- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-257/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- O. P., R. L., A. L., A. Z.
- Ieškovas
- Ė. M. P.
- Trečiasis asmuo
- K. P., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ė. M. P. ir atsakovų O. P. , A. L. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-60-278/2009 pagal ieškovės Ė. M. P. ieškinį atsakovams O. P. , R. L. , A. L. , O. P. , A. Z. , tretiesiems asmenims K. P. , Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. B. , VĮ „Registrų centras“ dėl įgaliojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2000 m. kovo 17 d. O. P. išduotą įgaliojimą bei šio įgaliojimo pagrindu sudarytus pirkimo - pardavimo sandorius, tai yra O. P. 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su O. P. , kuriai parduotas 16,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 39,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2002 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. L. ir A. L. parduotas 20 ha žemės sklypas, iš jo 19,81 ha miško, esantis (duomenys neskelbtini) bei O. P. 2007 m. spalio 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. Z. buvo parduotas 39,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 16,99 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei įpareigoti atsakovus grąžinti jai ginčo sklypus, o negalint jų grąžinti, priteisti iš O. P. ginčijamų žemės sklypų indeksuotą vertę pinigais, tai yra 153 006 Lt. Nurodė, jog 2006 m. sužinojo, kad 2000 m. kovo 17 d. ji sudarė įgaliojimą, kuriuo O. P. suteikė teisę valdyti ir tvarkyti visą jai priklausantį turtą. Taip pat nurodė, jog nuo 1981 m. vasario 5 d. pastoviai gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl aplinkos suvokimas jai yra apsunkintas ir ji neprisimenanti, kad būtų pasirašiusi įgaliojimą, o jei tokį įgaliojimą pasirašiusi, tai ginčijamas įgaliojimas nebuvo jos valios išraiška. Nurodė, jog įgaliojimą galėjo pasirašyti visiškai nesuvokdama pasirašomo dokumento esmės, o tuo pačiu ir pasekmių. Be to, 2006 m. balandžio mėn. sužinojo, kad atsakovė O. P. 2002 m. gruodžio 21 d. bei 2002 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė jai priklausančius žemės sklypus giminaičiams – atsakovams R. L. , A. L. , O. P. . Teigė, kad O. P. ir jos giminaičiai pasinaudojo jos senatve, sunkia sveikatos būkle ir pusvelčiui išpardavė jai priklausantį turtą. O. P. , siekdama išvengti galimų teisinių pasekmių ir turto grąžinimo ieškovei, 16,99 ha ir 39,52 ha žemės sklypus 2007 m. spalio 4 d. pardavė A. Z. , todėl šie sandoriai yra apsimestiniai. Be to, O. P. , turėdama jos įgaliojimą, nepateikė jai jokios ataskaitos apie ruošiamus sudaryti ar įvykdytus sandorius, už parduotą turtą iki šiol nėra su ja atsiskaičiusi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos O. P. , atstovaujančios Ė. M. P. , 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. P. buvo parduotas 16,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos O. P. , atstovaujančios Ė. M. P. , 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. P. buvo parduotas 39,52 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos O. P. , atstovaujančios Ė. M. P. , 2002 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. L. ir A. L. buvo parduotas 20 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažinęs šį sandorį negaliojančiu, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovus R. L. ir A. L. grąžinti žemės sklypą ieškovės Ė. M. P. nuosavybėn, priteisė iš atsakovės O. P. ieškovei Ė. M. P. 28 255 Lt už parduotus žemės sklypus. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, kad dėl psichikos ligos jai yra apsunkintas aplinkos suvokimas, nes kitoje byloje atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad ieškovė neturi jokio psichikos sutrikimo, o pagal esamą sveikatos būklę ji gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad įgaliojimą suteikė klysdama. Ji patvirtino, kad atsakovei O. P. buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, gauti jos pensiją, kad notarė išaiškino įgaliojimu atsakovei suteikiamas teises, todėl, teismo nuomone, ieškovė, būdama 65 metų amžiaus, suprato šio įgaliojimo pasekmes, nes nepateikė jokių įrodymų, kad ji ginčo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios ji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, ar ginčo sandorio sudarymo metu buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, kad nesuprato sudaromo veiksmo ir suklydo. Teismas taip pat nurodė, kad O. P. 2002 m. gruodžio 21 d. sudarydama 39,52 ha ir 16,99 ha žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį su O. P. (vyro brolio žmona) ir 2002 m. gruodžio 30 d. 20 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį su dukra R. L. ir žentu A. L. ,,pažeidė CK 2.134 straipsnyje įtvirtintą draudimą įgaliotiniui sudaryti sandorius su artimais giminaičiais. Šią aplinkybę teismas pripažino kaip paneigiančią įstatyme įtvirtinta sandorio šalių sąžiningumo prezumpciją bei suteikiančią pagrindą konstatuoti, kad atsakovė O. P. neveikė atstovaujamosios interesais. Be to, teismas, įvertinęs parduodamo sklypo dydį, kainą, už kurią žemės sklypus 2004 m. pardavė pati ieškovė, sprendė, kad 200-304 Lt už ha žemės kaina neatitiko tuo metu Pasvalio rajone buvusios realios žemės kainos. Teismas taip pat nurodė, kad O. P. nepateikė duomenų, kad dėl sklypų pardavimų ji tarėsi su ieškove ir vykdė tuo metu buvusią jos valią, jog informavo apie parduotus žemės sklypus, jų pardavimo kainą ir su Ė. M. P. atsiskaitė. Tai, kad už žemės sklypus nieko nemokėjo patvirtino A. L. , o iš O. P. gautos lėšos ieškovei buvo perduotos tik 2006 metais kilus ginčui dėl žemės sklypų pardavimo. Teismas taip pat sprendė, kad 2007 m. spalio 4 d. pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo O. P. perleido ginčo žemės sklypus A. Z. pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes A. Z. sąžiningumas byloje nebuvo paneigtas, byloje nepateikti įrodymai, kad jai buvo žinoma apie vykstančius ginčus, kad ji pirko sklypą ne savo reikmėms, o sandoriai buvo apsimestiniai. Teismas, pripažinęs 2002 m. gruodžio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį negaliojančiu, taikė restituciją ir įpareigojo R. L. ir A. L. grąžinti 20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovei, o pripažinęs 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytus žemės pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais, sprendė, kad restitucija negalima, nes turtas perleistas sąžiningam įgijėjui, todėl ieškovei turi būti atlyginta šio turto vertė. Teismas perleisto turto vertę priteisė iš O. P. , nes byloje nėra duomenų, kad O. P. už žemės sklypus sumokėta 15 400 Lt suma buvo sumokėta ieškovei. Teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną žemės sklypų vertę, sprendė, kad remtis indeksuota turto verte nėra pagrindo, nes ji neatitinka realios rinkos vertės ir tai patvirtina faktas, kad ir pati ieškovė 2004 m. perleisdama kitus žemės sklypus šia verte nesivadovavo. Teismas sprendė, kad reali turto vertė už vieną arą yra 500 Lt, todėl priteistina suma yra 28 255 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės O. P. priteista ieškovei 28 255 Lt už 2002 m. gruodžio 21 d. sandoriu parduotus žemės sklypus, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą priteisti 152 506 Lt kompensaciją. Skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas 28 255 Lt kompensaciją už atsakovei A. Z. parduotus žemės sklypus, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nes taikydamas restituciją ir nustatydamas ekvivalentą pinigais nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytomis indeksuotomis negrąžintų žemės sklypų vertėmis. Apeliantė pažymėjo, kad pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę, todėl taikydamas restituciją ir apskaičiuodamas piniginio ekvivalento sumą, teismas pirmiausia turėtų nustatyti ar skolininkas buvo sąžiningas ir restitucija taikoma dėl jo kaltės. Teismas, pripažinęs 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytus 39,52 ha ir 16,99 ha žemės sklypų pardavimo sandorius negaliojančiais, teisingai taikė restituciją, tačiau taip pat turėjo konstatuoti, kad skolininkas, t.y. atsakovė O. P. buvo nesąžininga ir restitucija buvo taikoma dėl jos kaltės bei nustatyti didžiausią atlygintiną turto vertę. Teismas neteisingai interpretavo CK 6.147 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatydamas minėtų sklypų vertę rėmėsi 2004 m. gruodžio 14 d. ieškovės sudarytu sandoriu su atsakove O. P. , kuriuo žemės ūkio žemės paskirties 54,17 ha sklypas buvo parduotas už 27 085 Lt. Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad 2002 m. reali tokio turto vertė už vieną ha buvo 500 Lt, tačiau tokia išvada neatitinka protingumo ir teisingumo principų, kadangi 2004 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. gruodžio 21 d. sandoriai yra sudaryti skirtingu laiku, skiriasi sklypų našumo balai, be to, minėti sandoriai neatspindi tikrosios ieškovės valios. Teismas turėjo remtis tokiomis kainomis, kad kompensacija ieškovei būtų didžiausia, atsižvelgti netgi į galiojančias kainas taikant restituciją. Byloje nesant sklypų įvertinimo, turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. gruodžio 28 d. išrašais, kuriuose nustatyta, kad 39.5200 ha žemės ūkio paskirties (duomenys neskelbtini), esančio sklypo indeksuota vertė yra 101 557 Lt, 16.9900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo indeksuota vertė nurodyta 50 949 Lt. 2004 m. gruodžio 14 d. sandorio metu parduodant sklypą, nurodoma indeksuota vertė buvo 175 968 Lt. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad žemės sklypai atsakovei A. Z. , kurios sąžiningumas nebuvo nuginčytas, buvo perleisti 2007 m. spalio 4 d., o ieškinys dėl šių sandorių nuginčijimo paduotas 2007 m. spalio 15 d.
Apeliaciniu skundu atsakovai O. P. , A. L. ir R. L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo dalį dėl 2002 m. gruodžio 21 d. žemės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, 2002 m. gruodžio 30 d. žemės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, 28 255 Lt kompensacijos ieškovei priteisimo bei 1 147,65 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės O. P. panaikinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo procese būtinu. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad iki įgaliojimo suteikimo ieškovė pati tvarkėsi dokumentus, susijusius su žemės grąžinimu ir niekam nekilo abejonių dėl jos sveikatos būklės. Be to, ji būdama vieniša, apsigyveno pas atsakovę, vedė bendrą ūkį, ginčo šalis siejo šilti santykiai, ji tapo atsakovės R. L. krikšto mama, 1993 m. liepos 14 d. testamentu savo krikšto dukrai paliko visą turtą, o 2000 m. vasario 1 d. testamentu visą turtą paliko atsakovei O. P. . Teismas ieškovės norą bet kokia forma perleisti miško sklypą savo krikšto dukrai ir jo sutuoktiniui turėjo įvertinti kaip geros valios išraišką. Atsakovė O. P. veikė pagal išduotą įgaliojimą, kuriame buvo aiškiai aptartos atsakovės teisės ir kuris išduotas teisėtai. Teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vertinti faktą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti atstovaujamosios interesais, kad šių sandorių sudarymas nesukėlė interesų konflikto, kol Ė.M. P. nepradėjo daryti įtakos A. K. ir D. S. . Teismas nesiaiškino tikrosios ieškovės valios dėl nekilnojamojo turto perleidimo, neįvertino byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į apeliantų paaiškinimus dėl įgaliojimo davimo ir sandorių sudarymo aplinkybių, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieškovės teises. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl jos valios trūkumų, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė priešingai. Teismui buvo žinoma, kad ieškovės teises apribojo A. K. ir D. S. , tačiau dėl šių aplinkybių teismas visiškai nepasisakė, nors, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti, kad pripažinus ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir jai atvykus, ji negalėjo aiškiai pasisakyti dėl bylos esmės.
2. Apeliantai nesutinka su teismo nustatyta žemės sklypų kaina, nes ieškovė neįrodė rinkos verčių skirtumo, apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kokia yra kaina. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su susitarimu perleisti ginčo sklypus, atsiskaitymu su ieškove. Be to, teismas neišsprendė klausimo dėl išlaidų, susijusių su devynerių metų miško priežiūra, atlyginimo atsakovui A. L. iš ieškovės Ė. M. P. .
3. Teismas, remdamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, 6.147 straipsniu ir 1.5 straipsnio 3 dalimi galėjo visiškai netaikyti restitucijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ė. M. P. prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. teismo sprendimo dalį dėl 2002 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. gruodžio 30 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis palikti nepakeistą ir atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijami pirkimo pardavimo sandoriai sudaryti su artimais giminaičiais. Ši aplinkybė paneigia sandorių šalių sąžiningumo prezumpciją ir leidžia spręsti, kad atsakovė O. P. neveikė atstovaujamosios (ieškovės) vardu, o jos sudaryti sandoriai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Be to, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas nedidele kaina.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai O. P. , A. L. ir R. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų patenkinti. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti jų apeliaciniame skunde bei papildomai pažymi, kad atsakovės O. P. kaltės klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstomas, nes to nereikalavo ieškovė. Teismas negalėjo spręsti O. P. nesąžiningumo klausimo, nes pati ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė. Be to, nurodė, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kurių sklypų vertes teismas apskaičiavo, todėl nėra reikšmingas ieškovės argumentas dėl pareigos mokėti didžiausia turto vertę. Nėra taip pat aišku, kuo remdamasi ieškovė teigia, kad 2004 m. gruodžio 14 d. ir 2002 m. gruodžio 21 d. sandoriai neatspindi tikrosios jos valios.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. P. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, atsakovų apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad net ir pripažinus atsakovės O. P. 2002 m. gruodžio 21 d. sudarytus 39,52 ha ir 16,99 ha žemės sklypų pardavimo sandorius negaliojančiais, restitucija negalima, nes nekilnojamasis turtas 2007 m. spalio 4 d. yra perleistas sąžiningam įgijėjui, todėl ieškovei turi būti atlyginta šio turto vertė (CK 6.147 str. 2 d., 6.153 str. 1 d.). Atsakovė yra sumokėjusi O. P. 15 400 Lt ir šios aplinkybės niekas neginčija. Byloje nėra duomenų apie sklypų vertę 2002 metais bei šiuo metu, todėl teismas pagrįstai vadovavosi teisingumo ir protingumo principais ir padarė pagrįstą išvadą, kad reali turto vertė buvo 500 Lt/ha. O. P. taip pat nurodo, kad ji yra sąžininga įgijėja, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją ir iš jos išreikalauti daiktą. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės, naudojimo ar valdymo teisių ginčus, ji per savo atstovą sumokėjo visą sutartą turto kainą, o įgijus turtą ginčijamų sandorių pagrindu tapo šio turto savininke ir aktyviais veiksmais įgyvendino savo, kaip savininko, teises, valdė šį turtą ir juo aktyviai naudojosi bei šiuo turtu disponavo. Atsakovės su turto perleidėju ir jo įgaliotu asmeniu (atsakove O. P. ) nesieja jokie giminystės santykiai. Be to, atsakovės atžvilgiu restitucija netaikytina ir CK 6.145 str. 2 d. pagrindu, nes dėl jos taikymo O. P. (vienos iš šalių) padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies atitinkamai pagerėtų. Ji nurodo, kad ginčo turtą įsigijo už sulygtą kainą, kuri yra protinga ir buvo pasiekta derybų būdu bei atitinka toje vietoje esančią realią vertę. Pati ieškovė 2004 m. gruodžio 14 d. yra pardavusi atsakovei (O. P. ) žemės sklypą, kurio vertė taip pat neatitiko Registrų centro nurodomos indeksuotos žemės sklypo vertės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. Z. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, atsakovų apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji yra sąžininga turto įgijėja, ši aplinkybė nebuvo ginčijama, todėl įgytas nekilnojamasis turtas negali būti išreikalautas. Sudarydama sutartį buvo pakankamai rūpestinga ir atidi, ginčo turtą apžiūrėjo, sutartį sudarė notarine forma, notaras patvirtino, kad šiam turtui nėra nustatyta apribojimų ar suvaržymų. Atsakovei nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės, naudojimo ar valdymo teisių ginčus (tokių ginčų ir nebuvo), ji sumokėjo visą sutartą turto kainą, jos su turto perleidėju ir jo įgaliotu asmeniu nesieja jokie giminystės santykiai. Sudarytas sandoris nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymo normų ir joms neprieštarauja, be to, jis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, šis sandoris nėra tariamas, nes jis buvo sudarytas įstatymo reikalaujamos formos ir šiuo sandoriu buvo teisiškai įforminti veiksmai, kuriais buvo siekta sukurti, pakeisti bei panaikinti civilines teises ir pareigas bei kuriais tai ir buvo padaryta (CK 1.63 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų apeliaciniai skundai dėl 2002 m. gruodžio 30 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties netenkintini.
Per atstovą leidžiama sudaryti visus sandorius, išskyrus tuos, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Ieškovė E. M. P. 2000 m. kovo 17 d. davė atsakovei O. P. įgaliojimą sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (b. l. 15, t. 1). O. P. 2002 m. gruodžio 30 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį atstovaujamosios E. M. P. vardu pagal kurį pardavė 20 ha žemės sklypą ( iš jo 19,80 ha miškas) atsakovams R. L. ir V. L. (b. l. 16, t. 1).
Atsakovė R. L. yra O. P. duktė, V. L. – žentas.
CK 2.134 str. 1 d. numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tai reiškia, kad O. P. , atstovaudama E. M. P. , negalėjo parduoti E. M. P. 20 ha žemės savo artimiesiems giminaičiams – dukrai R. L. ir jos vyrui V. L. , nes įstatymas neleidžia sudarinėti tokio pobūdžio sandorių. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teisės ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.). O. P. 20 ha žemės sklypą (iš jų 19,98 ha miško) savo dukrai ir žentui pardavė už labai mažą kainą – 4000 litų. Tačiau, kaip nurodė R. L. ir V. L. ir šios sumos jie nėra sumokėję nei ieškovei, nei jos atstovei O. P. , nes ieškovė buvo žadėjusi žemę padovanoti, o pirkimo-pardavimo sutartį sudarę, kad išvengtų didesnių mokesčių mokėjimo. Tačiau pagal CK 2.134 str. 1 d. reikalavimus O. P. negalėjo su savo artimaisiais giminaičiais sudaryti ir dovanojimo sutarties.
Apeliantai O. P. , A. L. ir R. L. nurodo, kad už gautą mišką jie ieškovei nupirko butą. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad pinigus butui nupirkti ji pati yra davusi (,,iš taupkasės paėmėm 6000 litų“), bet butas buvo nupirktas ne jos vardu. Tą aplinkybę, kad butas buvo nupirktas ne ieškovės vardu, o R. L. , atsakovai patvirtino. Nors apeliantai tvirtina, kad ieškove labai rūpinosi, tačiau jų veiksmai, įgyjant iš atsakovės 20 ha miško, negali būti pripažinti teisingais. A. L. ginčijamo sandorio pagrindu įgijo nemažą turtą, tuo tarpu ieškovė iš šio sandorio negavo ne tik sandoryje nurodytos 4000 litų sumos, bet netgi nupirktas butas kaimo vietovėje buvo ne jos vardu. Ieškovė kaip vieniša, turinti sveikatos problemų (2004 m. vasario 20 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas) yra pripažįstama silpnesne šalimi, todėl teisingumas reikalauja teikti pirmumą silpnesnės šalies interesams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apdarė pagrįstą išvadą, kad O. P. neatsiskaitė ieškovei už tai, ką yra gavusi veikdama pagal ieškovės išduotą įgaliojimą. Šis O. P. poelgis yra vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisingas. Pagal CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d. nuostatas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 2 d. pagrindu ir taikydamas restituciją, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliantų O. P. , R. L. ir A. L. apeliaciniai skundai netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 261 str., 326 str. 1 d. 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2002 m. gruodžio 30 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurią R. L. ir A. L. parduotas 20 ha žemės sklypas ir taikant restituciją R. L. ir A. L. įpareigoti grąžinti žemės sklypą Ė. M. P. nuosavybėn, palikti nepakeistą.