, adresu Gedvydžių g. 2, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančiame porankyje rasta ir paimta juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Lenovo“, du SIM kortelių rėmeliai ir vienos SIM kortelės rėmelio dalis. Nuo automobilio raktų nukabintas juodos spalvos metalinis atsukamas pakabukas su karabinu, kurio viduje polietileninis maišelis su biria medžiaga (1 t., b. l. 22-37).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada nustatyta, kad 1. Ant popieriaus skiautės (paketas Nr. 456025 voke), rastos ir paimtos Gedvydžių 2, Vilnius, Vilniaus m. sav., paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai. 2. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, supakuoto į metalinį užsukamą pakabuką su karabinu (vokas), rastų ir paimtų Gedvydžių 2, Vilnius, Vilniaus m. sav., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,349 g (1 t., b. l. 110-112).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Š. pripažino savo kaltę ir parodė, kad policijos pareigūnai, atlikdami kratą jo automobilyje, rado pakabuką, kuriame buvo amfetaminas. Jis neprisimena, iš kur buvo įgijęs šią medžiagą. Amfetaminą įsigijo, bet nespėjo suvartoti. Raktų pakabukas buvo kaip slėptuvė narkotinei medžiagai. Amfetaminą vartoja retkarčiais, tiksliai negali pasakyti. Šiuo metu aš atlieku laisvės atėmimo bausmę. Automobilis, kurį vairavo, kai buvo sulaikytas, priklauso jam.

Tokie kaltinamojo T. Š. parodymai iš esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 127). Be to, be kaltinamojo parodymų jo kaltę taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: kratos protokolas bei specialisto išvada. Kratos protokolu nustatyta, kad amfetaminas surastas nuo automobilio raktų nukabintame juodos spalvos metaliniame atsukamame pakabuke su karabinu, kurio viduje rastas polietileninis maišelis su biria medžiaga. Specialisto išvada nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, supakuoto į metalinį užsukamą pakabuką su karabinu (vokas), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,349 g.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. Š. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma iš esmės patvirtina kaltinamajam T. Š. pareikštą kaltinimą.

Visgi, teismas pabrėžia, kad kaltinamojo T. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu neteisingai kvalifikuoti kaip neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,662 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,349 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki 2020 m. spalio 29 d., kol prie Gedvydžių g. 2 namo, Vilniuje, apie 10.00 val., jo vairuojamame automobilyje „Kia Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikę kratą, policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Byloje nėra įrodymų, kad T. Š. psichotropinę medžiagą įgijo, turėdamas tikslą ją platinti. Kaltinamasis T. Š. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad minėtą psichotropinę medžiagą įsigijo turėdamas tikslą vartoti pats. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (0,00005 g) viršija nedidelio (0,2 g) kiekio ribą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes T. Š. veika kvalifikuotina ne kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, o nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam T. Š. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje T. Š. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 0,349 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,349 psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai gabeno iki 2020 m. spalio 29 d., kol prie Gedvydžių g. 2 namo, Vilniuje, apie 10.00 val., jo vairuojamame automobilyje „KIA Opirus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikę kratą, policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo psichotropines medžiagas.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju T. Š. pateiktas kaltinimas neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus anksčiau minėtą psichotropinę medžiagą, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo T. Š. parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį T. Š. nepavyko nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko T. Š. įsigijo šią psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš T. Š. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą.

Antra, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis T. Š., jo teigimu, įsigytą psichotropinę medžiagą laikė raktų pakabuke siekdamas ją laikyti su savimi, o ne pakeisti jos buvimo, laikymo vietą, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas šalina iš T. Š. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – psichotropinės medžiagos gabenimą kaip nepagrįstą.

Vis dėlto, nepaisant to, kad iš T. Š. pateikto kaltinimo šalintini du BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – psichotropinės medžiagos įgijimas ir gabenimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo T. Š. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą, todėl to visiškai pakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat patikslina kaltinimą toje dalyje, kad kaltinamasis T. Š., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė psichotropines, o ne narkotines medžiagas, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, be to, T. Š. neteisėtai laikė 0,662 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,349 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Toks kaltinimo patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropine medžiaga, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už veikas, susijusias su disponavimu narkotinės ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 146-160).

Įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad T. Š. nuosekliai daro nusikalstamas veikas, be to, ir šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam T. Š. tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis T. Š. dėl padarytos veikos išreiškė gailestį, kaltę pripažino tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (past. – vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Nors kaltinamojo gynėja nurodė, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas pažymi, kad kaltinamasis T. Š. viso proceso metu kaltę pripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo klausimas nebuvo keliamas, nes kaltinamasis ir gynėja informuoti BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka dėl galimybės pakeisti kaltinimą. Įvertinus tai, kad kaltinamajam T. Š. inkriminuota nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota neteisingai, o kaltinamasis savo kaltę viso proceso metu pripažino ir išreiškė gailestį, teismas atitinkamai tai įvertina individualizuodamas skiriamos bausmės dydį, šį dydį nustatydamas būtent tokį, koks būtų išnagrinėjus bylą taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. spalio 29 d. 10.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 10.08 val. (1 t., b. l. 60, 81). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis užsukamas pakabukas su karabinu, kurio viduje polietileninis maišelis su biria medžiaga, baltos spalvos popieriaus skiautė su baltos spalvos miltelių likučiais, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 115-116).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie šios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę T. Š. paskirti – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 10 (dešimt) dienų.

Į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 29 d. 10.00 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 10.08 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį užsukamą pakabuką su karabinu, kurio viduje polietileninis maišelis su biria medžiaga, baltos spalvos popieriaus skiautę su baltos spalvos miltelių likučiais, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.