Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo A. D. nubaustas pagal ATPK 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams su transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2014-04-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. balandžio 19 d. 16.20 val. Lietuvininkų g. Šilutėje pakartotinai vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus – 2,74 prom. girtumo laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie A. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130² str.

Pareiškia, kad jis automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje, automobilio variklis buvo neužvestas. To įrodymas - policijos pareigūnai nerado užvedimo raktelių, nes jis raktelių neturėjo, tai gali patvirtinti jo pažįstamas A. A., kuris matė policijos atvykimą ir jų neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. A. A. irgi buvo apieškotas, bet automobilio raktelių policijos pareigūnai nerado, nes jų taip pat nebuvo pas jį. Surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija ir kiti dokumentai jam nebuvo įteikti (neduota), todėl jis negalėjo apskųsti policijos pareigūnų veiksmų, pastarieji elgėsi grubiai ir neteisėtai, jis be pagrindo buvo išrengtas nuogai, sulaikytas ir surakintas bei patalpintas į areštinę nakčiai, nes nesutiko su pareigūnų savivale. Automobilis buvo pastatytas dėl to, kad laukė vairuotojo su rakteliais atvykimo, todėl automobilio užvesti ir važiuoti jis tiesiog negalėjo. Pažymi, kad sulaikius jį mašinoje, kuria jis nevažiavo, jis paaiškino visas aplinkybes policijos pareigūnams, sutiko praeiti patikrą, nors šito daryti nebuvo jokios būtinybės.

Teismui nagrinėjant šią administracinę bylą, teismo posėdyje jis nedalyvavo, todėl negalėjo teismui paaiškinti realių įvykio aplinkybių, užduoti klausimų policijos pareigūnams ir pateikti reikalingų įrodymų. Į teismo posėdį nebuvo iškviestas liudytojas A. A., kuris paaiškintų visas aplinkybes, patvirtinančias neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Jis nuo pat pradžių nurodė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., neprisipažįsta, nes tokios veikos neįvykdė, nurodė aplinkybes, kad automobilio nevairavo. Policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilyje ilsėjosi. Tokius parodymus jis davė tik policijos pareigūnams, tokių paaiškinimų ir parodymų negalėjo duoti teisme. Jo paaiškinimai policijos pareigūnams buvo išsamūs, vienodi ir atitinka tas aplinkybes, kurias nurodo savo skunde. Nesupranta, kodėl teismas kategoriškai ignoravo tas aplinkybes, neiškvietė ir neapklausė jo, jis negalėjo užduoti klausimų policijos pareigūnams. Mano, kad priimtas teismo nutarimas šališkas ir skubotas, neišklausius šalių paaiškinimų, t. y. visiškai neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių. Jeigu teismas būtų apklausęs jį, liudytoją ir kitus proceso dalyvius, būtų įsitikinęs, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo neįvykdė. Teismas besąlygiškai patikėjo tik policijos pareigūnams naudingu aplinkybių traktavimu, nebuvo vadovaujamasi nei protingumo, nei teisingumo kriterijais. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 1 str., 9 str. ir kitų nuostatų, kad nešališkai, objektyviai ir teisingai būtų išnagrinėta byla. Nutarimas priimtas neteisingų ir išgalvotų policijos pareigūnų parodymų pagrindu. Jeigu įsigalios teismo priimtas nutarimas, surašytas policijos pareigūnų neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, ir bus konfiskuotas jo motinos automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo motinai bus padaryta didelė žala. Jeigu bus atimtos jo vairuotojo teisės, jis ir jo šeima neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Visų pirma, dėl apelianto prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, jog ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas A. D. bei konfiskuotino turto savininkės N. D. procesines teises, o ginčijamo nutarimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kadangi byla žodinio proceso tvarka iš naujo bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bylą žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kviesti apelianto nurodomus liudytojus netikslinga.

ATPK 286 str. 1 d. bei 2 d. inter alia nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 str. 2 d. nurodytų reikalavimų nesilaikė, teismas skundžiamame nutarime tik išvardijo bylos lapus, kuriais remdamasis pripažino A. D. kaltu, tačiau dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės nepasisakė ir jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 str.

Apylinkės teismas A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pastarajam teismo posėdyje nedalyvaujant. Teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog A. D. apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Tačiau pastebėtina, jog policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. D. informavo (b. l. 3, 6), kad byla teisme bus nagrinėjama 2014-05-08. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėtą dieną teismo posėdis buvo atidėtas, sekantis posėdis numatytas 2014-05-15, taip pat pažymėta, jog 2014-05-08 išsiųsti teismo šaukimai. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo šaukimas buvo išsiųstas A. D.. Byloje taip pat nėra teismo šaukimo įteikimo pažymos, kuri patvirtintų, kad teismo šaukimas A. D. buvo įteiktas ir jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą bei laiką. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad A. D. apie 2014-05-15 teismo posėdį nebuvo pranešta, byla išnagrinėta jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką nežinant, tokiu būdu atimant iš jo galimybę gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo bei teikti jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, kviesti gynybos liudytojus. Tuo pačiu buvo pažeista ATPK 272 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismas, pripažindamas A. D. kaltu, be kita ko rėmėsi rašytiniais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6/2012). Tačiau apylinkės teismas šių reikalavimų nesilaikė, nagrinėdamas bylą ne tik neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D., tačiau į teismo posėdį nekvietė ir tiesiogiai neapklausė kaltinimo liudytojų, tokiu būdu nebuvo sudarytos sąlygos ir suteikta teisė A. D. užduoti klausimus kaltinimo liudytojams – policijos pareigūnams, kurių pateikta informacija grindžiamas kaltinimas, ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi. Neapklausus šių asmenų teismo posėdyje, iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės, iš A. D. buvo atimta teisė gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo.

Kartu pastebėtina, jog skundžiamu nutarimu buvo konfiskuotas ne A. D., o jo mamai N. D. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenų apie tai, kad N. D. apie teismo posėdį buvo pranešta, byloje taip nėra, dėl to pripažįstama, kad jai nebuvo suteikta galimybė įrodinėti, jog ji nėra atsakinga už jos automobilio panaudojimą padarant administracinį teisės pažeidimą, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir tinkama turto savininkės teisių gynyba.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o kadangi reikalingas pakankamai didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, A. D. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.