Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, suinteresuotam asmeniui B. G., jos atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos įstatyminės nepilnamečio G. B. atstovės R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. G., VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. B. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad terminą praleido, nes manė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso B. G.. Kartu su G. G. gyveno apie 10 metų, susilaukė sūnaus G. B.. Iki 2009 m. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name bei manė, jog namas priklausė G. G. mamai. Apie palikimą sužinojo, kai B. G. pasakė, jog reikia tvarkytis palikimą ir norėjo, jog jai sumokėtų 5000 Eur už namo remontą ir tokiu atveju ji atsisakytų palikimo. Pradžioje ji B. G. pasakiusi, kad jai nieko nereikia, tačiau palikimas atitektų sūnui, todėl nusprendė kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. G. ir R. B. (buv. (duomenys neskelbtini)) sūnus (b.l. 8). G. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo sūnus G. B. jo mirties dieną buvo nepilnametis (b.l. 7). G. G. nuosavybės teise priklausė 0.125 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su žemės sklype esančiais pastatais (b.l. 37). Iš Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarės Nijolės Urbaitienės liudijimo matyti, kad po G. G. mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi antros eilės įstatyminė palikėjo įpėdinė motina B. G.. Telšių r. 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo bylą Nr. 201/2015m. 2016-05-05 paveldėjimo byla sustabdyta, prašant pateikti įrodymus, kad R. B. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir leidimo priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą (b.l. 5).

R. B. nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sugyventiniu G. G. ir jų sūnumi G. B. iki 2009 m., vėliau išsiskyrė, tačiau manė, jog minėtas namas priklausė B. G., todėl mirus G. B. tėvui G. G. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo B. G. šias aplinkybes ginčijo bei nurodė, kad R. B. apie palikimą žinojo, nors iš esmės neneigė nepilnamečio G. B. teisės paveldėti jo mirusio tėvo G. G. palikimą. Taip pat nurodė, kad, nors namas buvo registruotas jos sūnaus G. G. vardu, tačiau ji mokėjo paskolą namo įsigijimui, namą prižiūrėjo bei jį remontavo. Taip pat nurodė, kad kreipėsi į teismą, kad būtų nuginčyta jos mirusio sūnaus G. G. tėvystė ir įrodyta, jog jis nėra nepilnamečio G. B. tėvas.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 2 d., 3 d.).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t.y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t.y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Pažymėtina, jog G. B., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (LR CK 2.5 str.), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (LR CK 3.155 str.), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas. Nagrinėjamu atveju R. B. neįgyvendino nepilnamečio įpėdinio - sūnaus G. B. teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. R. B. termino palikimui priimti praleidimą grindžia argumentais, jog ji apie palikėjui priklausantį turtą nežinojo, bei manė, jog namas esantis (duomenys neskelbtini), priklausė mirusiojo mamai B. G.. Suinteresuotas asmuo B. G. nurodė, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys neturėtų būti pripažintos svarbiomis. Tačiau, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas vertintinas nepilnamečio G. B. atžvilgiu.

Nors R. B. neįgyvendino savo nepilnamečio sūnaus G. B. teisių, tačiau įstatyminiam atstovui neatlikus veiksmų nepilnamečio vaiko vardu, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami. Nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti praleistas, tačiau, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes, darytina išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Terminas palikimui priimti praleistas ne dėl nepilnamečio G. B. kaltės, kadangi jis būdamas nepilnametis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama nepilnamečio G. B. atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių – teisės paveldėti praradimo – atsiradimo nepilnamečiui G. B.. Priešingai, neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeisti nepilnamečio G. B. teisės ir teisėti interesai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad remiantis teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Todėl termino atnaujinimas palikimui priimti visiškai atitinka prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, vaiko interesus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog B. G. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl tėvystės nuginčijimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinės bylos Nr. 2-1357-304/2016), nesant duomenų apie bylos išnagrinėjimo rezultatus ir, apskritai, procesinio sprendimo priėmimo dienai esant neaiškiai bylos baigties perspektyvai (ieškinio priėmimo klausimas neišspręstas, o net ir priėmus ieškinį, neaišku, ar jis bus patenkintas), nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl pareiškimo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, bei į tai jog teismo leidimas leisti pareiškėjai sūnaus vardu priimti mirusiojo G. G. palikimą yra neatsiejamai susijęs su termino priimti palikimą atnaujinimu, tokiu atveju konstatavus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, remiantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) pareiškėjai išduotinas leidimas nepilnamečio sūnaus G. B. vardu priimti G. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Byloje nėra duomenų, kad paveldimas turtas būtų apsunkintas kreditorių reikalavimais, tačiau, kaip nurodė suinteresuotas asmuo B. G., ji turi turtinių pretenzijų, susijusių su investicijomis į paveldimą turtą (paskolos dengimas, remonto išlaidos), byloje nėra duomenų, ar mirusysis neturėjo skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal apyrašą, kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).

Suinteresuotam asmeniui B. G. išaiškintina, jog dėl jos patirtų išlaidų namo remontui bei kitų išlaidų atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai įstatyminei nepilnamečio G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po G. B. tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Leisti pareiškėjai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.