- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-456-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03971-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- Č. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-128-650/2014 pagal ieškovo Č. V. ieškinį atsakovei R. V., trečiajam asmeniui K. V. ir pagal atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui Č. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Č. V. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo (11–19 b. l.).
Atsakovė R. V. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 10000,00 Lt neturtinę žalą, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe priešieškinyje nurodytą ieškovo paveldėtą turtą, pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe priešieškinyje nurodytą turtą, priteisti iš ieškovo 6000,00 Lt kompensaciją už jo parduotą atsakovės asmeninėmis lėšomis įsigytą automobilį, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai pripažinti teisę į 0,87 dalis, o ieškovui į 0,17 dalis santuokinio turto, santuokoje įgytą turtą padalinti priešieškinyje nurodyta tvarka ir priešieškinyje nurodytas prievoles kreditoriams pripažinti solidariosiomis prievolėmis (22–33 b. l.).
2014-02-24 teismo posėdyje atsakovė R. V. pateikė prašymą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą Č. V. gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol bus priimtas teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi tenkino atsakovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojo ieškovą Č. V. laikinai gyventi skyrium nuo atsakovės R. V. ir nesilankyti ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (46–49 b. l.).
Teismas nurodė, kad santykiai tarp šalių yra iš esmės yra konfliktiški jau keletą metų, bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė laikosi kategoriškų pozicijų ginče visais su santuoka susijusiais reikalavimais, dėl santuokos iširimo ir jos padarinių kaltindami tik vienas kitą, neidami į jokius kompromisus ir tik didinantys savo reikalavimus ginče. Kad šioje šeimoje nėra normalių bendravimo santykių tarp sutuoktinių ir kitų šeimos narių, ir į kilusių konfliktų sprendimą buvo ne kartą įtraukiama ir policija, rodo ir rašytiniai duomenys. Atsakovė turi sveikatos problemų – nuo 1999 metų serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo epizodu. Paskutiniu metu yra pablogėjusi jos psichikos būklė, dėl depresijos paūmėjimo jai atsiradęs nerimas, baimė dėl ieškovo elgesio. Nuo 2014-01-24 atsakovė gydosi, turi laikiną nedarbingumą, gydymas tęsiamas. Teismas neteikė pirmenybės ieškovo, kaip buto bendrasavininkio, turtinių teisių apsaugai, kadangi tuo nepagrįstai nukentėtų atsakovės ir kartu su ja gyvenančių kitų šeimos narių – šalių vaikų neturtiniai interesai, kiltų reali grėsmė jų teisėms bei teisėtiems interesams į saugią gyvenamąją aplinką, t. y. nuosavybė ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą negali būti laikomos aukštesniu įstatymo saugomu gėriu nei žmogaus fizinė ir psichinė sveikata, emocinis saugumas šeimos aplinkoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (1–7 b. l.) ieškovas Č. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir ieškovo naudai priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nenurodė, kokius atsakovės teisėtus interesus pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, siekia apsaugoti, taip pat pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip tie interesai yra ar buvo pažeidžiami. Teismo 2014-02-28 nutartyje nėra nurodyta, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba sprendimo gali būti neįmanoma įvykdyti, jeigu ieškovas vieną kartą per mėnesį ateina į savo butą pasiimti jam priklausančių rūbų ar dokumentų, įrankių bei kitų asmeninių daiktų, reikalingų darbui. Teismas buvo ne vienodai teisingas, uždrausdamas ieškovui lankytis bute ir pasiimti jam reikalingus asmeninius daiktus, įrankius ar dokumentus, tuo tarpu atsakovei suteikdamas galimybę naudotis ginčo būstu netrukdomai, be jokių įrodymų ar net svaresnių argumentų.
2. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, nurodanti ieškovui ir atsakovei gyventi skyrium, yra perteklinė, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui ne kartą tvirtino, kad nuo 2012 metų vasaros šalys kartu viename bute nebegyvena.
3. Teismas nutartį priėmė, remdamasis dviejų subjektyviai liudijančių asmenų parodymais, liudytojas V. V. net neslėpė savo neapykantos ieškovui.
4. Ginčo butas yra vienintelė ieškovo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos jis neturi, dažniausiai nakvoja pas savo seserį (duomenys neskelbtini), ginčo bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas gyvena pas kitą moterį, ir apskritai neįrodė, kad turi kitą gyvenamąją vietą Šiaulių mieste, kur galėtų pastoviai gyventi. Kad ieškovas neišsikraustė iš būsto, liudija ieškovo nuolatiniai apsilankymai bute bei asmeninių daiktų laikymas bute.
5. Atsakovė nemoka ir nenori spręsti šeimos problemų abipusiu susitarimu, be reikalo įvelia į tarpusavio santykių aiškinimąsi policijos darbuotojus, kurie ieškovo veiksmuose neranda nei nusikaltimo, nei administracinio teisės pažeidimo požymių, o paskui atsakovė nutarimus teikia pirmosios instancijos teismui ir aiškina, kad yra nukentėjusi nuo ieškovo veiksmų. Ieškovas tokius atsakovės veiksmus vertina kaip subjektyvų ir piktavališką elgesį, nukreiptą prieš ieškovą.
6. Atsakovė skundžiasi bloga sveikata jau 15 metų, tačiau diagnozė yra ne smurtas šeimoje ar dar kokia kita, o pervargimo sindromas. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad sveikata sutriko po ieškovo atėjimo į savo namus gruodžio ir sausio mėnesiais. Taip pat atsakovės pateikta pažyma apie tai, kad šiuo metu ji turi nedarbingumo pažymėjimą neįrodo, kad atsakovė susirgo dėl to, kad ieškovas atėjo į namus pasiimti savo kelių daiktų.
7. Civilinėje byloje nenustatyta, kad ieškovas savo veiksmais padarė atsakovei kokią tai žalą ar su ja pasielgė neleistinu būdu, nenustatyta, kad buvo netaktiškas, nemandagus, padarė įstatymais draudžiamus veiksmus. Nenustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų būtent dabar sutriko nuo 1999 metų depresija sergančios atsakovės sveikata, apie tai atsakovė jokių dokumentų teismui nepateikė.
Atsiliepimas
8. Atsakovė neįrodė teismui, kad jos pareiškimas yra teisingas ir kad jame nurodyti duomenys yra pagrįsti, atsakovė niekuo savo pareiškimo nepagrindė, išskyrus neteisingais ir atitinkamai neteisėtais teiginiais pačiame pareiškime.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (52–55 b. l.) atsakovė R. V. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-28 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių paskirtis ir yra apsaugoti turtines ar asmenines neturtines vaikų ar vieno sutuoktinio teises. Skunde teigiama, kad apeliantas ateina į butą pasiimti dokumentų, įrankių bei kitų asmeninių daiktų, reikalingų darbui. Dokumentai yra nedidelės apimties ir svorio objektai, kuriuos ieškovas galėjo seniai išsinešti, jei tik būtų norėjęs. Atskirojo skundo argumentai įrodo, kad apeliantas klaidina teismą, siekdamas ir toliau nevaržomas kontroliuoti atsakovės ir vaikų gyvenimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas periodiškai ateina į butą ir naudoja psichologinį smurtą. Laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi yra taikomas tada, kai sutuoktinio elgesys pažeidžia kito sutuoktinio ar šeimos narių interesus gyventi saugioje aplinkoje, tai nėra susiję su tuo, ar sutuoktinis turi galimybę gyventi skyriumi, todėl sutuoktinis gali būti įpareigotas gyventi skyrium nepriklausomai nuo jo galimybių. Dėl ieškovo naudoto smurto, keliamo triukšmo, neištikimybės, atsakovei paaštrėjo depresija, hipertonija. Šios ligos išsivysto taip pat ir dėl streso, ramybės ir poilsio stokos. Medicininiuose dokumentuose nurodytos su sutuoktinių tarpusavio santykiais nesusijusios atsakovės sveikatos sutrikimo priežastys, turi būti vertinamos ne atskirai, bet atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus ir visus kitus byloje esančius įrodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalis, 1 punktas). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą ieškovui Č. V. gyventi skyrium nuo atsakovės ir nesilankyti ginčo bute, motyvuodamas aplinkybe, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui gyvenimas kartu gali pažeisti sutuoktinės ir vaikų teises ir interesus. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, argumentuoja, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.
Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški. Iš byloje esančio Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2006-08-01 pranešimo matyti, kad 2006 metais atsakovei buvo padarytas kūno sužalojimas, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nurodžius, kad atsakovė R. V. turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (42 b. l.). Iš 2008-02-28 Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato atsakymo į pareiškimą matyti, kad dėl netinkamo elgesio buityje ieškovas Č. V. buvo įspėtas, su juo kalbėta profilaktiškai (41 b. l.). 2012-07-27 Šiaulių miesto policijos skyriaus Centro policijos nuovadoje buvo gautas R. V. protokolas–pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2012-07-26 apie 18 val., nuėjusi į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme, pastebėjo, kad nebėra vyro vardu, bet už jos pinigus, kuriuos ji gavo iš palikimo, nupirkto automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) Garažo spyna nepakeista ir nepažeista. Garažo raktus turi ir vyras Č. V.. Č. V. jau vieną šeimos automobilį pardavė. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad ieškovas iš namų neša visus daiktus ir dokumentus (34 b. l.). Į bylą pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos nuovados 2013-07-23 nutarimas, kuriame nurodyta, kad 2013-07-08 buvo gautas R. V. pareiškimas, jog ji pastebėjo, kad vyras Č. V., su kuriuo dabar vyksta skyrybų procesas, pasiėmė benzininę žoliapjovę. Č. V. nurodė, kad yra pasiėmęs žoliapjovę ir ja naudojasi. Jo teigimu, teismui nusprendus žoliapjovę priskirti žmonai, jis daiktą grąžins (40 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai negerbia vienas kito, vykstant šalių ištuokos procesui, tarp sutuoktinių vyksta įvairaus pobūdžio konfliktų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tarp šalių kyla nuolat, dėl ieškovo elgesio atsakovė negali jaustis saugi savo namuose, kas pripažintina psichologiniu smurtu. Ieškovas, net ir negyvendamas ginčo bute, ateina atsakovei nebūnant namuose bei pasiima daiktus be atsakovės leidimo, todėl teismas pripažino, kad laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, nes ieškovo elgesys kelia grėsmę ne tik atsakovės, bet ir šalių pilnamečių vaikų neturtiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šiais teismo motyvais, todėl jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Byloje pateikti duomenys rodo, kad atsakovė turi sveikatos problemų, serga pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo epizodu, paskutiniu metu jos psichinė būklė yra pablogėjusi dėl netinkamo ieškovo elgesio, išgyvenamo skyrybų proceso, o taip pat dėl nuolat ginčo bute besilankančio ieškovo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, gyvena pas savo seserį Spindulio gatvėje. Apeliacinės instancijos teismas įvertino apelianto nurodytas aplinkybes dėl jam kylančių nepatogumų dėl gyvenamosios vietos, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra besąlygiškai siejamas su kito sutuoktinio realiomis galimybėmis gyventi skyrium – teismas gali įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium ir nevertindamas jo galimybės susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) nes tas pats adresas nurodytas ir ieškinyje, ir atskirajame skunde. Šios aplinkybės neneigia ir pats ieškovas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir nesiruošia gyventi ginčo bute, nes iš jo išėjo 2012 metų vasarą ir grįžta tik pasiimti savo daiktų.
Ieškovas atskirąjį skundą grindė ir tuo argumentu, kad atsakovė savo pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, nurodydamas, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Priešingai nei atsakovė, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo, teismo padarytoms išvadoms paneigti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto Č. V. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apelianto atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.