- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- I-4847-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01062-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. nebuvo jam suteikta teisė pasivaikščioti, nors pagal teisės aktus turėjo tokią teisę. Pareiškėjas jautė diskomfortą, įtampą, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 6–9) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. Į Ligoninę atvykusių asmenų pasivaikščiojimą gryname ore detalizuoja Ligoninės 6-ame (tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12- ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkė, patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 (toliau – Dienotvarkė). Pagal Ligoninės patvirtintą Dienotvarkę pareigūnai pacientus į pasivaikščiojimus veda atsižvelgiant į esamą darbo krūvį ir kitas objektyvias aplinkybes (pvz., pacientų sveikatos būklę). Esant poreikiui, direktoriaus budintysis gali pakeisti pasivaikščiojimo grafiką. Pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus, esančio 13 gydomajame korpuse, pacientams dėl jų sveikatos būklės dienotvarkė nenustatoma, vadovaujamasi sveikatos priežiūros specialistų nurodymais ir rekomendacijoms. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė, bet ne pareiga. Pagal Ligoninėje surinką dokumentaciją pareiškėjas Ligoninėje ginčui aktualiu laikotarpiu pasivaikščioti gryname lauke buvo išėjęs 7 kartus (2018 m. sausio 20 d.; 2018 m. sausio 30 d.; 2018 m. vasario 15 d.; 2018 m. vasario 28 d.; 2018 m. kovo 6 d.; 2018 m. kovo 19 d.; 2018 m. balandžio 6 d.). Ligoninės Apsaugos ir priežiūros Tarnybinių pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnalo pastabose pažymima, kad jei 1.1-1-3 papunkčiuose nurodytų kategorijų asmenų yra dauguma, į skiltis galima rašyti tik tuos asmenis, kurie neatsisakė. Pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių, kad gydymosi Ligoninėje metu nebuvo išvestas pasivaikščioti į įstaigos administraciją nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių išgyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, sąlygojantį neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., t.y. neužtikrinant teisės pasivaikščioti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo gydomas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, 2018 m. sausio 19 d. buvo konsultuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose gydytojo traumotologo-ortopedo. 2018 m. sausio 25 d. buvo perkeltas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, 2018 m. kovo 26 d. perkeltas į psichiatrijos skyrių.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su galimybės pasivaikščioti gryname ore nebuvimu. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Nuteistųjų teisę pasivaikščioti detalizuoja ir Ligoninės 6-ame (tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkė, patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 (b. l. 100). Dienotvarkėje nustatyta, kad pacientai į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kiekvieną dieną nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val. Dienotvarkės 1 punkte nurodyta, kad pareigūnai pacientus į pasivaikščiojimus veda atsižvelgdami į esamą darbo krūvį ir kitas objektyvias aplinkybes (pvz., pacientų sveikatos būklę). Esant poreikiui, direktoriaus budintysis padėjėjas gali keisti pasivaikščiojimo grafiką. Pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose (Dienotvarkės 3 p.).
Ligoninės Apsaugos ir priežiūros Tarnybinių pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnalo pastabose pažymima, kad jei 1.1-1-3 papunkčiuose nurodytų kategorijų asmenų yra dauguma, į skiltis galima rašyti tik tuos asmenis, kurie neatsisakė.
Į bylą pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybiniai pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnalai (b. l. 10–98) nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. Iš pateiktų tarnybinių pranešimų matyti, jog pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti 2018 m. sausio 20 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. sausio 29 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 6 d., o visais kitais atvejais nurodyta, jog atsisakė vaikščioti.
Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją su prašymu keisti pasivaikščiojimo grafiką taip pat nėra (b. l. 99). Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo pasivaikščiojimo teisės ribojimo. Teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių pareiškėjas nebandė realizuoti.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Šis teisinis reguliavimas nereiškia pareigos asmeniui privalomai pasinaudoti jam suteikiama teise pasivaikščioti gryname ore ir pareigos įkalinimo įstaigai besąlygiškai šios teisės įgyvendinimą užtikrinti ir tais atvejais, kai asmuo šia teise nustatyta tvarka nenori naudotis.
Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, jog Ligoninė turėjo imtis priemonių dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo užtikrinimo, kai pats asmuo nustatyta tvarka šia teise nesinaudojo ir neteikė prašymo (pageidavimo) šia savo teise pasinaudoti kitu su Ligoninės administracija suderintu laiku.
Pareiškėjas nepaneigė Ligoninės pateiktos informacijos, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dažnai atsisakydavo išeiti pasivaikščioti bei skunde nedetalizavo bei nenurodė kada jam tiksliai nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti (pareiškėjas norėjo išeiti pasivaikščioti, tačiau pareigūnai neišvedė, motyvuodami tuo, jog negali ir t.t.). Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad iš tikrųjų, kaip jis teigia dėl to, kad nesinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, jam suprastėjo sveikata, t. y. jis patyrė neturtinę žalą.
Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.