Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-560/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
2-560/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
R. J.
Trečiasis asmuo
Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-560/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-391-267/2010 pagal ieškovės R. J.ieškinį atsakovui A. J. , trečiajam asmeniui Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškininio reikalavimo dėl sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto 500 Lt išlaikymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas A. J. teismui pateikė priešieškinį dėl sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto 500 Lt išlaikymo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo nustatyta minimali ieškovės R. J. bendravimo su sūnumi V. J., gyvenančiu su tėvu A. J. Kretingoje tvarka.

Šiaulių apygardos teisme 2010 m. sausio 4 d. gauta išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės D. V. išvada, kad V. J. ir jo mamos susitikimai, nedalyvaujant vaiko tėvui, labiausiai palankūs būtų neutralioje aplinkoje, kaip buvo nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje. R. J. su sūnumi V. J.susitinka ir bendrauja, kiekvieną savaitgalį, tėvui A. J. atvežus sūnų į Raseinius, adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo trukmės neriboti, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą. R. J. ir A. J. turėtų nusistatyti konkretų laiką bei aplinkybes, kada ir kaip vaikas paimamas ir parvežamas į gyvenamąją vietą. Nurodė, kad pagal Kretingos socialinių paslaugų centro psichologės A. K. išvadą V. J. su mama R. J. gali bendrauti vieni.

Šiaulių apygardos teisme 2010 m. sausio 13 d. gautas išvadą teikiančios institucijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. K. prašymas palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje numatytą V. J. ir R. J. bendravimo tvarką bei numatyti galimybę R. K. lankytis dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje Kretingoje, Vytauto g. 123-9, kadangi V. J. kelionė iš Kretingos į Raseinius gali būti nesaugi vaikui, neigiamai atsiliepti jo sveikatai ir poilsiui. Taip pat įpareigoti A. J. sudaryti palankias sąlygas motinos ir vaiko bendravimui Kretingoje. Skyrius siūlė tokią bendravimo tvarką palikti iki tol, kol bus išnagrinėta A. J. ir V. J.santuokos nutraukimo byla ir išspręstas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. teismo posėdyje suteikė šalims galimybę suderinti konkretų laiką ir vietą, kad jų sūnus V. galėtų bendrauti kiekvieną savaitgalį su mama ir seserimi jo šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Tačiau 2010 m. sausio 13 d. teismo posėdyje šalių pateikti prašymai ir paaiškinimai leidžia teismui spręsti, kad toks sutarimas tarp ieškovės ir atsakovo dėl jų tarpusavio ginčų yra neįmanomas, o užsitęsę ginčai daro žalą nepilnamečio V. J. asmenybės formavimuisi. Šią aplinkybę patvirtina Raseinių vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. sausio 12 d. pateikti duomenys apie mamos ir sūnaus bendravimą teismo nustatytoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., kaimynų K. ir L. K. namuose bei teismui pateiktas deklaratyvaus turinio atsakovo A. J. prašymas dėl sūnaus V. J. bendravimo su mama tvarkos nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad nepilnametis sūnus V. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo laikinai gyvena su tėvu A. J. , tėvo gyvenamojoje vietoje, kad R. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turi teisę susitikinėti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi V. J. jo gyvenamojoje vietoje adresu Kretingos mieste, vieną kartą per savaitę, savaitgaliais, šeštadieniais arba sekmadieniais nuo 10 valandos iki 20 valandos arba nepilnamečio vaiko V. sutikimu, R. J. , turi teisę susitikinėti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi V. savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 vai. iki sekmadienio 18 vai., nepilnametį sūnų V. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). ir gražinant jį į jo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad V. J. 1,5 metų gyvena kartu su tėvu, jam yra sudarytos geros augimo ir vystymosi sąlygos, jis lanko mokyklą, turi susiradęs draugų. Viliaus santykiai su mama nėra geri, sūnus jaučia baimę ir diskomfortą gyvendamas ieškovės namuose, nes pastaroji yra V. mušusi. Atsakovas siūlė V. J. ir mamos susitikimo vietą skirti (duomenys neskelbtini) pasirenkant ne tik buvimą namuose, bet ir vaikui turiningai leidžiant laisvalaikį: žaidžiant boulingą, užsiimant žiemos sporto šakomis ir pan., nes per laisvalaikį lengviau atkurti mamos ir sūnaus santykius.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nutarė, jog iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje tikslinga palikti galioti 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje numatytą minimalią V. J. ir R. J. bendravimo tvarką Kretingos socialinių paslaugų centre, nedalyvaujant A. J. , tačiau dalyvaujant psichologei.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį ir ją išdėstyti taip:

1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad nepilnametis sūnus V. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo laikinai gyvena su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje.

2. Iki sprendimo įsiteisėjimo nustatyti minimalią ieškovės R. J. bendravimo su sūnumi V. J. tvarką, pagal kurią ieškovė turi teisė susitikinėti ir bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kretingos mieste, vieną kartą per savaitę, savaitgaliais. Šeštadieniais arba sekmadieniais nuo 10 valandos iki 20 valandos arba sūnaus sutikimu ieškovė gali bendrauti su juo savo gyvenamosios vietos adresu Raseinių mieste kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametį sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos Kretingos mieste ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą.

Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:

1. Teismo nustatyta tvarka žeidžia nepilnametį vaiką ir jį traumuoja, nes jo sūnus nepageidauja nuolat bendrauti su psichologu, teismui jau yra pateikta išvada, kuri patvirtina, kad sūnus su ieškove gali bendrauti vieni, o atsakovas neprieštarauja, kad jie susitikinėtų vieni.

2. Atsakovas nesiekia dalyvauti jo sūnaus ir mamos susitikimuose, o siekia nustatyti tokią tvarką, kuri būti palanki tiek ieškovei, tiek sūnui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė atsakovui lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. ir E. J., todėl jo atvykimas adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja minėtai teismo nutarčiai, už kurios nevykdymą jam gali būti taikomos sankcijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1. Ginčytina teismo nutartis nepažeidžia vaiko interesų ir yra teisėta, nes teismas turėjo pagrindą manyti, kas V. J. bendravimas su ieškove, dalyvaujant psichologei, labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes atsakovas trukdė ieškovei bendrauti su sūnumi.

Žemesnės instancijos teismas

2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė atsakovui lankytis adresu (duomenys neskelbtini). ir bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. , dėl šios priežasties pakeitus nutartimi nustatytą tvarką ieškovė negalėtų bendrauti su sūnumi, nes susitiktų su atsakovu. Be to, atvykus į atsakovo namus ieškovei gali kilti grėsmė, nes atsakovas gali panaudoti jos atžvilgiu smurtą.

3. Ieškovė leido laisvai bendrauti atsakovui su sūnumi. Pasinaudojęs šia situacija atsakovas prieš 1,5 metų pasiėmė sūnų ir neparvežė jo į jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas santuokos nutraukimo bylose yra būtinybė apsaugoti ne tik turtinius, bet ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus. Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe, nustatyti vieno sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.

Apeliantas teigia, kad teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka žeidžia nepilnametį vaiką ir jį traumuoja, nes jo sūnus nepageidauja nuolat bendrauti su psichologu, teismui jau yra pateikta išvada, kuri patvirtina, kad sūnus su ieškove gali bendrauti vieni, o atsakovas neprieštarauja, kad jie susitikinėtų vieni.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nutarė, jog psichologei konstatavus, kad Vilius su mama gali bendrauti vieni, bendravimo neriboti ir leisti R. J. bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitgalį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų žeisti nepilnamečio vaiko, nes iš bylos medžiagos matyti, kad psichologė nurodė, jog ieškovė gali laisvai matytis su sūnumi be psichologo dalyvavimo.

Apeliantas nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė atsakovui lankytis adresu (duomenys neskelbtini). ir bendrauti bei ieškoti ryšių su R. J. ir E. J., todėl jo atvykimas adresu (duomenys neskelbtini). prieštarauja minėtai teismo nutarčiai, už kurios nevykdymą jam gali būti taikomos sankcijos.

Be to, kaip pats atsakovas nurodo, minėta nutartimi jam uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. , todėl nustačius, jog ieškovė su sūnumi gali bendrauti sūnaus gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovo namuose, Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatyti draudimai taip pat būtų pažeisti.

Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko atvežimas bendravimui su motina, apeliantui neieškant ryšių bendrauti su R. J. ir E. J., nepažeistų Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

n utaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis