Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui G. Š., gynėjui adv. R. G., nukentėjusiajai P. L., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1931-11-27 Marijampolėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 312 str.1d., 312 str.1d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. V. išniekino kapą: 2011 m. liepos mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Kalvarijos miestelio kapinėse, esančiose Ramybės gatvėje, Kalvarijoje, ignoruodama visuomenės dorovės normas, papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju ir jo atminimu, tyčia užpylė šlapimo ant B. L. kapo pasodintų gėlių ir tokiais veiksmais išniekino B. L. kapą.

Be to, B. V. išniekino kapą: 2011 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Kalvarijos miestelio kapinėse, esančiose Ramybės gatvėje, Kalvarijoje, ignoruodama visuomenės dorovės normas, papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju ir jo atminimu tyčia numetė ant sutvarkyto V. M. kapo sudžiūvusias gėles, šiukšles, tokiais veiksmais išniekino V. M. kapą.

Apklausta teisme B. V. kalta nė dėl vienos iš jau inkriminuotų veikų neprisipažino. Parodė, kad kas liečia kaltinimą dėl B. L. kapo išniekinimo, tai to nėra padariusi, nes net nežino, kur yra kur B. L. kapas. 2011 metais liepos mėn. yra ne kartą buvusi kapuose, kur lankė savo artimųjų kapus. Prie B. L. kapo nebuvo, nes jau minėjo, kad nežino kur jis yra. Jos prie to kapo niekas negalėjo matyti, nes ten tikrai nebuvo ir jokių veiksmų neatliko. Kas liečia kaltinimą dėl V. M. kapo išniekinimo, tai tegali pasakyti tik tiek, jog žino, kad šis kapas yra prie centrinio Kalvarijos kapinių tako. Šio žmogaus kapą visuomet praeina, kuomet eina lankyti savo artimųjų kapų. Šiukšlių ant to kapo niekada nėra mėčiusi. To ir negalėjo daryti, nes kiek eidavo pro šalį, tiek prie to kapo sutikdavo nukentėjusiąją L. M.. Su ja pasisveikindavo ir nueidavo link savo kapų. Neįsivaizduoja, kokie liudytojai gali patvirtinti jos blogus veiksmus. Nebuvo tokių atvejų, kad kas nors būtų ją įspėjęs, kad ji kapuose elgiasi netinkamai. Tik pačios nukentėjusiosios gali paaiškinti, kodėl ją apkalba ir kaltina nebūtais dalykais. Abi nukentėjusiąsias pažįsta, tarp jų jokių piktumų nėra ir jų neturėję. Kapų sargas irgi niekada nieko nesakė dėl jos elgesio. Ji pati niekada negalėtų taip pasielgti.

Nukentėjusioji P. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad lankydama savo mirusio vyro B. L. kapą Kalvarijos kapinėse ne vienerius metu atėjusi prie kapo jausdavo šlapimo kvapą ir įsitikinusi, kad šlapimą ant jos vyro kapo pila B. V.. 2011 m. liepos mėn., tiksliai dienos nurodyti dabar negali, po pietų su kaimyne D. K. nuėjo į kapus ir užsiėmė vietą ant kalniuko, iš kur joms matėsi jos vyro kapas bei jų pačių nėjo lengvai pastebėti. Laukė apie dvi valandas laiko. Tada į kapus atėjo B. V.. Ji rankose nešėsi krepšius, viename iš kurių buvo indai. Ji priėjo jos vyro kapo ir išsitraukė iš krepšio turėtą jame indą ir iš jo staigiai apliejo skysčiu jos vyro kapą bei greitai pasišalino. Jos negaudė, nes nenorėjo kapuose sukelti sumaišties. Ji su D. K. priėjo prie kapo ir pamatė, kad ant kapo žydinčios gėlės yra aplietos skysčiu. Nuo kapo sklido šlapimo dvokas. Dėl to reikėjo išrauti gėles, nes jos pradėjo džiūti, kapas tapo neišvaizdus. Paskutinį kartą šlapimu aplietą vyro kapą rado 2011-09-09, po to jau nestebėjo, kadangi gėlių rudenį jau nesodino. Nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011-09-09 lankydamasi kapinėse ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, pastoviai rasdavo ant savo vyro kapo primestų šiukšlių, t.y. sudžiūvusių gėlių. Gėlės būdavo numestos ant paties kapo ir jas rasdavo po B. V. apsilankymo kapuose. Kai tik ji pamatydavo, kad B. V. pareina nuo kapų, važiuodavo pasižiūrėti savo vyro kapo. Ir kai tik nuvažiuodavo, taip ir rasdavo šiukšlių. Jos vyro kapas šiukšlinamas arba apliejamas šlapimu jau 17 metų Dėl teršiamo kapo patirdavo tiek turtinę žalą, nes reikėdavo atsodinti gėlės, tiek neturtinę žalą, t.y. būdavo labai skaudu, kad teršiamas mirusiojo vyro kapas. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, tik nori, kad B. V. atsakytų už savo neteisėtus veiksmus. Tokio B. V. elgesio priežasčių nurodyti negali, nes toks elgesys nesuprantamas. Gal B. V. yra ligonis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. M. parodė, kad jos sūnus V. M. palaidotas Kalvarijos kapinėse. 2010 m. būnant kapinėse pamatė, kad B. V. nuo K. kapų pagrobė pamerktas gėles. Tai pamačiusi, ji sugėdino B. V.. Pastaroji dėl to liko labai nepatenkinta. Po šio įvykio nuo 2010 m. vasaros pradėjo aptikti sūnaus kapą apšiukšlintą, apmėtytą senų gėlių puokštėmis, kurios atrodydavo tarsi šluotos. Būdavo primesta šiukšlių, pagalių, žemių. 2011 m. pavasarį sūnaus kapas buvo ir vėl teršiamas, todėl pradėjusi domėtis, kas teršia kapą. Iš žmonių sužinojo, kad tai daro B. V., kuri praeidama ant jos sūnaus kapo mėto šiukšles. Tada suprato, kad tai B. V. kerštas už sugėdijimą dėl svetimų gėlių grobimo. Kad būtent taip elgiasi B. V., jai sakė tai mačiusi B., Ž. Dėl sūnaus kapo teršimo ir tokio niekinimo patyrė moralinę žalą. Reiškia 5000 Lt. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui bei prašo priteisti 250 Lt. išlaidų advokato pakalbai ruošiant dokumentus apmokėti.

Liudytoja D. K. parodė, kad gyvena Gėlių g. 46 a, Kalvarijoje. Netoliese gyvena B. V., kuri apie tris metus į jos sodybos sodą per tvorą vis mėto šiukšles. Eidama Gėlių gatve pro jos valdą, B. V. iš tašės išsiima polietileninį maišelį su šiukšlėmis arba atskiras šiukšles ir meta pro tvorą. Kaimynė P. L. jai skundėsi, kad B. V. primėto šiukšlių, pila šlapimą ant jos prižiūrimo vyro B. L. kapo, kad nuolat ant kapo reikia keisti gėles, kad pats kapas dvokia šlapimu. Ji iš pradžių tuo negalėjo patikėti. Mato, kaip B. V. eidama į kapines praeina pro jos sodybą ir visąlaik nešasi su savimi du krepšius. Ką nešasi krepšiuose, ji nežino. 2011 m. liepos mėn., dabar tikslios datos pasakyti negali, su P. L. nutarė susekti B. V. Kalvarijos kapinėse. Išsirinko atokesnę vietą, iš kurios matėsi L. vyro kapas ir ją apie 2 val. stebėjo. Iš pradžių jau matė, kad B. V. buvo atėjusi į kapus. Iš stebėjimui pasirinktos vietos matė, kaip kapinėse B. V. praeidama pro B. L. kapą išsitraukė kažkokią tarą iš krepšio ir šliūkštelėjo L. kapo ir greitai nuėjo. Kad ją sulaikyti nusikaltimo vietoje, joms buvo per toli ir jos nespėjo taip greitai prieiti. Be to, nenorėjo gaudydamos B. V. pažeisti kapų rimtį. V. pasišalinus, priėjo prie L. kapo ir pamatė, kad ten augusios gėlės aplietos Po to su P. L. nuėjo prie L. kapo ir pamatė, kad ant kapo pasodintos visai šviežiai apipiltos skysčiu ir dvokia šlapimu. Kapas dvokė tarsi lauko tualetas. Buvo akivaizdu, kad B. V. išpylė ant kapo šlapimą. Dar jai žinoma, kad po pirmo teismo posėdžio B. V. jų gatvėje gyvenantiems vaikams siūlė sumokėti 50 litų, kad jie sutiktų paliūdyti, jog matę ją tvarkančią kapus.

Liudytoja I. J. B. parodė, kad jos tėvų kapai ir Macijauskų kapas yra gretimai. 2011 metų vasarą, kuomet ateidavo į kapus, nuolat rasdavo ant Macijauskų kapo šiukšlių, stagarų, nudžiūvusių gėlių. M. klausė, kas čia darosi. Ji papasakojo, kad jai už pastebėtą gėlių vagystę nuo svetimų kapų keršija tokiu būdu B. V.. Paskutinį kartą, gal liepos mėnesį matė, kaip ant Macijauskų kapo primesta daug sudžiūvusių kardelių sename laikraštyje. Pamatė, kad apačioje stovi L. M. ir su kažkuo šneka, o už 50 metrų ant suoliuko sėdi B. V.. Po to atvyko policija. Ji pati nematė, kas metė šiukšles. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, jau nepastebėjo, kad kapas būtų šiukšlinamas.

Liudytoja B. O. M. parodė, kad 2001 metų vasarą, galimai liepos mėn., tvarkė savo tėvų kapus Kalvarijos kapinėse. Matė, kaip B. V. atėjo į kapus, su savimi atsinešė nuvytusių gėlių puokštę, kuri atrodė tarsi bjauri šluota ir paleido ją į Macijauskų šeimos kapus. B. V. liepė taip nesielgti ir paimti nuo kapo šiukšles, tačiau ji nereagavo. Paėjo toliau ir sustojo prie Marcinkevičių kapų. Tada pasiėmė šiūpėlaitę ir į su savimi turėtą krepšį pradėjo nuo kapo kasti žemę. Apie tokį jos elgesį iškart pranešė kapų sargui.

Liudytojas D. N. parodė, kad dirba Kalvarijoje kapų prižiūrėtoju. Eilę metų buvo nusiskundimų, kad B. V. numeta šiukšles ant žmonių kapų. Pats asmeniškai to nematė. L. M. jam sakė, kad vieną kartą subarė B. V. dėl gėlių ėmimo nuo svetimų kapų, ir tada pradėtas šiukšlinti jos kapas. Vieną karą jam besikalbant su V., prie jų priėjo B. V. sakė, kad jei žinotų, kur Linkevičius palaidotas, padėtų ant jo kapo gėlių. Jai į tai nieko neatsakė. Po kiek laiko nuėjo prie M. kapo ir rado ant jo numestus senus nuvytusius kardelius. M. tada sakė, kad B. V. numetė šiukšlių ant M. kapo.

Kaltinamosios kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: liudytojos R. Ž. liudytojo apklausos protokolu, iš kurio seka, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. L. M. jai pasiguodė, kad teršiamas jos sūnaus kapas ir nurodė, kad tai daro B. V.. 2011-09-18 apie 14.30 val. Kalvarijos kapinėse pastebėjo B. V.. Taip pat praeidama pro L. M. sūnaus kapą matė, kad ant jo primėtyta sudžiūvusių gėlių. Apie tai informavo L. M.. Kad B. V. terštų kapus, pati nemačiusi, apie tai žino tik iš L. M.(b.l.28); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji P. L. Kalvarijos miesto kapinėse parodė savo vyro B. L. kapą, kurį išniekino B. V.(b.l.24-26); Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji L. M. Kalvarijos miesto kapinėse parodė savo sūnaus V. M. kapą, kurį išniekino B. V.(b.l.17-19); 2012-01-24 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-27/2012, iš kurio matyti, kad B. V. pavojingų visuomenei veikų, kurių padarymu įtariama, metu jokia psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. Ji visiškai suvokė savo veikų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus. Šiuo metu B. V. jokia psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu neserga. Ji visiškai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali būti apklausiama ikiteisminiame tyrime, dalyvauti teisme bei duoti parodymus. B. V. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas. Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės jai netaikytinos(b.l.45-46).

Nors kaltinamoji savo kaltę neigia, teismas ją aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu laiko pilnai įrodyta. Tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir sudaro vieningą visumą. Jie patvirtina B. V. įvykdžius jai inkriminuotus veiksmus. Netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojai, būtų dėl lokių nors priežasčių suinteresuoti apkalbėti kaltinamąją. Teismas atsižvelgia į tai, kad visi procese dalyvavę ir B. V. apkaltinamuosius parodymus davę asmenys, juos davė būdami prisiekę ir įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Todėl jais nesiremti teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu, teismas nustatė, kad abiem B. V. inkriminuotais atvejais, ji ignoruodama visuomenės dorovės normas, papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju ir jo atminimu, tyčia išniekino B. L. bei V. M. kapus. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad B. V. pasirinktu būdu kerštavo nukentėjusiosioms. Būtent pasirinktas jos keršto būdas ir įrodo, jog abi veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Abiem atvejais jos veikos pagal LR BK 312 str.1d. kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šių nusikaltimų požymius.

Byloje L. M. pareiškė 5000,00 Lt. civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Jį grindžia tuo, kad Minėta, kad B. V. savo neteisėtais veiksmais išniekino sūnaus V. M. kapą. Kiekvienai motinai vaiko netektis sukelia stiprų dvasinį išgyvenimą ir emocinį sukrėtimą. Vykdydama savo motinišką pareigą, prižiūrėjo sūnaus kapą. Dėl ciniškų B. V. veiksmų, kuriais buvo išniekintas sūnaus kapas, ji prarado psichinę ir dvasinę pusiausvyrą, patyrė didelį nusivylimą ir liūdesį. B. V. veiksmai multiplikavo patirtus išgyvenimus dėl sūnaus netekties, privertė ją jaustis pažeminta, nesugebėjusia ne tik išsaugoti sūnaus, bet net neįstengiančia užtikrinti elementariausios tvarkos ant jo kapo. Todėl prašo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 250,00 Lt. advokato, rengusio dokumentus bylai, išlaidoms padengti.

B. V. civilinio ieškinio nepripažįsta. Nurodo, kad nepadariusi nusikaltimo, todėl ir negalima jos civilinė atsakomybė.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiosios L. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškinys yra mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji padarė tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmė- nukentėjusiesiems sukelti dvasiniai išgyvenimai dėl artimųjų kapų išniekinimo. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji L. M. partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Be to teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios B. V. veiksmus nusikaltimo darymo metu, kurie buvo ciniški, ignoruojantys visuomenės dorovės normas, papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju ir jo atminimu. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį. B. V. yra pensininkė, neturi nekilnojamojo ar kilnojamo turto. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai L. M. iš kaltinamosios B. V. priteistina 1000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.), todėl nukentėjusiajai L. M. priteistinos išlaidos jai dokumentus ruošusio advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito ir kitų dokumentų(b.l.86-88), seka, kad nukentėjusioji turėjo 250,00Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), ši suma priteistina iš kaltinamosios L. M. naudai.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

B. V. įvykdytos veikos, numatytos LR BK 312 str.1d., yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).

Teismas atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia, į tai jog B. V. yra pensininkė, sulaukusi 82 metų amžiaus, administracine tvarka nebausta, seniūnės charakterizuojama neigiamai, neteista.

LR BK 312 str.1d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad B. V. priversti ateityje laikytis įstatymų ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, yra pakankama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis žemesnis nei sankcijos vidurkis ir taikant specifinius draudimus(BK 48 str.7d.). Kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

B. V. pripažinti kalta pagal LR BK 312 str.1d.(V. M. kapo išniekinimas) ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei penkių metrų atstumu prie V. M. kapo.

Pripažinti kalta pagal LR BK 312 str.1d.(B. L. kapo išniekinimas) ir nuteisti laisvės apribojimu 9(devyniems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei penkių metrų atstumu prie B. L. kapo.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę skirti 1(vienerius) metus laisvės apribojimo, bausmės vykdymo metu uždraudžiant prisiartinti mažiau nei penkių metrų atstumu prie V. M. bei B. L. kapų.

Iš B. V. priteisti L. M. naudai 1000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 250,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

advokato pagalbai apmokėtiadvokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.