Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-18 · Byla Nr. 2SA-278-104/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
2SA-278-104/2012
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00814-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Pareiškėjas
N. V.
Kreditorius
L. S., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2SA-278-104/2012
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00814-2012-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11.;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9676-809/2012 pagal pareiškėjos N. V. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų (suinteresuoti asmenys išieškotoja L. S., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-12-16 sprendimu nustatė nepilnametės D. K. gyvenamąją vietą kartu su motina L. S. jos gyvenamojoje vietoje ir įpareigojo pareiškėją N. V. perduoti D. K. jos motinai L. S.. Sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką nukreipta vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo terminą ir tvarką, o būtent: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kasdien rengiami L. S. ir D. K. susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė. Ne vėliau kaip keturioliktą dieną D. K. perduodama motinai L. S.. L. S. ir D. K. susitikimus ir vaiko perdavimą įpareigoti organizuoti Kauno miesto ir Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriai.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą 2011-12-21 priėmė vykdyti antstolė S. V. ir 2011-12-27 patvarkymu įpareigojo pareiškėją N. V. perduoti D. K. jos motinai 2011-12-30, 12 val. (1 t., b.l. 210, 190, 183).

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. nurodytą sprendimą geruoju vykdyti atsisakė, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 03 22 nutartimi nutarė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalį dėl D. K. perdavimo jos motinai L. S., leisti vykdyti prievarta (pašalinant kliūtis perduoti mergaitę motinai) t.y. paimti D. K. iš jos buvimo vietos, vykdymo veiksmus atlikti ir ne darbo dienomis. Teismas konstatavo, kad delsimas vykdyti mergaitės perdavimą būtų nepriimtinas, kadangi 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis perduoti vaiką, buvo nukreiptas vykdyti skubiai, o byloje priimtas sprendimas turi ypatingą svarbą L. S. ir jos mažametės dukters D. K. neturtinėms teisėms ir interesams, delsimas vykdyti byloje priimtą sprendimą būtų nepriimtinas, kadangi laiko veiksnys gali turėti neatitaisomų vaiko ir motinos, su kuria ji negyvena, santykiams. Teismas konkrečios teismo sprendimo vykdymo tvarkos nenustatė, tai palikdamas sprendimą vykdančio antstolio kompetencijai.

Antstolė S. V. 2012-03-23 priėmė patvarkymą sprendimą vykdyti skubiai 2012-03-23 10 val. 30 min, tačiau nurodytu laiku mergaitės perdavimas motinai nepavyko.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, prašydama antstolės S. V. veiksmus perduodant mažametę D. K. išieškotojai L. S. 2012-03-23 (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtais (1t., b.l. 1, 10).

Nurodė, kad 2012-03-23 į pareiškėjos tėvų gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini) kur tuo metu buvo D. K., atvykus Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, psichologei, išieškotojai L. S. bei mažametės D. K. apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems asmenims, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė informavo, jog šiandien vyks suplanuotas L. S. ir D. K. susitikimas. Tokiam jų susitikimui buvo skirtas vienas tėvų namo kambarys, kuriame be pašalinių bendravo L. S. ir D. K.. Neužilgo į pareiškėjos tėvų namą atvyko antstolė S. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas T. S..

Pareiškėjos teigimu, L. S. atskirai bendraujant su dukra, D. K. apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems bei vykdantiems asmenims ir antstolei S. V. bei T. S. stovint minėto namo koridoriuje ir į kambarį, kuriame vyko susitikimas, užėjus pareiškėjos tėvams, kažkam iš prieš tai nurodytų asmenų žodžiu buvo duota komanda „Imam". Po ko visi minėti asmenys įsiveržė į kambarį, kuriame vyko L. S. ir D. K. susitikimas. Anot pareiškėjos, pamačiusi į kambarį įeinančius kaukėtus asmenis, pareiškėjos globotinė D. K. pribėgo prie kambaryje buvusios savo močiutės (pareiškėjos motinos) L. K. ir stipriai ją apsikabino. Prie apsikabinusių viena kitą mažametės ir jos močiutės, pribėgo L. S. ir pradėjo tempti mergaitę iš priekio, o iš nugaros pribėgęs apsaugos darbuotojas bandė D. K. prievarta atplėšti nuo jos močiutės. L. S. naudojant fizinę prievartą mergaitės atžvilgiu ir bandant ją atplėšti nuo močiutės, tą patį bandydamas padaryti apsaugos darbuotojas abiem rankomis iš nugaros paėmė pareiškėjos motiną ir tempdamas ją kartu su mažamete parvertė ant žemės. Nepilnametė D. K., išsigandusi tokių veiksmų, pradėjo verkti ir šaukti, tuo parodydama savo nenorą važiuoti kartu su L. S.. Bandydami atplėšti D. K. nuo jos močiutės, L. S. ir mergaitės apsaugos darbuotojas dar kurį laiką naudojo fizinę prievartą, dėl ko D. K. buvo fiziškai sužalota. Šiuos veiksmus stebėdami, antstolė S. V., Kauno apskrities VPK PS viršininkas T. S. ir D. K. apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantis pareigūnas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sustabdytas neteisėtas prievartos bei smurto vartojimas vaiko atžvilgiu. Dėl prieš tai nurodytų L. S. ir D. K. apsaugos darbuotojo neteisėtų veiksmų mažametė D. K. buvo sužalota ne tik fiziškai, bet ir patyrė didelę psichologinę traumą, dėl ko mergaitei buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Pareiškėja teigia, kad antstolė, vykdant vaiko perdavimą, galimai viršijo savo įgaliojimus, kadangi net nebuvo informavusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų apie ketinimą prievarta vykdyti teismo sprendimą dėl D. K. perdavimo motinai, o priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, tiek L. S., tiek mažametės apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantys ir vykdantys pareigūnai neturėjo teisės naudoti fizinės prievartos ir smurto mažamečio vaiko atžvilgiu, todėl antstolė bei Kauno apskrities VPK PS pareigūnas turėjo nedelsiant imtis veiksmų fizinio smurto vartojimui nutraukti. Dėl tokių antstolės S. V. neteisėtų veiksmų, mažametei D. K. buvo padaryta didelė žala.

Antstolė S. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2012-04-18 patvarkyme dėl pareiškėjos skundo netenkinimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 12 16 sprendimas dėl įvairių pareiškėjos skundų per ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį nebuvo įvykdytas, todėl siekiant operatyviau ir sėkmingiau įvykdyti sprendimą, taip pat siekiant, kad apie sprendimo vykdymą informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims, buvo nuspręsta mergaitės perdavimą vykdyti 2012-03-23 mergaitės buvimo vietoje, po pasimatymo su jos motina. 2012-03-23 apie 11.00 val. jai ir Kauno apskrities VPK PS viršininkui T. S. atvykus į K. šeimos namus, kur tuo metu buvo D. K. ir įėjus į namus pro neužrakintas duris, kur didžiajame kambaryje prie stalo sėdėjo D. K. ir L. S., ir kuriame taip pat buvo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė, psichologė, mergaitės seneliai bei pareiškėjos teta, o koridoriuje buvo trys apsaugos darbuotojai, ji Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei įteikė raštą dėl mergaitės perdavimo mamai. Tuo pačiu kambaryje buvusių šeimos narių – L. K., V. K. ir A. S. - buvo paprašyta palikti patalpą, nes joje vyksta mergaitės ir mamos susitikimas, kuriame negali dalyvauti pašaliniai asmenys. Tęsiantis pasimatymui, antstolė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, policijos atstovas, mergaitės seneliai, A. S. ir jos sūnus (filmavęs įvykius) išėjo į koridorių. Praėjus maždaug pusvalandžiui, antstolė žodžiu informavo, kad dabar Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė perduos mergaitę motinai. Tai išgirdę, pro duris, prie kurių stovėjo antstolė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė, policijos pareigūnas T. S., į patalpą su riksmais įsiveržė L. K., A. S. ir V. K.. Šis triukšmas ir riksmai išgąsdino mažametę D. K., kuri tuo metu stovėjo šalia motinos L. S., todėl mergaitė atšoko nuo mamos ir apsikabino močiutę. Į policijos pareigūno pastabą L. K., kad ji trukdo vykdyti sprendimą, L. K. atsakė, kad mergaitė niekur neis ir ji neleis mergaitės išvežti. L. S. bandant paimti mergaitę už rankos, įvyko susistumdymas. Tuo metu apsaugos darbuotojai bandė atitraukti L. K. ir V. K. nuo mažametės, kad mergaitė nebūtų fiziškai sužalota, nes jie atsako už mergaitės saugumą. Mergaitė, seneliai ir A. S. atsidūrė ant grindų. Kilus grumtynėms, antstolė paprašė patalpoje buvusio policijos atstovo T. S., kad šis pakviestų į namo vidų policijos pareigūnus, nes reikia pašalinti sprendimo vykdymo metu atsiradusias kliūtis bei nutraukti grumtynes, nes mažametę gali sužaloti, tačiau T. S. nurodė, kad policijos pareigūnai į vidų neis. Siekdama nutraukti grumtynes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pasakė, kad vaiko perdavimas nutraukiamas, mergaitė lieka pas senelius ir atsisakė vykdyti teismo sprendimą, argumentavo, kad D. K. reikalinga medikų pagalba.

Nurodė, kad mergaitės perdavimo metu nei ji, nei policijos pareigūnas, nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, nei psichologė, nei L. S., nei apsaugos darbuotojai prieš mergaitę smurto nenaudojo. Mergaitę savo fiziniais veiksmais sužalojo ir teismo sprendimo vykdymui trukdė L. K., V. K. ir A. S., o jos sūnus visą laiką filmavo įvykius nuo antstolės atėjimo į namus momento. Pareiškėjos teiginys, kad dėl L. S. ir D. K. apsaugos darbuotojo veiksmų mažametė buvo sužalota, yra visiškai nepagrįstas, nes priverstinio sprendimo vykdymo metu šie pareigūnai atliko savo pareigą, siekė apsaugoti mažametę nuo jos sveikatai iškilusio pavojaus, kai mergaitę prie savęs prisispaudė ir kartu su mergaite nugriuvo L. K..

Antstolė teigia, kad 2012-03-23 vykdant priverstinį D. K. perdavimą jos motinai L. S., ji nepiktnaudžiavo tarnyba ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, bei laikėsi įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatytos tokio pobūdžio (dėl vaiko perdavimo) teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Visoms vaiko perdavime dalyvaujančios institucijoms, policijai ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijai, buvo surašyti prašymai ką kokia institucija turi daryti vykdant priverstinį vaiko perdavimą išieškotojai, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 764 straipsnio 4 dalis.

Antstolė pažymėjo, kad laikina mergaitės globėja N. V. (pareiškėja) turėjo pareigą paruošti (fiziškai, psichologiškai) mergaitę perdavimui motinai, tačiau to daryti visiškai nesistengė, kas matyti iš antstolei pateiktų dokumentų. Antstolei pateiktose psichologų išvadose dėstoma, kad mamai ir mergaitei bendrauti trukdo ribota erdvė, per didelis žiniasklaidos, visuomenės dalyvavimas susitikimų vietose, kad mergaitės reakcijas į mamos siūlymus kur nors vykti įtakoja ne pačios mergaitės reakcija, o jos aplinkos suaugusių žmonių išsakyti teiginiai. Psichologų išvadose teigiama, kad stebima, kad iš globėjos pusės stokojama užtikrinimo, kad mergaitė bendrautų su biologine mama, nekeliant papildomų įtampų dėl konfliktinių santykių tarp globėjos ir mamos, kad staigų mergaitės ir savijautos pasikeitimą galima sieti su įtampa, kurią ji patiria, kai išgirsta apie konfliktinį santykį tarp globėjos ir mamos, taip pat išvadose kalbama ir apie tai, kad mamos ir mergaitės susitikimų metu ir namuose būna ne tik seneliai, bet ir daug kitų žmonių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams rekomenduojama ieškoti galimybių užtikrinti kuo saugesnę ir ramesnę aplinką mergaitei. Antstolė nurodo, kad iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėja ne kartą yra atsisakiusi vežti mergaitę į pasimatymus su motina. 2011-12-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame posėdyje pareiškėja buvo įpareigota kaip globėja besąlygiškai vykdyti nustatytą vaiko bendravimo su motina tvarką, paruošti globotinę susitikimui ir užtikrinti jos pristatymą, įpareigota vykdyti teismo sprendimą dėl D. K. perdavimo motinai, paruošti mergaitę perdavimui ir pristatyti į numatytą vietą, tačiau nei vieno įpareigojimo neįvykdė. Iš antstolei pateiktos psichologo rekomendacijos matyti, kad mergaitės globėja ir jos gyvenamoji aplinka nesistengė tinkamai parengti vaiką perdavimui mamai, kad mergaitė bus psichologiškai traumuojama abiem atvejais: tiek perdavus mergaitę mamai, kai ji yra nepasirengusi, tiek mergaitei liekant su globėja ir tik epizodiškai matantis su mama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad iš dalies sutinka su pareiškėjos skundu, nes dėl antstolės nepakankamo bendradarbiavimo su institucijomis, kurios turėjo dalyvauti vaiko perdavimo procedūroje, teismo sprendimo įvykdyti nepavyko. Nurodo, jog apie antstolės veiksmus iki 2012-03-23 jos atvykimo į mergaitės ir motinos bendravimo vietą, taipogi vaiko perdavimo dieną nebuvo gavęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarties dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Tą dieną į eilinį suderintą motinos ir vaiko bendravimą atvykusi Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistė A. V. nei su D. K. laikinosios globos byla, nei su teismo byla nebuvo susipažinusi. Minėtai specialistei buvo žinoma tik tiek, kad vyksta motinos ir vaiko bendravimai ir ji tą dieną turi užtikrinti netrukdomą mergaitės ir motinos bendravimą. Bandant perduoti vaiką motinai, ant mergaitės užgriuvo suaugę asmenys, mergaitės fizinei ir psichologinei būklei kilo pavojus (tai konstatavo ir kartu buvusi psichologė), todėl vyr. specialistė A. V. veikė vadovaudamasi CPK 764 straipsnio 6 dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad antstolė veikė teisėtai ir neviršydama savo kompetencijos, CPK 764 str. nustatytos teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimo išieškotojui tvarkos (vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui) nepažeidė. Teismas nurodė, kad sprendimų dėl vaikų perdavimo vykdymą CPK 764 straipsnyje nustatyta tvarka reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. IR-352), kurioje numatyta, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant, ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą 771 straipsnyje nustatyta tvarka (25 punktas).

Išanalizavus vykdomosios bylos medžiaga, pareiškėjos pateiktą vaizdo įrašą, teismas padarė išvadą, kad antstolė įvykdė visas minėtos instrukcijos reikalingos vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, sąlygas, t.y., buvo gauta informacija iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, priimtas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, pareiškėjai N. V. nevykdžius patvarkymų surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai (2011-12-30 ir 2012-01-11), CPK 771 str. nustatyta tvarka buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo N. V., galiausiai kreiptasi į teismą dėl vaiko perdavimo prievarta. Antstolė S. V. 2012-03-23 priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo 2012-03-23 nuo 10.30 val. bei pateikė skubų prašymą Kauno apskrities VPK viršininkui A. K., užtikrinant policijos pareigūnų dalyvavimą viešajai tvarkai palaikyti ir pašalinti kliūtis, jei tokių bus, perduodant mergaitę motinai bei Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriams, be to apie atliekamus veiksmus informavo išieškotojos L. S. apsaugos darbuotojus. Antstolė, naudodamasi savo diskrecijos teise, pagrįstai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai įvykdymo. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas tokio pobūdžio teismo sprendimą, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui.

Dėl pareiškėjos teiginio, jog 2012-03-23 antstolė organizavo priverstinį mažametės perdavimą jos motinai L. S., tam pasitelkdama kaukėtus apsaugos valdybos pareigūnus, ko pasėkoje ne tik buvo padaryta didelė psichologinė trauma, o tuo pačiu ir didelė neturtinė žala mažametei, teismas nurodė, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos pareigūnai dalyvavo 2012-03-23 vaiko perdavimo metu, nes vykdė jiems įstatymų nustatytas funkcijas saugoti valstybės saugomus asmenis D. K. ir L. S.. Antstolės 2012-03-23 patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriuo patvarkyta apie atliekamus veiksmus telefonu informuoti išieškotojos L. S. apsaugos darbuotojus (patvarkymo 5 punktas), negali būti vertinamas kaip konkrečių nurodymų šiems pareigūnams davimas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 7 straipsnis numato vieną iš apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių - fizinę asmens apsaugą. Įstatymas apibrėžia pareigūnų, vykdančių asmens fizinę apsaugą, įgaliojimus, todėl, kilus grėsmei saugomiems asmenims, antstolė neturėjo pagrindo duoti nurodymus pareigūnams, veikiantiems pagal minėtą įstatymą.

Teismas taip pat nustatė, kad Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo žinoma apie susidariusią situaciją dėl mažametės D. K. teismo sprendimo nevykdymo, todėl skyriaus darbuotojai, dalyvavusiai 2012-03-23 teismo sprendimo vykdyme, neturėjo būti reikalingas specialus išankstinis pasiruošimas. Ji pagal teisės aktuose nustatytas pareigas žinojo ar privalėjo žinoti neturtinių teismo sprendimų vykdymo tvarką ir vykdyti privalomus antstolės nurodymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 6.5 punktas numato vieną svarbiausių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriaus uždavinių – bendradarbiauti su valstybės, savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimais. Šių nuostatų 7.14. punktas numato, jog viena iš funkcijų yra dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka vykdymo procese, vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus vaiko atžvilgiu. Nuostatų 23.2 punktas numato, kad skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, savo darbe vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir pareigybių aprašymais.

Dėl pareiškėjos skunde nurodyto teiginio, kad antstolės S. V. neteisėtų veiksmų, mažametei D. K. buvo padaryta didelė žala, teismas konstatavo, kad susipažinus su pareiškėjos pateikto video įrašo apie antstolės S. V. organizuotą vaiko perdavimą 2012-03-23 fragmentu, matyti, jog antstolės nurodymu joks smurtas mažametės mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas, o kliūtis sprendimui įvykdyti ir nutraukti veiksmus, kuriais priešinamasi teismo sprendimo vykdymui privalėjo pašalinti antstolės pakviesti policijos pareigūnai, dalyvavę priverstiniame teismo sprendimo vykdyme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –antstolės S. V. veiksmus 2012-03-23 perduodant mažametę D. K. išieškotojai L. S., pripažinti neteisėtais. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nutartyje visiškai neįvertinti jos skunde nurodyti motyvai, nepasisakyta, kad teismo sprendimą vykdė mažametės D. K. apsaugą. Taip pat nutartyje nepasisakyta dėl to, kad antstolė S. V. sudarė sąlygas L. S. ir mažametės D. K. apsaugą nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems bei vykdantiems pareigūnams naudoti prievartą vaiko atžvilgiu. Taip pat nutartyje neįvertinta Teismo medicinos specialisto išvada apie mažametės sužalojimus 2012-03-23 ir potrauminio stresą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. K. nustatytas vienas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje ir du odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėse ir viena poodinė kraujosruva kairėje pažasties duobėje. Psichikos sveikatos centro D. K. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad mergaitės psichikos būklė po kovo 23 dieną patirtos fizinės ir emocinės prievartos pakito, simptomai išryškėjo per porą savaičių nuo traumuojančio įvykio ir tebesitęsia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos N. V. teiginiai yra nepagrįsti, nes skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl jos skunde nurodytų motyvų. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimas per ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį nebuvo įvykdytas, todėl siekiant operatyviau jį įvykdyti ir kad informacija apie jo vykdymą nebūtų atskleista tretiesiems asmenims, buvo nuspręsta mergaitės perdavimą vykdyti 2012-03-23 jos buvimo vietoje, po pasimatymo su motina. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK viršininkui A. K. buvo pateiktas prašymas palaikyti viešąją tvarką ir pašalinti kliūtis, jei tokių bus, perduodant mergaitę motinai. N. V. teiginys, kad dėl L. S. ir D. K. apsaugos darbuotojų veikos mažametė buvo sužalota fiziškai ir patyrė didelę psichologinė traumą, taip pat yra nepagrįstas, nes mergaitę sužalojo jos seneliai ir pareiškėjos teta, savo neadekvačiu elgesiu pažeisdami vaiko interesus ir traumuodami mažametę psichologiškai. Antstolė nurodo, kad vykdant 2012-03-23 priverstinį D. K. perdavimą jos motinai L. S. ji nepiktnaudžiavo ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, bei lakėsi įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nustatyto tokio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo tvarkos, o pareiškėja, kaip laikina mergaitės globėja nei psichologiškai, nei fiziškai neparuošė mergaitės perdavimui jos motinai, nors 2011-12-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame posėdyje buvo įpareigota tą padaryti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjos N. V. argumentas, kad teismas nevertino jos pateiktų įrodymų dėl mažametės sužalojimo, išsivysčiusio potrauminio streso sutrikimo, yra visiškai nepagrįstas, nes teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad antstolės nurodymu smurtas prieš mažametę mergaitę naudojamas nebuvo. N. V. teiginiai dėl fizinės prievartos naudojimo prieš D. K. yra visiškai nepagrįsti, fiziniais veiksmais mergaitę traumavo L. K., V. K. ir A. S..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas, o nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str., 338 str.). Konstatuojama, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad pareiškėjai N. V. atsisakius gera valia vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalį dėl nepilnametės D. K. perdavimo jos motinai L. S., Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 03 22 nutartimi sprendimo dalį dėl D. K. perdavimo jos motinai L. S. leido vykdyti prievarta - pašalinant kliūtis perduoti mergaitę motinai, paimti D. K. iš jos buvimo vietos, vykdymo veiksmus atlikti ir ne darbo dienomis. Nutartimi teismas konstatavo, kad delsimas vykdyti mergaitės perdavimą būtų nepriimtinas, kadangi 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, įpareigojantis perduoti vaiką, buvo nukreiptas vykdyti skubiai, o byloje priimtas sprendimas turi ypatingą svarbą L. S. ir jos mažametės dukters D. K. neturtinėms teisėms ir interesams, delsimas vykdyti byloje priimtą sprendimą būtų nepriimtinas, kadangi laiko veiksnys gali turėti neatitaisomų vaiko ir motinos, su kuria ji negyvena, santykiams. Teismas konkrečios teismo sprendimo vykdymo tvarkos nenustatė, tai palikdamas sprendimą vykdančio antstolio kompetencijai.

Esant tokioms teismo argumentams, antstolė S. V. 2012-03-23 priėmė patvarkymą sprendimą vykdyti skubiai 2012-03-23 10 val. 30 min, (tuo metu, kai vyko mergaitės pasimatymas su motina pareiškėjos tėvų namuose, dalyvaujant Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės nustatytu laiku mergaitės perdavimas motinai nepavyko dėl to, kad pareiškėjos šeimos nariai (tėvai ir teta) įsiveržė į kambarį kur vyko pasimatymas mergaitės su mama ir savo veiksmais - neadekvačiu elgesiu sutrukdė sprendimo vykdymui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl antstolės S. V. veiksmų teisėtumo, kad antstolė veikė teisėtai ir neviršydama savo kompetencijos. Kadangi pirmosios instancijos išvados išdėstytos aukščiau, tai apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad skundžiama nutartis priimta visiškai neįvertinus jos skunde nurodytų motyvų, yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip minėta anksčiau pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjos teiginių.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad nutartis priimta neįvertinus pateiktų įrodymų dėl mažametės sužalojimo ir išsivysčiusio potrauminio streso. Iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų kopijų - 2012-03-23 teismo medicinos specialisto išvados Nr. 0015/12 (2t., b.l. 194) matyti, kad 2012-03-23 D. K. buvo padaryta žala – jai nustatytas vienas odos nubrozdinimas kaklo-krūtinės dešinėje bei du odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje, viena poodinė kraujosruva kairėje pažasties duobėje, o iš Psichikos sveikatos centro 2012-05-07 medicinos dokumentų išrašo (2t., b.l. 180) matyti, kad D. K. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Minėtame dokumente nurodoma, kad mergaitės psichikos būklė pakito po 2012-03-23 patirtos fizinės ir emocinės prievartos, netikėtai bandant jėga paimti iš globėjos ir senelių namų, kuriuose ji augo pastaruosius metus. Tai gi, iš minėtų specialistų išvadų matyti, kad žala vaikui neabejotinai buvo padaryta. Tačiau išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėti D. K. sužalojimai ir išsivystęs potrauminis stresas nebuvo antstolės S. V. elgesio pasekmė, nes nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp antstolės teisėtų veiksmų ir kilusių vaikui padarinių, fizinio ir psichinio sužalojimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia bylos dalyvių paaiškinimais bei objektyviu įrodymu - pareiškėjos pateiktu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad stresinę situaciją ir grumtynes (kurių metu buvo sužalota mergaitė) sukėlė savo neadekvačiu elgesiu pareiškėjos šeimos nariai (tėvai ir teta) įsiveržęs į kambarį, kur vyko pasimatymas mergaitės su mama.

Tai gi, darytina išvada, kad pagrindinė D. K. padarytos tiek fizinės, tiek psichologinės žalos priežastis yra tiek pačios pareiškėjos šeimos narių aktyvūs veiksmai, neleidžiant antstolei tinkamai įvykdyti teismo sprendimo ir be prievartos perduoti dukters jos motinai L. S. 2012-03-23, tiek pareiškėjos veiksmai iki šios dienos, t.y. atsisakymas savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti mergaitę motinai, mergaitės psichologinis ir fizinis neparuošimas perdavimui jos motinai, nors 2011-12-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame posėdyje pareiškėja buvo įpareigota tą padaryti.

Pareiškėja savo atskirąjame skunde teigia, kad antstolė S. V. sudarė sąlygas L. S. ir D. K. apsaugą vykdantiems pareigūnams naudoti prievartą vaiko atžvilgiu ir tos prievartos nenutraukė. Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas apibrėžia pareigūnų, vykdančių asmens fizinę apsaugą, įgaliojimus, todėl asmenims, veikiantiems pagal minėtą įstatymą, antstolė jokių privalomų nurodymų duoti negalėjo. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir iš pareiškėjos N. V. pateikto 2012-03-23 įvykių video įrašo, kilus grumtynėms sprendimo vykdymo metu, L. S. ir D. K. apsaugą vykdantys pareigūnai nenaudoja prievartos vaiko atžvilgiu, o vykdė savo pareigas.

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, kad dabartiniu metu nepilnametė D. K. gyvena su motina L. S., todėl pareiškėja neteko vaiko globėjos teisių ir neturi procesinio pagrindo ginti nepilnametės D. interesus, todėl nutartis negali būti panaikinta ir dėl šių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius